Klinikinė psichologija

Vilija Pranevičiūtė, Milita Lukšėnaitė

“THIN”- tai dokumentinis filmas apie keturių merginių, turinčių valgymo sutrikimus, gyvenimą ir gydymo kelią, reabilitacijos centre. Floridoje esantis Renfrew centras (3) siūlo pagalbą moterims, kurios turi valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas. Šiame filme rodoma, kokie yra realūs merginų išgyvenimai, nuopoliai ir nuosmūkiai, kova su savimi ir liga. Tai filmas priverčiantis susimastyti ir padedantis susipažinti iš arčiau su šiomis ligomis, ir jų pasekmėmis. Pagrindinės veikėjos – keturios merginos: Polly, Shelly, Brittany, Alisa, kurių istorijos pateikiamos dokumentikoje

Skaityti toliau »

Tomas Norvilas, Domantė Užusienytė, Vaida Zasimavičiūtė

„Mano vardas Khanas“ (My name is Khan) – tai 2010 metais Karan Johar sukurtas filmas apie vyro, sergančio Aspergerio sindromu, gyvenimą. Tai istorija, kurioje netrūksta nei šypseną keliančių scenų, nei vietų, kuriose reikia nubraukti ašarą. Filmas žiūrovą paperka nuoširdumu, paprastumu ir žmogiškumu. Pagrindinius vaidmenis šiame filme sukūrė Shah Rukh Khan ir Kajol. Skaityti toliau »

Danutė Savickaitė, Irena Pėstininkienė

„Čarlis ir šokolado fabrikas“ (2005) – fantastinis, nuotykių Timo Burtono filmas visai šeimai, kuriame vaidina garsūs aktoriai: Johnny Depp ir Helena Bonham Carter.

Filme pasakojama apie berniuką Čarlį, gyvenantį nepasiturinčioje vargingoje šeimoje su tėvais ir seneliais. Jis ramus, geras, sąžiningas ir protingas, turintis svajonę patekti į šokolado fabriką. To trokšta viso pasaulio vaikai, kai fabriko savininkas Wonka paskelbia, kad į seniai nuo visuomenės akių slepiamą fabriką atsitiktinumo keliu bus atrinkti penki vaikai. Jie turės galimybę visą dieną praleisti Wonkos šokolado fabrike, o vienas iš jų gaus ypatingą prizą. Čarlis laimi laimingąjį bilietą ir su kitais laimingaisiais patiria nerealius nuotykius pasakiškame šokolado fabrike. Pabaigoje filmo išaiškėja, kad fabriko savininkas Vonka iš tiesų ieško įpėdinio, kuriam galėtų perduoti fabriką – tai ir yra žadėtasis prizas. Jį gauna Čarlis.  Skaityti toliau »

Jonas Normantas

Šiame filme vaizduojamas sutrikimas priskiriamas neuropsichologinių sutrikimų grupei. Tai istorija apie žmogų, kuris kenčia nuo anterogradinės amnezijos. Anterogradinė amnezija apibūdinama kaip visiškas nesugebėjimas įsiminti naujos informacijos (Dewar, Sala, Beschin, Cowan, 2009). Tai apima ir negalėjimą mokytis, kasdieninių darbų atlikimą, kas labai apsunkina žmogaus gyvenimą. Iki įvykio, kuris sukėlė amneziją, dažniausiai visą įgyta informacija išlieka, tačiau po įvykio asmuo tiesiog negali įsiminti kažko naujo. Gali pasitaikyti ir taip, kad vienu metu pacientą ištinka ir anterogradinė, ir retrogradinė amnezijos. Pastaroji apibūdinama kaip įvykių, kurie nutiko iki amnezijos, visiškas neprisiminimas. Taip pat dažnai pažymima, jog anterogradinę amneziją sukelia alkoholio vartojimas dideliais kiekiais (Shimamura, Squire, 1986). Tačiau šiame filme išvis neakcentuojama, kad pagrindinis personažas vartotų alkoholį, todėl apie šį santykį neišsiplėsiu. Skaityti toliau »

 Monika Karčiauskienė, Indrė Žvirblytė

Režisierius: Darren Aronofsky

Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz.

Žanras: Drama

Metai: 2000 metai

Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos kūrinys mirusiems pagerbti; bažnyčios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis mišiomis. Taigi, filmo pavadinime galime įžvelgti scenarijaus mums nešamą žinutę – mirtis – gedulingas maršas svajonei. Žiūrint filmą pirmiausia pastebėjome tai jog, vaizduojami trys metų laikai. Veiksmas prasideda vasarą, kuomet viskas žydi, auga – taip pat ir filmo herojai – puikiai jaučiasi, gyvena, linksminasi, turi viltį; tada veiksmas pereina į rudenį, kuomet gamta lėtai miršta, kaip ir herojai silpsta, jų gyvenimai pamažu ima nykti; galiausiai ateina šalta ir niūri žiema – gamta sustingusi, mirusi, lygiai kaip sustingsta ir miršta herojų svajonės, viltys, gyvenimai, lieka tik egzistavimas. Skaityti toliau »

Agnė Kazakevičiūtė, Viktorija Stonkutė

Filme vaizduojamas Aspergerio sindromas, kuris yra autistinis vystimosi sutrikimas. Šį sutrikimą 1944 metais atrado vokiečių gydytojas dr. H. Aspergeris ir aprašė, kaip sindromą, kuriam nebūdingas kalbinis ir kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampantis prie aplinkinių bei turintis bendravimo, tarpusavio supratingumo ir emocinių kontakto problemų. Dauguma turi vidutinį intelektą (Mikulėnaitė, Ulevičiūtė, 2004). Būtent apie tokius simptomus kalba ir pats filmo herojus Maksas pasakodamas apie savo bėdas draugei Merei. Jis apibūdina savo ligą, kaip painų, chaotišką pasaulio suvokimą, tačiau tikslų protą. Taip pat jam sunku suprasti žmonių veidų išraiškas, yra perdėtai jautrus, neramus turi bėdų išreiškiant emocijas (nemoka verkti). Filme atskleidžiama, kad šiam sutrikimui būdingas vidutinis ar net aukštas intelektas, nes pagrindinis veikėjas aiškiai ir raiškiai dėlioja savo mintis, sugeba sudaryti tvarkaraščius, pastebėti detales, skaityti du puslapius vienu metu, net kurti naujus žodžius bei receptus. Jo idėjos, galima sakyti, pralenkia laikmetį, kuriame jis gyveno, kadangi labai daug galvojo apie visatos išlikimą, ekologiją (skaičiuodavo, kiek nuorūkų žmonės išmeta gatvėje), bei apie badaujančius vaikus Afrikoje (nesupranta žmonių, kurie išmeta maistą). Skaityti toliau »

Gintarė Ainytė, Urtė Benaitytė, Jurgita Lukminaitė

Filme „Black swan“ („Juodoji gulbė“) vaizduojamas anankastinis (arba obsesinis – kompulsinis) asmenybės sutrikimas. Šio asmenybės sutrikimo pagrindinis bruožas yra tobulumo siekimas (perfekcionizmas). Žmonės, turintys šį sutrikimą, jaučia perdėtą atsargumą, ryškų abejojimą, susirūpinimą tvarka. Jiems pasireiškia ir perdėtas sąžiningumas, skrupulingumas, rigidiškumas (griežtumas, nelankstumas, tvirtumas), pedantiškumas, socialinių normų laikymasis, nenoras rizikuoti. Tokie žmonės linkę daug abejoti, yra nepastovūs ir nenori būti kontroliuojami. Taip pat, pastebimas užsispyrimas ir didelių reikalavimų kėlimas kitiems. Šio tipo žmonių socialiniai santykiai yra skurdūs. Svarbu ir tai, jog šio sutrikimo metu, atsiranda įkyrios, neadekvačios pasikartojančios ir ilgalaikės mintys, impulsai ar vaizdai, kurie yra nerimo ar distreso priežastis. Pastebėta, kad obsesiniame – kompulsiniame asmenybės sutrikime nėra tokių ryškių obsesijų ir kompulsijų, kaip obsesiniame kompulsiniame sutrikime (perdėtas rankų plovimas ir kiti panašūs ritualai). Skaityti toliau »

Dainora Kasiliauskytė, Eglė Šadauskaitė, Ugnė Vasiliauskaitė 

Pagrindinis filmo herojus – Charlie patyrė didelę netektį. Jis prarado savo žmoną ir dukras , kurios žuvo lėktuvo katastrofoje. Vienoje filmo scenoje, kurioje teismo metu buvo sprendžiamas Charlie likimas dėl to, ar jį uždaryti į psichiatrinę ligoninę, buvo įvardijama, kad jam būdingas potrauminio streso sindromas (toliau – PTSS). Tokio tipo netektis kaip teko patirti Charlie yra vienas iš daugelio galimų traumuojančių įvykių, dažniausiai skatinančių potrauminio streso sindromo išsivystymą ( Kristensen P, Lars Weis.th, Heir T., 2012). Kaip teigia Bisson J.I. (2007) sutrikimo pripažinimui reikia, kad jo simptomai tęstųsi ne mažiau kaip mėnesį . Kaip buvo paminėta filme, po katastrofos Charlie gyveno bute, į kurį net 4 metus nieko nebuvo atsivedęs. Vadinasi, filmo herojui sutrikimas tęsiasi jau gana ilgai, todėl yra tapęs chronišku. Skaityti toliau »

Agnė Kamaitė, Vilma Dūdienė 

Filmo “Myli – nemyli” (2002 m., rež. Laetitia Colombani) pradžioje matome aktorės Audrey Tautou veidelį, skęstantį gėlių jūroje ir tai sudaro įspūdį, jog žiūrėsime romantinę meilės istoriją.Nors filmas įvardintas kaip romantinis trileris, bet į tai visai nepanašu.

Filme Audrey Tautou vaidina Andželiką, jauną simpatišką meniškos sielos studentę, kuri laisvu laiku dirba kavinėje padavėja. Andželiką yra įsimylėjęs jos studijų draugas, tačiau ji tuo pačiu jam neatsako, nes pati yra įsimylėjusi žavų kaimyną, 35-erių metų kardiologą (Samuel Le Bihan) Luiką Le Garecą. Tačiau jis yra vedęs ir laukia šeimos pagausėjimo. Šios aplinkybės Andželikai sunkumų nesudaro, nes ji yra įsitikusi, kad širdžių gydytojas galiausiai bus su ja. Ji atkakliai siekia jo demėsio: siuntinėja gėles, meilės prisipažinimus ir planuoja bendras atostogas Florencijoje. Šiuo meilės romanu ji yra įtikinusi ir savo draugus. O priežastis, kurią ji pateika savo draugams, dėl ko jiedu su Luiku nesusitikinėja viešai, yra gydytojo šeimyninės aplinkybės. Niekam nekyla jokių klausimų. Skaityti toliau »

Indrė Dapševičiūtė ir Kristina Rusteikaitė

Septynios sielos (Seven pounds) – tai 2008 metais sukurtas Gabriele Muccino filmas. Šiame filme pasakojama apie vyrą, kurio sėkmingas gyvenimas pasikeičia per vieną akimirką. Pagrindinio veikėjo sukeltoje avarijoje žūsta jo sužadėtinė ir šeši žmonės, buvę kitoje mašinoje. Toliau rodomos šio įvykio pasekmės herojui, kaip potrauminio streso sutrikimas lemia jo elgesį, emocijas. Skaityti toliau »

Karina Avvad, Greta Kuodytė, Jovita Namajuškaitė

Biografinis filmas „Walk the line“ („Ties jausmų riba“) pasakoja apie country dainininko Johnny Cash gyvenimą. Režisierius pagrindine filmo ašimi pasirinko vaizduoti meilę tarp Johnny Cash ir dainininkės June Carter, kuri paskatina dainininką atsikratyti priklausomybių paskatintą destruktyvų elgesį. Cash‘o gyvenimas nebuvo lengvas. Vaikystėje buvo nemylimas ir engiamas tėvo, kaltinamas dėl mylimo brolio mirties, vėliau tarnavimas oro pajėgose. Visa tai buvo niekis palyginti su išbandymais, kurie jo laukė pasiekus sėkmę muzikinėje karjeroje. Skaityti toliau »

Aušra Monkevičiūtė, Julita Nikoraitė, Povilas Sakalauskas  

Mūsų komandos analizuotas filmas – romantinė komedija „As good as it gets“, kuri sukurta 1997, režisierius James L. Brooks. Pagrindinis filmo herojus yra ekscentriškas, vienišas, aplinkinių nekenčiamas rašytojas, kurio gyvenimas pradeda keistis atsiradus galimybei globoti kaimyno šunį. Tai paskatina jį labiau domėtis savo socialiniu pasauliu – susižavėti jį dažnai aptarnaujančia padavėja. Kasdien jis ima skirti vis daugiau dėmesio aplinkiniams. Skaityti toliau »

Vaida Galkontaitė, Gintė Ulinskaitė-Pasečnik

Filme „Kas griaužia Gilbertą Greipą“ vaizduojamas Gilberto Greipo gyvenimas. Jis prižiūri savo motiną, kuriai globa reikalinga dėl labai didelio svorio ir prižiūri savo jaunesnįjį brolį Arnį, turintį protinę negalią. Gydytojai prognozavo, kad Arnis nesulauks dešimties metų, tačiau netrukus jis švęs savo aštuonioliktąjį gimtadienį. Skaityti toliau »

Kamilė Miliušaitė, Samuelis Lukošius

„Amerikos grožybės“ – stulbinamo populiarumo sulaukęs 1999 m. Samo Mendes filmas, apdovanotas penkiais „Oskarais”, trimis „Aukso gaubliais”, prancūzų „Cezariu“ kaip geriausias užsienio filmas. Šis filmas, vaizduodamas tipišką Amerikos užmiestyje gyvenančią, iš pažiūros laimingą šeimą, kelia klausimus apie tikrąsias žmogaus vertybes, apie bergždžias pastangas išlikti savimi šiuolaikiniuose pompastikos, netikros šypsenos, kaukių, vaidybos, materializmo persisunkusiuose tarpasmeniniuose santykiuose ir socialinėje plotmėje. Filme vis pasikartojantis, kone piktdžiugišku motyvu tapęs šūkis „Pažvelgk iš arčiau“ skatina žiūrovą neužsiliūliuoti ta nuostabiai tvarkingo, sėkmingo, laimingo gyvenimo iliuzija ir verčia kartu su filmo herojais pergyventi vienatvę, savo trūkumų ir ydų pragaištingą nepriėmimą, išverčia aikštėn niekingą perfekcionistinį siekį atrodyti nepriekaištingai ir priešpastato tikram, nuoširdžiam, autentiškam žmonių santykiui. Skaityti toliau »

Inga Arūnaitė

Filmas „Donnie Darko“ – tai fantastikos elementais perpinta drama apie problemų turintį vaikiną ir 28 jo gyvenimo dienas, belaukiant pasaulio pabaigos, apie kurią jį perspėjo aukšta būtybė persirengusi kiškiu. Filmas prasideda Donio išsigelbėjimu nuo ant jo kambario užkritusio lėktuvo variklio ir tęsiasi vaizduojant įvairias vaikino haliucinacijas, asocialaus elgesio išpuolius ir pastangas išsiaiškinti įvykių prasmę. Skaityti toliau »

Dalia Karpovaitė, Arlandas Maziliauskas

“Prisukamas apelsinas“ (1971) yra provokuojantis ir didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlęs filmas, kuris paliko gilų antspaudą kino istorijoje. Verta paminėti, jog D. Britanijoje režisieriaus Stanley Kubrick kūrinys buvo uždraustas dėl visuomenėje sukelto atgarsio ir bandymo imituoti filme atliktus nusikaltimus realybėje. Nors „Prisukamas apelsinas“ sukurtas dar 1971 metais, jis ir šiais laikais išlieka įdomus ir aktualus. Galbūt taip yra todėl, kad filme įvardinamos socialinės, etinės dilemos – pasirinkimo laisvė ir visuomenės siekis perauklėti individą. Skaityti toliau »

Seminaras Vilniuje:

Planuojama data 2012 m. lapkričio 17-18 d.

Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija ir VŠĮ „Neuromedicinos institutas“.

Seminaras skirtas supažindinti dalyvius su naujų kognityvinės ir elgesio terapijos krypčių, Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR) principais bei praktinio taikymo galimybėmis. Skaityti toliau »

Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610

Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907

Aušra Gradickienė, Inga Rusinaite-Vaitkuvienė, Karolina Aliukaitė

Violet Oaklander gimė JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vieną iš santuokos, šeimos ir vaiko konsultavimo, kitą iš specialaus emociškai sutrikusių ir mokymosi negalią turinčių vaikų mokymo, knygos autorė gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinėjo vesdama mokymus apie darbą su vaikais. Patirtį V. Oaklander sukaupė mokydama emociškai sutrikusius vaikus, privačios praktikos metu (Oaklander, 2007). Išleido dvi knygas: „Langas į vaiko pasaulį“ ir „Paslėpti lobiai: žemėlapis į vaikų vidinę saviraišką“. Taip pat parašė keletą žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, įrašė garso ir vaizdo įrašų apie psichoterapinį darbą su vaikais . Skaityti toliau »

Sonata Jucevičiūtė, Ramunė Gedgaudaitė, Toma Kazlauskaitė

Knygos autorė baigė psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, Poznanėje. Specializacija – klinikinė psichologija. Šiuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginės psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapiją daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinės sveikatos draugijos narė, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorė. Daug metų dirba vaikų psichologe medicinos įstaigoje, kur jos pagrindinis darbas – pasakų terapijos taikymas. Skaityti toliau »

Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė

Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010). Skaityti toliau »

Agnė Neiberkaitė, Inga Paliūnaitė, Tomas Savickas

C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimęs 1923 metais. Vienas humanistinės psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą – vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų. Skaityti toliau »

Indrė Narkevičiūtė, Justina Vasiliauskienė, Rūta Černiauskaitė

I. D. Yalom – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gimęs 1931 birželio 13-ąją, Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iš Rusijos šeimoje. Nors tėvai nebuvo išsimokslinę, tačiau dar būdamas vaikas labai kaprizingai susidomėjo grožine literatūra, kuri jam buvo įkvėpimo ir išminties šaltinis. Skaityti toliau »

Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė

Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją

H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą. Skaityti toliau »

Justina Čepulytė, Dovilė Rupeikaitė, Vytautė Povilanskaitė

Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimė 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mirė Krokuvoje (Lenkija) sulaukęs vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dieną. Mokėsi Krokuvoje, baigė vieną geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – Bartłomiej Nowodworski vidurinę mokyklą. Nuo 1936 metų pradėjo studijuoti mediciną Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo Pasaulinio karo pradžioje tapo Lenkų Armijos savanoriu. Kai Lenkiją užgrobė Vokiečių kariuomenė, jis pabėgo į Vengriją, kur buvo sulaikytas. 1940 metais jis suorganizavo pabėgimą į Prancūziją ir paskui į Ispaniją, tačiau buvo sučiuptas ir uždarytas į Miranda del Erbo koncentracijos stovyklą Ispanijoje. Paleistas sugrįžo į Didžiąją Britaniją. Ten, Edinburgo universitete, baigė medicinos studijas 1946 metais. Netrukus grįžo į Lenkiją ir Medikų Kolegijos Krokuvos Psichiatrijos Klinikoje ėmėsi psichiatrijos. Koncentracijos lagerio patirtis jį smarkiai sukrėtė, jis dalyvavo reabilitacijos programoje likusiems gyviems Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniams. Toji skausminga patirtis atsispindi ir daugelyje jo mokslinių darbų, kaip ir knygoje „Gyvenimo ritmas“. Skaityti toliau »

Aistė Navakauskaitė, Simona Kairytė, Rolandas Astrauskas

Rollo May gimė 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Šio žymaus egzistencialisto vaikystė buvo ypač sunki, nes tėvai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir išsiskyrė. Sesuo sirgo šizofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo išmestas dėl dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. Vėliau baigė studijas Oberlino universitete, kur įgijo humanitarinio bakalauro laipsnį. Baigęs studijas, Rollo nusprendė keliauti į Europą, kurioje praleido daug laiko, lankydamas Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Graikijoje, Anatolijos universitete jis trejus metus dėstė anglų kalbą studentams. Tuo pat metu jis pradėjo domėtis menu, ėmė tapyti. Skaityti toliau »

Paukštukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystės, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage.

Paukštuką (Birdy) pirmą kartą pažiūrėjau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidėjo mano domėjimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir daugelyje filmų, šiame filme į psichikos ligas žiūrima šiek tiek mistifikuotai ir romantizuotai, klinikinės psichologijos temai filmas yra naudingas. Pagrindinis filmo veikėjas Paukštukas (Birdy) pasižymi keistu potraukiu paukščiams ir nuo paauglystės balansuoja ant sutrikimo ribos, rizikuodamas prarasti objektyvų santykį su realybe. Šią trapią ribą galutinai sulaužo Vietnamo karas. Po tragiškų patyrimų karo veiksmuose Paukštukas (Birdy) visiškai pasineria į savo keistą vidinį pasaulį ir yra sukaustomas katatoninės būsenos. Pagrindinis filme keliamas klausimas – ar rūpestingas žmogiškas ryšys gali padėti iš šios būsenos sugrįžti. O juk dažnai nuo tikėjimo santykių galia ir prasideda psichologinė pagalba sunkiausių psichikos sutrikimų atvejais.

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė

Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų. Skaityti toliau »

Kazakevičiūtė Aistė, Ramanauskaitė Julija, Venskutė Rasa

Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimė 1902 metų rugsėjo 12 dieną Chemnitze, turtingoje buržuazinėje šeimoje. Motinos nesugebėjimas leisti trims sūnums tapti vyrais ir netikėta tėvo mirtis turėjo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baigęs abitūros egzaminus, Fritzas pradėjo Miunchene studijuoti psichologiją. Tačiau studijos Miunchene jį nuvylė. Privačiai studijuodamas ieškojo žinių, kurių nerado universitete. Maždaug tuo pat metu Fritzas Riemannas susidūrė su psichoanalize ir astrologija. Tai buvo ryšys, kurio jis vėliau siekė visą gyvenimą. Jis rado, ko ieškojo. Pirmąkart jis ėmė aiškiai įsivaizduoti profesinę veiklą, kuri galėtų atitikti jo gabumus ir polinkius. 1934  metais Fritzas nuvyko į Leipcigą, kur pradėjo mokytis pas astrologą Herbertą Freiherrą von Klosklerį ir psichoanalitikę Theresą Benedek. Firtzas Riemannas tęsė mokslus Berlyno psichoanalitikos institute. Už jo egzamino darbą, kuriame buvo aprašytas pacientės, patiriančios įkirius isteriško verksmo priepuolius, gydymas, jis gavo tarptautinę premiją. Skaityti toliau »

Būdaitė Raminta, Greibutė Agnė, Kasparaitytė Neringa

Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijęs seksologijos daktaro laipsnį pradėjo aktyvią darbo praktiką. Y. Dalpé pastaruosius 30 metų veda viešas paskaitas, konferencijas ir rašo į profesinius žurnalus apie poros tarpusavio santykius ir meilę. Savo darbe taiko santuokos terapiją, kuri yra veiksmingas vaistas nuo liūdesio, kurį sukelia krizė dėl neištikimybės. Skaityti toliau »

Enrika Sinkevičiūtė ir Živilė Čiupkevičiūtė

Biografija

• Sigmundas Freudas – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizės pradininkas – gimė 1856 m. gegužės 6 d. Prašybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, žydų šeimoje. Skaityti toliau »

Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika

Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos. Skaityti toliau »

Aušra Kalnikaitė, Mindaugas Naudžiūnas

Apie autorių

Claude M. Steiner gimė 1935 metais Prancūzijoje, vaikystę praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžineriją į Kaliforniją, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinės analizės teorijos sukūrėją Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinės psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautinės transakcinės analizės asociacijos vienu iš įkūrėjų (1969). Nuo 1970 iki šiol užsiima privačia praktika. 1971 ir 1980 metais gavo Eric Berne mokslo premijas.

Skaityti toliau »

Gabija Baldauskaitė, Kristina Kerpytė

Inger Anneberg – danų tautybės rašytoja ir žurnalistė. Ji gimė 1956 m. Šiuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesiją pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – Niną, Troelį ir Viktoriją. Oderyje I. Anneberg yra įkūrusi ir savo įmonę. Šios įmones tinklalapyje žurnalistė pasakoja apie didelę meilę savo šeimai, namams, kelionėms bei darbui. Skaityti toliau »

Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė

Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas. Skaityti toliau »

Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė

Apie autorių

Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo. Skaityti toliau »

Kotryna Mažikytė ir Jolanta Jakutonytė

Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. Gimė 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Vaikystėje Beck jautėsi esąs kvailas ir nekompetentingas, tačiau būtent tada jis ėmė mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vėliau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. Baigęs mokyklą, mokėsi Brown‘o universitete, vėliau – Yale medicinos mokykloje. 89-rių metų sulaukęs Beck šiuo metu yra Savižudybių Prevencijos ir Gydymo Centro direktorius. Jis žinomas kaip plačiai naudojamų Beck’o depresijos bei nerimo inventorių, Beck’o beviltiškumo skalės sudarytojas. Karjeros pradžioje buvęs psichoanalitiku, Beck yra kognityvinės terapijos, už kurią 2006 m. gavo Lasker’o apdovanojimą, kūrėjas (Famous psychologists, 2010). Skaityti toliau »

Agnė Misevičienė, Vytenis Misevičius, Ugnė Paukštė

Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. Pradėjo dirbti 1980 m., baigęs klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. Šiuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir šeimos psichinės sveikatos profesorius Bath universitete ir klinikinės psichologijos konsultantas psichikos sveikatos srityje bei vadovauja tyrimams, kuriais siekiama nustatyti kognityvinės ir elgesio terapijos efektyvumą gydant potrauminio streso sutrikimus. Autorius daugelyje profesinių žurnalų yra publikavęs daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių straipsnių ir yra įsitraukęs į mokyklose įkurtų kognityvinės ir elgesio terapijos programų nerimui ir depresijai vertinimą Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje. Skaityti toliau »

Živilė Išganaitytė, Vaida Raudonytė, Gintarė Raštutytė

Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iš neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kūrėjų. Žmogus sukūręs radikalaus humanizmo teoriją. E. Fromas gimė Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų šeimoje. Jo motina, buvo iš Rusijos emigravusio rabino duktė. Ericho tėvas Naftali irgi buvo rabinų sūnus bei anūkas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinė-ikikapitalistinė kultūrinė aplinka.

Skaityti toliau »

Lina Jonynaitė, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskienė

Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas

Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Būdamas gimnazistas susirašinėjo su Freudu, žavėjosi A. Adleriu, tačiau vėliau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikė per daug redukcionistais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrė savo psichoterapinį metodą, kurį pavadino logoterapija ir egzistencine analize (Jancsy, 2005). Antrojo pasaulinio karo metu buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje, kur praleido 3 metus ir šis laikas lėmė jo pagrindinių idėjų ir terapinės krypties atsiradimą (Runyon, 2010). Skaityti toliau »

Dovilė Kalkauskaitė, Laura Kuliešiūtė, Rūta Maziliauskaitė

,,Mes susiduriame su intelektiniu iššūkiu. Mes tampame tyrinėtojais, įsitraukusiais į didžiausią ir sudėtingiausią ieškojimą- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieškojimą. Ranka rankon su pacientais mes mėgaujamės didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvėjos gimstant kažkam naujam, išsilaisvinančiam ir iškeliančiam‘‘ (Yalom, 2007, p.249). Skaityti toliau »

Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė

Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu. Skaityti toliau »

2011 m. gegužės 26 – 29 d. Birštone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius.

Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – Kočiūnienė (Birštonas), egzistencinė psichoterapeutė, HEPI dėstytoja.

Seminaras vyks rusų kalba.

Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.

Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir elektroninis adresas; telefonas) priimamos iki gegužės 23 d.  elektroniniu paštu: rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt arba tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336.

2011 m. balandžio 7 – 10 d. Birštone vyks praktinis seminaras “Motina/Duktė prieš Raganas”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupės kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sąsajomis.

Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, šeimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos Dailės teatro konsultantas, keletos knygų autorius, HEPI dėstytojas.

Seminaras vyks rusų kalba.

Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.

Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir elektroninis adresas; telefonas) priimamos iki balandžio 4 d elektroniniu paštu rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt  arba  tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336.

2011 m. vasario 11 – 13 d. Birštone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinės grupės kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobūdžio literatūros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe.

Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dėstytojas.

Seminaras vyks rusų kalba.

Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.

Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir el. adresas; telefonas) priimamos elektroniniu paštu: rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt  arba  tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336 iki vasario 7 d.

Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais  Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastą aštuonmetės mergaitės iš Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystę. Filmas skaidrus ir tragikomiškas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspūdį.

Klinikinės psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama apie labai skaudžius dalykus – apleistumą, keistumą, atskirtį, šeimos problemas, depresiją, nerimą, priklausomybes, savižudybę, autizmą. Taigi filme rodomas sutrikimų spektras yra didelis. Apie sutrikimus čia kalbama įdedant juos į kasdienybę, tokiu būdu tarsi pabrėžiant, kad įvairios psichikos sveikatos problemos nėra išskirtys, bet su jomis susiduria daugelis žmonių.

Nors filmo anotacijose tai nėra pabrėžiama, aš prie filme nagrinėjamų temų sąrašo pridėčiau dar vieną temą – tapimą psichologu. Filme netiesiogiai keliamas klausimas apie tapimo psichologu motyvaciją, problemas ir pažeidžiamumą, klaidas, iš kurių verta pasimokyti. Centrinė filmo ašis yra santykis tarp dviejų žmonių, kuris yra svarbiau už bet kokias psichologijos teorijas – tačiau iki šio atradimo kelias gali būti labai ilgas…

Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango šokėjams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija. Skaityti toliau »