Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610
Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907
Aušra Gradickienė, Inga Rusinaite-Vaitkuvienė, Karolina Aliukaitė
Violet Oaklander gimė JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vieną iš santuokos, šeimos ir vaiko konsultavimo, kitą iš specialaus emociškai sutrikusių ir mokymosi negalią turinčių vaikų mokymo, knygos autorė gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinėjo vesdama mokymus apie darbą su vaikais. Patirtį V. Oaklander sukaupė mokydama emociškai sutrikusius vaikus, privačios praktikos metu (Oaklander, 2007). Išleido dvi knygas: „Langas į vaiko pasaulį“ ir „Paslėpti lobiai: žemėlapis į vaikų vidinę saviraišką“. Taip pat parašė keletą žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, įrašė garso ir vaizdo įrašų apie psichoterapinį darbą su vaikais . Skaityti toliau »
Sonata Jucevičiūtė, Ramunė Gedgaudaitė, Toma Kazlauskaitė
Knygos autorė baigė psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, Poznanėje. Specializacija – klinikinė psichologija. Šiuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginės psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapiją daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinės sveikatos draugijos narė, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorė. Daug metų dirba vaikų psichologe medicinos įstaigoje, kur jos pagrindinis darbas – pasakų terapijos taikymas. Skaityti toliau »
Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė
Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010). Skaityti toliau »
Agnė Neiberkaitė, Inga Paliūnaitė, Tomas Savickas
C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimęs 1923 metais. Vienas humanistinės psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą – vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų. Skaityti toliau »
Indrė Narkevičiūtė, Justina Vasiliauskienė, Rūta Černiauskaitė
I. D. Yalom – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gimęs 1931 birželio 13-ąją, Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iš Rusijos šeimoje. Nors tėvai nebuvo išsimokslinę, tačiau dar būdamas vaikas labai kaprizingai susidomėjo grožine literatūra, kuri jam buvo įkvėpimo ir išminties šaltinis. Skaityti toliau »
Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė
Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją
H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą. Skaityti toliau »
Justina Čepulytė, Dovilė Rupeikaitė, Vytautė Povilanskaitė
Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimė 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mirė Krokuvoje (Lenkija) sulaukęs vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dieną. Mokėsi Krokuvoje, baigė vieną geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – Bartłomiej Nowodworski vidurinę mokyklą. Nuo 1936 metų pradėjo studijuoti mediciną Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo Pasaulinio karo pradžioje tapo Lenkų Armijos savanoriu. Kai Lenkiją užgrobė Vokiečių kariuomenė, jis pabėgo į Vengriją, kur buvo sulaikytas. 1940 metais jis suorganizavo pabėgimą į Prancūziją ir paskui į Ispaniją, tačiau buvo sučiuptas ir uždarytas į Miranda del Erbo koncentracijos stovyklą Ispanijoje. Paleistas sugrįžo į Didžiąją Britaniją. Ten, Edinburgo universitete, baigė medicinos studijas 1946 metais. Netrukus grįžo į Lenkiją ir Medikų Kolegijos Krokuvos Psichiatrijos Klinikoje ėmėsi psichiatrijos. Koncentracijos lagerio patirtis jį smarkiai sukrėtė, jis dalyvavo reabilitacijos programoje likusiems gyviems Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniams. Toji skausminga patirtis atsispindi ir daugelyje jo mokslinių darbų, kaip ir knygoje „Gyvenimo ritmas“. Skaityti toliau »
Aistė Navakauskaitė, Simona Kairytė, Rolandas Astrauskas
Rollo May gimė 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Šio žymaus egzistencialisto vaikystė buvo ypač sunki, nes tėvai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir išsiskyrė. Sesuo sirgo šizofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo išmestas dėl dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. Vėliau baigė studijas Oberlino universitete, kur įgijo humanitarinio bakalauro laipsnį. Baigęs studijas, Rollo nusprendė keliauti į Europą, kurioje praleido daug laiko, lankydamas Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Graikijoje, Anatolijos universitete jis trejus metus dėstė anglų kalbą studentams. Tuo pat metu jis pradėjo domėtis menu, ėmė tapyti. Skaityti toliau »
Paukštukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystės, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage.
Paukštuką (Birdy) pirmą kartą pažiūrėjau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidėjo mano domėjimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir daugelyje filmų, šiame filme į psichikos ligas žiūrima šiek tiek mistifikuotai ir romantizuotai, klinikinės psichologijos temai filmas yra naudingas. Pagrindinis filmo veikėjas Paukštukas (Birdy) pasižymi keistu potraukiu paukščiams ir nuo paauglystės balansuoja ant sutrikimo ribos, rizikuodamas prarasti objektyvų santykį su realybe. Šią trapią ribą galutinai sulaužo Vietnamo karas. Po tragiškų patyrimų karo veiksmuose Paukštukas (Birdy) visiškai pasineria į savo keistą vidinį pasaulį ir yra sukaustomas katatoninės būsenos. Pagrindinis filme keliamas klausimas – ar rūpestingas žmogiškas ryšys gali padėti iš šios būsenos sugrįžti. O juk dažnai nuo tikėjimo santykių galia ir prasideda psichologinė pagalba sunkiausių psichikos sutrikimų atvejais.
Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė
Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų. Skaityti toliau »
Kazakevičiūtė Aistė, Ramanauskaitė Julija, Venskutė Rasa
Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimė 1902 metų rugsėjo 12 dieną Chemnitze, turtingoje buržuazinėje šeimoje. Motinos nesugebėjimas leisti trims sūnums tapti vyrais ir netikėta tėvo mirtis turėjo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baigęs abitūros egzaminus, Fritzas pradėjo Miunchene studijuoti psichologiją. Tačiau studijos Miunchene jį nuvylė. Privačiai studijuodamas ieškojo žinių, kurių nerado universitete. Maždaug tuo pat metu Fritzas Riemannas susidūrė su psichoanalize ir astrologija. Tai buvo ryšys, kurio jis vėliau siekė visą gyvenimą. Jis rado, ko ieškojo. Pirmąkart jis ėmė aiškiai įsivaizduoti profesinę veiklą, kuri galėtų atitikti jo gabumus ir polinkius. 1934 metais Fritzas nuvyko į Leipcigą, kur pradėjo mokytis pas astrologą Herbertą Freiherrą von Klosklerį ir psichoanalitikę Theresą Benedek. Firtzas Riemannas tęsė mokslus Berlyno psichoanalitikos institute. Už jo egzamino darbą, kuriame buvo aprašytas pacientės, patiriančios įkirius isteriško verksmo priepuolius, gydymas, jis gavo tarptautinę premiją. Skaityti toliau »
Būdaitė Raminta, Greibutė Agnė, Kasparaitytė Neringa
Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijęs seksologijos daktaro laipsnį pradėjo aktyvią darbo praktiką. Y. Dalpé pastaruosius 30 metų veda viešas paskaitas, konferencijas ir rašo į profesinius žurnalus apie poros tarpusavio santykius ir meilę. Savo darbe taiko santuokos terapiją, kuri yra veiksmingas vaistas nuo liūdesio, kurį sukelia krizė dėl neištikimybės. Skaityti toliau »
Enrika Sinkevičiūtė ir Živilė Čiupkevičiūtė
Biografija
Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika
Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos. Skaityti toliau »
Aušra Kalnikaitė, Mindaugas Naudžiūnas
Apie autorių
Claude M. Steiner gimė 1935 metais Prancūzijoje, vaikystę praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžineriją į Kaliforniją, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinės analizės teorijos sukūrėją Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinės psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautinės transakcinės analizės asociacijos vienu iš įkūrėjų (1969). Nuo 1970 iki šiol užsiima privačia praktika. 1971 ir 1980 metais gavo Eric Berne mokslo premijas.
Gabija Baldauskaitė, Kristina Kerpytė
Inger Anneberg – danų tautybės rašytoja ir žurnalistė. Ji gimė 1956 m. Šiuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesiją pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – Niną, Troelį ir Viktoriją. Oderyje I. Anneberg yra įkūrusi ir savo įmonę. Šios įmones tinklalapyje žurnalistė pasakoja apie didelę meilę savo šeimai, namams, kelionėms bei darbui. Skaityti toliau »
Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė
Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas. Skaityti toliau »
Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė
Apie autorių
Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo. Skaityti toliau »
Kotryna Mažikytė ir Jolanta Jakutonytė
Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. Gimė 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Vaikystėje Beck jautėsi esąs kvailas ir nekompetentingas, tačiau būtent tada jis ėmė mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vėliau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. Baigęs mokyklą, mokėsi Brown‘o universitete, vėliau – Yale medicinos mokykloje. 89-rių metų sulaukęs Beck šiuo metu yra Savižudybių Prevencijos ir Gydymo Centro direktorius. Jis žinomas kaip plačiai naudojamų Beck’o depresijos bei nerimo inventorių, Beck’o beviltiškumo skalės sudarytojas. Karjeros pradžioje buvęs psichoanalitiku, Beck yra kognityvinės terapijos, už kurią 2006 m. gavo Lasker’o apdovanojimą, kūrėjas (Famous psychologists, 2010). Skaityti toliau »
Agnė Misevičienė, Vytenis Misevičius, Ugnė Paukštė
Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. Pradėjo dirbti 1980 m., baigęs klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. Šiuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir šeimos psichinės sveikatos profesorius Bath universitete ir klinikinės psichologijos konsultantas psichikos sveikatos srityje bei vadovauja tyrimams, kuriais siekiama nustatyti kognityvinės ir elgesio terapijos efektyvumą gydant potrauminio streso sutrikimus. Autorius daugelyje profesinių žurnalų yra publikavęs daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių straipsnių ir yra įsitraukęs į mokyklose įkurtų kognityvinės ir elgesio terapijos programų nerimui ir depresijai vertinimą Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje. Skaityti toliau »
Živilė Išganaitytė, Vaida Raudonytė, Gintarė Raštutytė
Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iš neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kūrėjų. Žmogus sukūręs radikalaus humanizmo teoriją. E. Fromas gimė Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų šeimoje. Jo motina, buvo iš Rusijos emigravusio rabino duktė. Ericho tėvas Naftali irgi buvo rabinų sūnus bei anūkas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinė-ikikapitalistinė kultūrinė aplinka.
Lina Jonynaitė, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskienė
Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas
Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Būdamas gimnazistas susirašinėjo su Freudu, žavėjosi A. Adleriu, tačiau vėliau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikė per daug redukcionistais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrė savo psichoterapinį metodą, kurį pavadino logoterapija ir egzistencine analize (Jancsy, 2005). Antrojo pasaulinio karo metu buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje, kur praleido 3 metus ir šis laikas lėmė jo pagrindinių idėjų ir terapinės krypties atsiradimą (Runyon, 2010). Skaityti toliau »
Dovilė Kalkauskaitė, Laura Kuliešiūtė, Rūta Maziliauskaitė
,,Mes susiduriame su intelektiniu iššūkiu. Mes tampame tyrinėtojais, įsitraukusiais į didžiausią ir sudėtingiausią ieškojimą- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieškojimą. Ranka rankon su pacientais mes mėgaujamės didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvėjos gimstant kažkam naujam, išsilaisvinančiam ir iškeliančiam‘‘ (Yalom, 2007, p.249). Skaityti toliau »
Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė
Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu. Skaityti toliau »
2011 m. gegužės 26 – 29 d. Birštone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius.
Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – Kočiūnienė (Birštonas), egzistencinė psichoterapeutė, HEPI dėstytoja.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.
Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir elektroninis adresas; telefonas) priimamos iki gegužės 23 d. elektroniniu paštu: rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt arba tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336.
2011 m. balandžio 7 – 10 d. Birštone vyks praktinis seminaras “Motina/Duktė prieš Raganas”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupės kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sąsajomis.
Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, šeimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos Dailės teatro konsultantas, keletos knygų autorius, HEPI dėstytojas.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.
Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir elektroninis adresas; telefonas) priimamos iki balandžio 4 d elektroniniu paštu rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt arba tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336.
2011 m. vasario 11 – 13 d. Birštone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinės grupės kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobūdžio literatūros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe.
Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dėstytojas.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo ir nakvynės išlaidų); besimokantiems HEPI bei aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentams – 230 Lt.
Paraiškos (vardas, pavardė; profesija; pašto ir el. adresas; telefonas) priimamos elektroniniu paštu: rimask@parkas.lt ; hepi@tdd.lt arba tel. (8~319) 56772; (8~687) 17336 iki vasario 7 d.
Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastą aštuonmetės mergaitės iš Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystę. Filmas skaidrus ir tragikomiškas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspūdį.
Klinikinės psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama apie labai skaudžius dalykus – apleistumą, keistumą, atskirtį, šeimos problemas, depresiją, nerimą, priklausomybes, savižudybę, autizmą. Taigi filme rodomas sutrikimų spektras yra didelis. Apie sutrikimus čia kalbama įdedant juos į kasdienybę, tokiu būdu tarsi pabrėžiant, kad įvairios psichikos sveikatos problemos nėra išskirtys, bet su jomis susiduria daugelis žmonių.
Nors filmo anotacijose tai nėra pabrėžiama, aš prie filme nagrinėjamų temų sąrašo pridėčiau dar vieną temą – tapimą psichologu. Filme netiesiogiai keliamas klausimas apie tapimo psichologu motyvaciją, problemas ir pažeidžiamumą, klaidas, iš kurių verta pasimokyti. Centrinė filmo ašis yra santykis tarp dviejų žmonių, kuris yra svarbiau už bet kokias psichologijos teorijas – tačiau iki šio atradimo kelias gali būti labai ilgas…
Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango šokėjams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija. Skaityti toliau »
sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai…
Radvile Ramonaite
Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip: Skaityti toliau »
po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti.
perspeju – SUBJEKTYVU.
Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus?
kalbu apie diskusija – kur dingo susidomejimas, dalyvavimas ir aktyvumas seminaruose? kas pasikeite?
pagrindiniai zirniai, kruopos krito ant pristatymu, kurie buvo nuobodus. Va cia ir norisi pakalbeti daugiau. Tik pasakes situos zodzius supratau kokie jie neteisus. Ir po keliu sekundziu pazire nepasitenkinimai paantrino – “o jei as zmogus, neturintis igudziu idomiai pristatyti temos? Ka man tada daryti?”.
Suprasdami savo matymo siauruma norime save pateisinti – skyreme beveik valanda laiko is savo labai brangaus gyvenimo pamastymui sia tema 
Toliau israsau kelias padrikas mintis ir zodzius, kurie buvo raktiniai musu diskusijoje.
NUOSIRDUMAS. Isivaizduokite debesi. Dabar is jo einancia rodykle su zodziais “idomus, aktyvus, itraukiantis pristatymas”. Ka tai reiskia? O tai yra is negrieztos, nestrukturuotos formos, arba tik truputi strukturuotos formos (destytojos pozicija) padaryta aiski ir strukturuota – 70% vertinkite pristatyma o 30% visa kita, pvz teorine medziaga. Bet tai neteisinga. Kodel rodykle tik viena? Kodel negali buti kelios? pvz: 1.idomi, aktyvi prezentacija – viskas labai gyva. 2. ne aktyvi prezentacija, kurioje esme – gera medziaga. Bet – be projektoriaus. Butu idomu, ka? 3.labai trumpa “idomybiu” prezentacija – tai pvz trumpas perliuku ieskojimas, visokiu keistenybiu, susijusiu su tema, ko nera jokiuose vadoveliuose, bet ko yra googlej ar youtube. 4. ir 5. taip pat gali buti, tik dar nezinau kokie…
Taigi, kas vienija tokias geras prezentacijas? Nuosirdumas. Jei as gerbiu auditorija – as kalbu taip kad mane girdetu. As ruosiausi taip kad mane suprastu. Jei kalbu tyliai – atsistoju. Jei medziaga nuobodi – ja trumpinu. Manau svarbiausias pasiruosimo momentas – demesio! - isbuti temoje. Praleisti su ja truputi laiko. Ne su tekstais, ne su teorine medziaga, bet su tema, kuria pristatysi. Jei galima pasivarduosiu – pvz Mantas – net negirdejau jo prezentacijos, bet kertu lazybu ja atsimenate. Nes jis skaite knyga apie egzistencializma grizinedamas is baznycios viena sekmadienio ryta – t.y. jis jau buvo temoje. Todel jam nereikia atpasakoti teksto – nieko panasaus. Jam uzteko papasakoti ka jis suprato budamas temoje.
gaila, kai ideju daug ir jos geros, bet is ju ispaudziama ne viskas. Galbut raktas (vyriska logika) technikoje, priemonese,. Pvz. prezentaciju metu 10 minuciu smeliio laikrodis ant stalo. Pabandykite isivaizduoti. O dabar jei dar kelios tokios detales? gal.
ISSUKIS. destytoja rizikavo. Kursas isties pilnas naujoviu – www, filmai, asmenisko rysio su musu kursu paieskos. Verta pagarbos drasa. O kaip mes? Mums svarbu pazymys. Jei ziuri pazymio ar gali rizikuoti? ne… greiciausiai ne.
visi daugiau maziau bijo ir jaudinasi.
vis dar nera atsakymo. Tai ka paminejau yra tik hipotezes, kuriu neisskaiciuosi net su SPSS.
Galiausiai: jei grupe nediskutuoja jau 4 kurse, tai kas dar gali keistis? nieko. Nesam kursas is amerikonisku serialu, kur ten graziai kalba ir kuria moksla ir t.t. Matyt, netike lukesciai ir isivaizdavimai. O tai tikrai nera nei destytojos, nei musu paciu atsakomybe. m?
grazios idejos, kurios kabliuoja, bet tik truputi. kodel? NUOMONE – “as cia tik laikinai. Tikrasis as busiu kazkada veliau, kazkur kitur. Va ten as atsiskleisiu ir prazysiu kaip gelele. Ten as busiu aktyvus, kuriantis, darantis. Nes ten as BUSIU. O cia – VDU, arba cia – paskaitoje – as NEESU. as cia tik trumpam. tai mano tarpine stotele. Kas buna tikras ir grynas tarpineje stoteleje?”. kada busi savo stoteleje?
Aleksas ir Andrius
p.s. atsiprasau uz negrazu stiliu, klaidas ir zargonus.
ir nepalinkesiu nieko. gal tik – buk gyvas kaip tie dainuojantys senukai.
Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.
Priešistorė
Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas ir neskaidomas. Kad žmogus gali būti laisvas ir dabar neneigiu, tačiau pasikeitė mano požiūris, kaip tą laisvę pasiekti. Arba kaip mano kolega egzistencialistas Mantas Gricius teigia: „laisvas ne nuo ko, bet kam“. Kita vertus aš pasisakydavau, kad žmogaus skaidyti negalima, bet šiandien manau, kad skaidymas yra tik salyginis, tik tam, kad būtų lengviau aiškinti tam tikrus dalykus. Tai maždaug tas pats, kai pasakymas: „Kaip suvalgyti dramblį? Supjaustyti į gabaliukus ir suvalgysi.“. Taigi žmogaus skaidymas į dalis man yra priimtinas. Kitas svarbus pasirinkimo akcentas buvo Freud asmenybės apibrėžimas. Jis teigė, kad asmenybė turi tik jam būdingas pastovius ypatumus. Kiekvienas turi savitą mąstyseną, jauseną ir veikseną. Savitumą prilyginu kūrybiškumui, apie kurį nesenai rengiau pasisakymą, kad kūrybiškumas yra kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė.
Justina Jonikaitė ir Iveta Eimontaitė
Gyvūnų terapija
Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus. Klasikinis pavyzdys: šuo – aklojo vedlys. Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto.
Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją
E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t. y. kiekvienoje stadijoje turi būti išspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai.
Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:
Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.
Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :
Parengė: Alicija Volyniec
Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.
Asta Medišauskaitė ir Daina Jegelevičiūtė – Biekšienė
“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris
Kūdikis savęs nesuvokia kaip atskiros būtybės, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryškėti atskiras “Aš” suvokimo laukas. Kūdikystėje “Aš” formąvimąsi reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilė padeda. Vėliau didelę įtaką turi bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus dėmesys. Šis poreikis tampa svarbesniu už organizminį vertinimo procesą. Taip pat yra svarbus pozityvaus dėmesio sau poreikis – kiek sau patinku, kiek ne. Skaityti toliau »
Kognityvinė – elgesio terapija (KET) yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiškios struktūros, į problemą orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.
„Aš ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbūt iki jos ėjome skirtingais keliais. Kiekvienas galėtume papasakoti savą istoriją. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nėra; daužomi savi ir artimųjų likimai; pašlijusi sveikata…”
(iš anoniminio aloholiko dienoraščio)
Priklausomybė – chroniška, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas kuris vystosi daugybę metų, tad sveikimas reikalauja ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų keičiant savo gyvenimo būdą. Skaityti toliau »
Parengė I.Pročkytė
Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau šie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinaminėje psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis - nemalonio būsenos šalinimas. Nerimo sutrikimas pasireiškia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvūs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o kartu ir raida. Terapijos tikslas – sumažinti nerimą iki normalaus lygio ir padėti vaikui efektyviai augti.
Sunku surasti filmų, kuriuose būtų giliai nagrinėjami psichologiniai sunkumai vaikystėje. Filmas, kurį siūlau šiai paskaitai, taip pat tik iš dalies atitinka paskaitos temą. What’s Eating Gilbert Grape yra 1993 metais Lasse Hallström sukurtas filmas, kuriame pasakojama ne tiek vaikų, kiek visos šeimos istorija, kurioje skirtingo amžiaus broliai ir seserys bando savotiškai prisitaikyti prie jiems gyvenimo skirtų sunkumų. Tai pasakojimas ne tiek apie psichologinius sunkumus, kiek apie stiprybes ir atsparumą paauglystėje bei jauno suaugusiojo amžiuje. Filme pinasi drama ir komedija, suskurdama absurdo ir tuo pačiu gilios prasmės jausmą. Filmas žavus jame vaidinančiais aktoriais: Johnny Depp, Juliette Lewis ir Leonardo DiCaprio, kurio amplua šiame filme tikrai netikėtas.
Kodėl svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikų problemoms? Praktiškai visos psichologinės teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminė, elgesio, kognityvinė ir kt., ar net ir biologinės teorijos pripažįsta, kad vaikystės patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikšmingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinę, socialinę ar materialinę pagalbą, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus suteikta pagalba, daugiausiai priklauso nuo suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, mokyklos psichologų dėmesio ir supratingumo, nei nuo realaus vaiko problemų lygio. Skaityti toliau »
“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis” (J. Kipp/G. Jüngling)
Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais: Skaityti toliau »
Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. (Čepulkauskaitė,1999.) Štai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iš savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus: Skaityti toliau »
