Klinikinė psichologija

             Š.m. vasario mėn. Lietuvoje lankysis vienas žymiausių šiuolaikinės psichoterapijos ir ypač kognityvinės ir elgesio terapijos mokslininkų ir pedagogų, daugelio knygų bei vadovėlių autorius, JAV Harvardo Universiteto ir JAV Pensilvanijos Universiteto profesorius Dr. Frank M. Dattilio. Lektorius yra parašęs jau trimis leidimais išleistą knygą „Kognityvinės ir elgesio psichoterapinės strategijos krizių intervencijose (Cognitive-Behavioral Strategies in Crisis Intervention (1994); (2nd ed., 2000); (3rd ed., 2007)). Šia tema - “Krizės intervencija”, jis ves ir vienos dienos mokymus Lietuvoje. Šio vieno žymiausių šiuolaikinių psichoterapeutų mokymai duos daug naujų žinių ir praktinės patirties ne tik besimokantiems psichoterapijos ir kognityvinės bei elgesio terapijos, bet ir psichologams, psichiatrams ir net šeimos gydytojams, savo profesionalioje veikloje susiduriantiems su krizę patiriančiais žmonėmis.

            Renginio organizatoriai: Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugija (LKETD) ir KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas. Dalyviams bus išduodami KMU kvalifikacijos kėlimo ir LKETD sertifikatai. Planuojama trukmė - 10 akademinių valandų. Bus vertimas iš anglų į lietuvių kalbą.

            Seminaras vyks š.m. vasario 19 d. Kaune, viešbučio „Reval Neris” konferencijų salėje. Renginio pradžia 9 val. Registracijos pradžia 8 val.

• Seminaro-mokymų kaina - 195 Lt.
• Dalyvauti seminare galite ir tik kaip klausytojas (neišduodamas sertifikatas), šiuo atveju galioja sumažintas 95 Lt mokestis. Jeigu iš vienos įstaigos dalyvauja daugiau nei vienas darbuotojas yra galimybė pritaikyti nuolaidą.

Išsamesnė informacija ir registracija (būtina!) į kursus el. paštu litacbt@gmail.com (elektroninėje žinutėje nurodykite, kad planuojate dalyvauti bei savo vardą, pavardę, specialybę ir darbovietę) arba skambinti tel. (8*657) 43305 iki      2009 vasario 13 d. Dalyvių skaičius ribotas. Lankantiems KET kursus registruotis nereikia!!!

             Apmokėti už seminarą galite:

• Pavedimu Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijaI (kodas: 195776923), banko sąsk. Nr. LT77 7300 0100 8219 4821 ­­­­­­(AB bankas Swedbank). Mokėjimo paskirties skiltyje nurodyti, kad už F. Dattilio seminarą.
• Grynais pinigais prieš seminarą.

Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams - profesionaliems tango šokėjams - buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija. Skaityti toliau »

sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai…

Radvile Ramonaite

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip: Skaityti toliau »

po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti.

perspeju - SUBJEKTYVU.

Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus?

kalbu apie diskusija - kur dingo susidomejimas, dalyvavimas ir aktyvumas seminaruose? kas pasikeite?

pagrindiniai zirniai, kruopos krito ant pristatymu, kurie buvo nuobodus. Va cia ir norisi pakalbeti daugiau. Tik pasakes situos zodzius supratau kokie jie neteisus. Ir po keliu sekundziu pazire nepasitenkinimai paantrino - “o jei as zmogus, neturintis igudziu idomiai pristatyti temos? Ka man tada daryti?”.

Suprasdami savo matymo siauruma norime save pateisinti - skyreme beveik valanda laiko is savo labai brangaus gyvenimo pamastymui sia tema Toliau israsau kelias padrikas mintis ir zodzius, kurie buvo raktiniai musu diskusijoje.

NUOSIRDUMAS. Isivaizduokite debesi. Dabar is jo einancia rodykle su zodziais “idomus, aktyvus, itraukiantis pristatymas”. Ka tai reiskia? O tai yra is negrieztos, nestrukturuotos formos, arba tik truputi strukturuotos formos (destytojos pozicija) padaryta aiski ir strukturuota - 70% vertinkite pristatyma o 30% visa kita, pvz teorine medziaga. Bet tai neteisinga. Kodel rodykle tik viena? Kodel negali buti kelios? pvz: 1.idomi, aktyvi prezentacija - viskas labai gyva. 2. ne aktyvi prezentacija, kurioje esme - gera medziaga. Bet - be projektoriaus. Butu idomu, ka? 3.labai trumpa “idomybiu” prezentacija - tai pvz trumpas perliuku ieskojimas, visokiu keistenybiu, susijusiu su tema, ko nera jokiuose vadoveliuose, bet ko yra googlej ar youtube. 4. ir 5. taip pat gali buti, tik dar nezinau kokie…

Taigi, kas vienija tokias geras prezentacijas? Nuosirdumas. Jei as gerbiu auditorija - as kalbu taip kad mane girdetu. As ruosiausi taip kad mane suprastu. Jei kalbu tyliai - atsistoju. Jei medziaga nuobodi - ja trumpinu. Manau svarbiausias pasiruosimo momentas - demesio! -  isbuti temoje. Praleisti su ja truputi laiko. Ne su tekstais, ne su teorine medziaga, bet su tema, kuria pristatysi. Jei galima pasivarduosiu - pvz Mantas - net negirdejau jo prezentacijos, bet kertu lazybu ja atsimenate. Nes jis skaite knyga apie egzistencializma grizinedamas is baznycios viena sekmadienio ryta - t.y. jis jau buvo temoje. Todel jam nereikia atpasakoti teksto - nieko panasaus. Jam uzteko papasakoti ka jis suprato budamas temoje.

gaila, kai ideju daug ir jos geros, bet is ju ispaudziama ne viskas. Galbut raktas (vyriska logika) technikoje, priemonese,. Pvz. prezentaciju metu 10 minuciu smeliio laikrodis ant stalo. Pabandykite isivaizduoti. O dabar jei dar kelios tokios detales? gal.

ISSUKIS. destytoja rizikavo. Kursas isties pilnas naujoviu - www, filmai, asmenisko rysio su musu kursu paieskos. Verta pagarbos drasa. O kaip mes? Mums svarbu pazymys. Jei ziuri pazymio ar gali rizikuoti? ne… greiciausiai ne.

visi daugiau maziau bijo ir jaudinasi.

vis dar nera atsakymo. Tai ka paminejau yra tik hipotezes, kuriu neisskaiciuosi net su SPSS.

Galiausiai: jei grupe nediskutuoja jau 4 kurse, tai kas dar gali keistis? nieko. Nesam kursas is amerikonisku serialu, kur ten graziai kalba ir kuria moksla ir t.t. Matyt, netike lukesciai ir isivaizdavimai. O tai tikrai nera nei destytojos, nei musu paciu atsakomybe. m?

grazios idejos, kurios kabliuoja, bet tik truputi. kodel? NUOMONE - “as cia tik laikinai. Tikrasis as busiu kazkada veliau, kazkur kitur. Va ten as atsiskleisiu ir prazysiu kaip gelele. Ten as busiu aktyvus, kuriantis, darantis. Nes ten as BUSIU. O cia - VDU, arba cia - paskaitoje - as NEESU. as cia tik trumpam. tai mano tarpine stotele. Kas buna tikras ir grynas tarpineje stoteleje?”. kada busi savo stoteleje?

Aleksas ir Andrius

p.s. atsiprasau uz negrazu stiliu, klaidas ir zargonus.

ir nepalinkesiu nieko. gal tik - buk gyvas kaip tie dainuojantys senukai.

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.

Priešistorė

Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas ir neskaidomas. Kad žmogus gali būti laisvas  ir dabar neneigiu, tačiau pasikeitė mano požiūris, kaip tą laisvę pasiekti. Arba kaip mano kolega egzistencialistas Mantas Gricius teigia: „laisvas ne nuo ko, bet kam“. Kita vertus aš pasisakydavau, kad žmogaus skaidyti negalima, bet šiandien  manau, kad skaidymas yra tik salyginis, tik tam, kad būtų lengviau aiškinti tam tikrus dalykus. Tai maždaug tas pats, kai pasakymas: „Kaip suvalgyti  dramblį? Supjaustyti į gabaliukus ir suvalgysi.“. Taigi žmogaus skaidymas į dalis man yra priimtinas. Kitas svarbus pasirinkimo akcentas buvo Freud asmenybės apibrėžimas. Jis teigė, kad asmenybė turi tik jam būdingas pastovius ypatumus. Kiekvienas turi savitą mąstyseną, jauseną ir veikseną. Savitumą prilyginu kūrybiškumui, apie kurį nesenai rengiau pasisakymą, kad kūrybiškumas yra kiekvieno žmogaus prigimtinė savybė.

Skaityti toliau »

Justina Jonikaitė ir Iveta Eimontaitė

Gyvūnų terapija

Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: šuo - aklojo vedlys. Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo - terapeuto.

Skaityti toliau »

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją

E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t. y. kiekvienoje stadijoje turi būti išspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai.

Skaityti toliau »

Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

• Kognicijų (ką mes galvojam)
• Afekto (ką jaučiame)
• Elgesio (ką darome)

Skaityti toliau »

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.

Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

• Išorinius sutrikimus. Jie apibūdinami kaip labiau į išorę nukreiptas elgesys. Tai dėmesio trūkumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
• Vidinius sutrikimus, apibūdinamus kaip į vidų nukreipta patirtis, elgesys, pvz., depresija, nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai.

Skaityti toliau »