Stebėjimas

Aistė Pranckevičienė, 2008-09-24

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Nesistemingas stebėjimas – tai stebėjimas, kuriuo nesiekiama sistemiškai ir tikslingai rinkti stebėjimo informaciją, tačiau kuris neišvengiamai lydi bet kokį mūsų kontaktą su tiriamuoju. Pavyzdžiui, tiriamajam atsakinėjant į klausimyną psichologas stebi jo reakcijas. Toks stebėjimas leidžia gauti papildomos informacijos, kiek motyvuotas buvo tiriamasis, kiek šalutiniai veiksniai (dėmesio problemos, nerimas ir pan.) galėjo lemti tyrimo rezultatus.

Natūralus stebėjimas – natūraliam stebėjimui priskiriami tyrimai, atliekami tiriamiesiems įprastomis sąlygomis. Pavyzdžiui, galima stebėti psichiatrinės ligoninės pacientų bendravimo dinamiką stacionarinio gydymo laikotarpiu. Tokio tipo stebėjimas yra naudingas, nes padeda pamatyti konkrečiai aplinkai būdingas problemas, jo pagrindu galima siūlyti efektyvias intervencijas. Tačiau tokio stebėjimo rezultatai gana stipriai priklauso nuo konkrečių aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, ligoninės pacientų bendravimas gali priklausyti nuo personalo požiūrio. Taigi tokių tyrimų rezultatus yra sunkiau apibendrinti.

Kontroliuojamas stebėjimas -tai stebėjimas vykdomas specifinėmis sąlygomis, kontroliuojant tyrimo situaciją. Tokio stebėjimo metu siekiama, kad tyrimo sąlygos būtų kaip galima stabilesnės ir kaip galima mažiau įtakojamos šalutinių veiksnių. Šis stebėjimo būdas leidžia surinkti objektyvesnę informaciją, tačiau šiuo atveju kyla klausimas, kiek tiriamųjų elgesys kontroliuojamos sąlygomis atitinka elgesį natūraliomis sąlygomis.

Taigi didžiausias stebėjimo metodų privalumas yra tas, kad moksliniuose tyrimuose jis gali lydėti kitus tyrimo metodus, padeda pastebėti ryšius ir kelti hipotezes, kurios vėliau gali būti tikrinamos objektyvesniais metodais. Stebėjimas taip pat yra naudingas praktiniame klinikinio psichologo darbe.

Tačiau, kaip ir visi tyrimo metodai, stebėjimas turi trūkumų. Stebėjimo metu surinktus duomenis sunku apibendrinti, juos veikia tyrėjo subjektyvumas, tyrimo sąlygas dažnai sunku kontroliuoti. Apie tai, kaip šiuos trūkumus įveikti, ir kaip planuoti ir atlikti tyrimą stebėjimo būdu, buvo kalbėta psichodiagnostikos paskaitose.

Comments are closed.