EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai

Rūta Kavaliauskaitė, 2008-10-08

EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai

Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiškinti žmogaus buvimą šiame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiūrį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turėjo įtakos ir paskatino humanistinės – egzitencinės krypties psichologijoje atsiradimą. Tai buvo tarsi protestas prieš žmogaus sudaiktinimą, viso ko suvedimą į biologinį lygmenį. Humanistinė – egzistencinė psichologija atsigręžė į patį žmogų, į jo dvasingumą, egzistenciją.

Egzistencinės psichologijos metodas – fenomenologinė analizė. Fenomenologija – betarpiškas patirties aprašymas. Svarbiausia ne paaiškinti fenomenus, o  juos suprasti. Egzistencinės psichologijos atstovai neigia priežastingumo principą (gamtos moksluose taikomi metodai nėra tinkami psichologijoje). Paaiškinti ryšį tarp pasekmės ir priežasties galima pasitelkus motyvaciją.

Taip pat egzistencialistams nėra priimtinas dualizmo principas (subjektas – objektas). Žmogus yra vientisas pasaulyje; žmonės savo būtyje tarsi nuolat yra kartu. Tai ką išgyvename betarpiškai yra realybė. Realybės negalima paaiškinti pasitelkus teorinius modelius, hipotezes. Žmogus yra laisvas ir atsakingas už savo egzistenciją.

Medard Boss yra vienas žymiausių egzistencinės psichologijos atstovų. Dasein – atvirumas per kurį reiškiasi fenomenai – yra pagrindinė sąvoka Medard Boss teorijoje. Žmogaus ir pasaulio vienovė (susiliejimas) yra būtina: per žmogų, per jo atvirumą atsiskleidžia objektų prasmės. Tam tikri somatiniai ar psichiniai sutrikimai gali riboti prasmių, pasaulio atsivėrimo galimybes. Žmogus turi būti atviras visoms gyvenimo galimybėms, suvokti jas visas kaip galimas sau, priklausančias autentiškam Aš. Tai galimybė pasiekti autentiškumą.

Boss išskyrė šiuos egzistencialus (būdingus kiekvieno žmogaus egzistavimui): 

       Erdviškumas, laikiškumas, kūniškumas, žmogaus egzistavimas bendrame pasaulyje, suderintumas, mirtingumas, niekas nesibaigiantis procesas (gijimas, reguliacija) artėjant Aš link.

Patologija. Pasak Medard Boss, sutrikimai, tiek fiziniai, tiek psichiniai, turi motyvą .Sutrikimas – laisvės (būties) stoka. Neurozė – tai tarsi susiaurėjęs būties suvokimas, spontaniškumo stoka, per dideli suvaržymai.

Terapija. Pagrindinis egzistencinės terapijos tikslas – skatinti žmogaus atvirumą būčiai. Žmogui turi būti leidžiama grįžti į vaikystę, kad atsikratęs visų suvaržymų ir normų (kartu ir neurozės) žmogus pamažu taptų ir vėl brandus, įsisavintų pageidaujamas normas ir vertybes. Svarbu parodyti, kad normos ir vertybės yra subjektyvios, priklausančios nuo kitų žmonių, aplinkybių. Tai padeda suvokti, kad tik pats žmogus gali nuspręsti, kas jis yra iš tiesų, padidina žmogaus atvirumą pasauliui ir pasaulis atsiveria žmogui. Taip pat terapijoje naudojama sapnų analizė. Tačiau čia priešingai nei psichoanalizėje, pats žmogus žino sapno reikšmę. Svarbiausia kaip sapnus išgyvena ir kaip juos jaučia sapnuojantysis.

Ludwig Binswanger, kitas žymus egzistencialistas, teigia, kad patologijatam tikra prasme yra žmogaus pasirinkimas. Žmogus pasirenką buvimą ligoje. Atsisako atsakomybės už savo ateitį. Žmogaus būtis ir pasaulis yra tapsmas, o sergantysis nenori to matyti. Siauras pasaulio projektas (bazinės nuostatos apie pasaulį ir save) trukdo suprast patirtį, o tai kelia nerimą ir baimę. Nerimą taip pat kelia savo egzistencinio pagrindo neigimas. Liga tai savo autentiškumo praradimas.

Terapija. Dasein analizė fenomenologinė unikalios asmenybės analizė. Sergančiojo gilinimasis į save ir nuo išorinių veiksnių nepriklausomo gyvenimo plano susikūrimas padeda atrasti autentiškumą, pasveikti.

Literatūra:

  1. Perminas, A., Goštautas A., Endriulaitienė A., „Asmenybė ir sveikata: Teorijų sąvadas”, VDU leidykla, Kaunas, 2004;
  2. Jens Olesen „Boss‘ and Binswanger‘s health antropologies and existentiel philosophies“, Pholosophical Practice, July 2006; 2(2): 99 – 109; 

Comments are closed.