Nerimo sutrikimai biheviorizmo požiūriu

Arūnas, 2008-10-08

Bihevioristų požiūriu neįmanoma moksliškai ištirti jausmų, minčių, nesąmoningų motyvų, nėra jokio būdo moksliškai tai stebėti ir registruoti, todėl jie visai nesidomėjo asmenybės vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, ką galima tirti, – žmonių elgesys, dėl to psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris tiria tik išorinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir nerimo sutrikimų atžvilgiu.

 Objektas

Objektas – registruojamos elgesio apraiškos. Elgesiu laikoma organizmų reakcijų į aplinkos stimulą visuma. Buvo pradėta tyrinėti ne baimę, o elgesį. Jų teigimu, liguista yra ne pati baimė, o elgesys baimei išvengti, kuris tampa žmogui pageidautinu elgesiu ir yra įtvirtinamas.

Nerimo sutrikimai – psichikos sutrikimai, kuriems būdingas sekinamas, nuolatinis nerimas ar neadaptyvus elgesys, mažinantis nerimą.

Nerimo sutrikimų rūšys

  • generalizuotas nerimas, kai asmuo jaučia nepaaiškinamą įtampa ir neramumą;
  • panika, kai žmogus patiria staigius stiprios baimės priepolius;
  • fobija, kai žmogų kamuoja neprotinga stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė;
  • obsesinis – kompulsinis sutrikimas, kai pacientą kamuoja pasikartojančios mintys ar veiksmai;
  • potrauminio streso sutrikimas (PTS), kai žmogui būdingi ilgai trunkantys simptomai, kuriuos praeityje būna sukėlęs traumuojantis stresas

PTS

Kad didelę emocinę traumą praeityje sukėlęs įvykis yra glaudžiai susijęs su nerimu, rodo potrauminio streso sutrikimas. Toks sutrikimas dažnai būdingas kovų veteranams, išlikusiems po nelaimingų įvykių ar katastrofų, bei seksualinio smurto aukoms, taip pat vaikams, gyvenantiems karo zonose ar gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose siaučia smurtas, tapusiems žiaurumų liudininkais ar gyvenantiems gyvybei grėsmę keliančiomis aplinkybėmis. Jų bazinio pasitikėjimo pasauliu pojūtis nyksta: daugelis patiria baimingą atsargumą, blogai miega, sapnuoja košmarus ir jaučia neviltį dėl ateities. Šie pavyzdžiai rodo tai, kad žmogui būdingi nerimo simptomai, kuriuos žmogus būna jau kartą stipriai patyręs ir kurie būna jau įsitvirtinę jo asmenybėje.

Generalizuotas nerimas

Tyrinėtojai šį nerimą sieja su baimės klasikiniu sąlygojimu. Žmonės išmoksta į tam tikrą stimulą reaguoti tam tikru išmoktu būdu. Tokį nerimo atsiradimą patvirtina eksperimentai. Pasak vienos apklausos rezultatų, 58% kamuojamų socialinės fobijos šį sutrikimą patyrė po traumuojančio įvykio. Pvz.: vieno eksperimento metu žiurkės būdavo netikėtai sukrečiamos elektros smūgiu. Po dažno tokių stimulų pakartojimų joms susiformuodavo nuolatinis nerimas ir atsirasdavo skrandžio opos. Bihevioristų požiūriu tokia taisyklė galioja ir žmonėms, pavyzdžiaui nelaimingų atsitikimų aukoms, kurios praeina pro buvusią išgyvenimo vietą. Tokia vieta jiems kelia nerimą.

Fobijos ir dirgiklių apibendrinimai (generalizavimas)

Fobijoms būdinga tai, kad žmogų kamuoja neprotinga baimė, kuriuos jis pats nesupranta. Bihevioristų požiūriu, žmogus iš pat pradžių gali bijoti aukščio, nes buvo nukritęs. Vėliau jis pradeda bijoti skristi lėktuvu, net jei nė karto nėra skridęs. Taip gali atsirasti fobijos. Atsiradus fobijoms ir manijoms, pastiprinimas padeda jas išlaikyti. Vengiant ar išvengus keliančios baimęs situacijos, nerimas sumažėja, taip sustiprinamas fobinis elgesys. Jausdamas nerimą ar baimindamasis panikos priepolio žmogus gali užsisklęsti savyje, ir sumažėjęs nerimas pastiprins tokį elgesį (Antony ir kiti, 1992). Kompulsyvus elgesys taip pat mažina nerimą. Jei nusiplovus rankas sumažėja nerimas, sugrįžus šiam pojūčiui jūs ir vėl tikriausiai plausite rankas.

Mokymasis stebint ir baimės išmokimas

Bihevioristų požiūrį nerimo sutrikimų atžvilgiu patvirtina ir tai, kad galima išmokti bijoti, stebint kitų žmonių baimes. Jeigu nerimas yra tik išreikštas veiksmas, tuomet jis turėtų būti išmokstamas stebint kitus. Tai patvirtina gauti tyrimo rezultatai: beždžionės perduoda gyvačių baimę savo jaunikliams. Žmonės panašiai perduoda savo baimes vaikams. Be to, vien stebint, kaip kas nors sukrečiamas švelniu elektros smūgiu iškart po sąlyginio dirgiklio, išmokstama bijoti šio dirgiklio taip pat, kaip ir pačiam patyrus smūgį (Olsson ir Phelps, 2004). Jei išmokę apsiversti kūdikiai nukrenta nuo lovos, jie ima bijoti aukščio (Campos ir kiti, 1992). Sąlygotos baimės gali išlikti gerokai ilgiau, negu prisimenamas jas sukėlęs potyris (Jacobs ir Nadel, 1985)

Pavyzdys: “Mažojo Alberto istorija”. Džonas Vatsonas šią teoriją bandė pritaikyti žmonėms, bandydamas išsiaiškinti kodėl vaikai pradeda bijoti to, ko anksčiau nebijoję. Pasirinkęs plaktuko trankų smūgį į sieną kaip besąlyginį refleksą, Vatsonas sulig kiekvienu smūgiu vaikui rodydavo baltą pelę. Po kurio laiko vaikui atsirado pelės baimė.

 

Nerimo sutrikimų gydymas – ELGESIO TERAPIJA

Tai terapija, kuri taiko mokymosi dėsnius nepageidaujamam elgesiui pašalinti.

Metodikos:

  • Klasikinis sąlygojimas;
  • Aversinis sąlygojimas;
  • Operantinis sąlygojimas.

Elgesio terapijos šalininkai abejoja tuo, kad save pažinti yra svarbiausia. Jie mano, kad problematiškas elgesys yra rūpestį keliantis dalykas. Pvz., jūs suprantate, kodėl per egzaminus labai nerimaujate, bet dėl to jūsų nerimas neišnyksta. Elgesio terapija taiko mokymosi dėsnius nerimą keliančiam elgesiui šalinti. Jie supranta nerimą, kaip išmoktą elgesį, kuris gali būti pakeistas veiksmingesniais elgesio būdais.

 

1. Klasikinio sąlygojimo metodika

Ši metodika remiasi požiūriu, kad klasikinio sąlygojimo būdu mes išmokstame įvairaus elgesio ir emocijų reakcijų. Todėl kyla klausimas ar mūsų nepageidaujami simptomai nėra sąlygotos reakcijos. Pvz.: klaustrofobinė baimė keltis liftu yra išmoktas atsakas į buvimą uždaroje erdvėje, todėl tos baimės turėtų būti galima atsikratyti priešpriešinio sąlygojimo būdu veikiant baimės atsaką. Priešpriešinis sąlygojimas baimę keliantį dirgiklį susieja su nauju atsaku, kuris nesuderinamas su baimės jausmu, pvz., su atsipalaidavimu. Taip baimės reakcija gali būti pakeista.

 

1.1 Sisteminis jautrumo mažinimas

Taikant šį metodą siekiama pakeisti neigiama atsaką (baimės jausmą) į nepavojingą dirgiklį teigiamu atsaku (atsipalaidavimu). Yra teigiama, kad jei jūs gebate daug kartų atsipalaiduoti, susidūręs su nerimą keliančiu dirgikliu, tai ilgainiui jūsų nerimas gali išnykti. Tai labai svarbu daryti laipsniškai. Dažniausiai tokie metodai taikomi gydant fobijas.

 

1.2 Virtualios realybės sąlyčio terapija

Šis būdas panašus į prieš tai paminėtą. Šiuo metodu siekiama leisti pirmiausiai žmonėm susidurti su jiem nerimą keliančiomis situacijomis virtualioje realybėje, o tik po to – realiame gyvenime. Dėvėdami ant galvos šalmą, į kurį projektuojamas trimatis virtualusis pasaulis, jie išvysta jiems didžiausią nerimą keliančias situacijas.Tokiu būdu yra gydomi žmonės, bijantys skristi, bijantys aukščio, kai kurių gyvūnų, bei viešai kalbėti.

2.Aversinis sąlygojimas

Taikant šį metodą yra siekiama pakeisti teigiamą atsaką į žalingą dirgiklį (pvz., alkoholį) neigiamu (pasibjaurėjimo) atsaku. Juo siekiama sąlygoti pasibjaurėjimą dalykais, kurių reikėtų vengti.

 

3. Operantinis sąlygojimas

Šiuo metodu siekiama pastiprinti pageidaujamą elgesį ir neteikti pastiprinimo už nepageidaujamą elgesį arba už jį bausti. Pvz.: uždari, nebendraujantys vaikai, kuriems buvo nustatytas autizmas, po pastiprinimų pageidaujamo elgesio ir ignoravimo arba bausmės nepriimtino elgesio pasiekė puikių rezultatų.

Literatūra:

  1. Perminas, A., Goštautas A., Endriulaitienė A., „Asmenybė ir sveikata: Teorijų sąvadas”, VDU leidykla, Kaunas, 2004;
  2. Mayers, D.G. Psichologija, Poligrafija ir informatika. Vilnius, 2000.

Comments are closed.