Po šiandieninio seanso jaučiausi slogiai.

Tačiau man ir Andriui pavyko įžvelgti šį tą pozityvaus šioje situacijoje. Jis taip pat buvo matęs filmą, todėl galėjome pasilyginti.
Anksčiau filmas patiko todėl, kad stiprus skausmas ir “blogis” (jei taip galima išsireikšti), kurį pateikia filmas, vertė pajusti realumą, tarsi skausmas ir yra TIKRIAUSIAS dalykas, kuris byloja apie gyvenimą ir jo tikrumą.
Bet ne šiandien, šiandien labiau norėjosi atstumti tą filmą. Tarsi galima džiaugtis, kad dabar, nebereikia sureikšminti skausmo ir kitų “sunkių” dalykų, kad jaustumeisi gyvas – yra alternatyvų, kurios pakeitė slogius dalykus – draugystė, meilė, pasitikėjimas… ir begalės kitų dalykų, kuriuos filme tiesiog nužudė.

PS jei, kam nors patiko šis filmas, galiu pasiūlyti kitą panašų – “Kulka” (Bullet, 1991). Bet čia tik mazochistams:P