Kognityvinė-elgesio terapija šizofrenijos gydyme

brakr, 2008-11-14

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenija yra psichozė. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mąstymas, vertinimas ir tikrovės suvokimas yra taip pakitę, jog labai pablogėja jo gebėjimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių. Įsivaizduokite tai ir suprasite, kokia įtampa ir baimė apėmusi ligonį ir koks neprognozuojamas gali būti jo elgesys, nulemtas šios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti daužyti langus, kad „užmuštų gyvates“.

“Pozityvieji” ir “negatyvieji” šizofrenijos simptomai:

· Nenormalūs potyriai ir suvokimai, tokie kaip kliedesiai, haliucinacijos, nelogiškas ir sutrikęs mąstymas, emocijų neadekvatumas bei neadekvatus elgesys. Tai nereiškia, kad šie simptomai geri, o tik tai, kad psichinėje veikloje atsiranda kažkas nauja, nebūdinga sveiko žmogaus psichikai.

· Tai normalių įprastinių minčių, emocijų ir elgesio nebuvimas, pavyzdžiui, atbukusios emocijos, vidinių paskatų nebuvimas, skurdus mąstymas ir užsisklendimas, kitų žmonių šalinimasis. Normalių funkcijų, kurias atlieka sveikas individas, praradimas.

 Šizofrenijos stadijos:

· Ūmioje stadijoje labai sunkūs pozityvieji simptomai. Negatyvieji simptomai taip pat gali po truputį sunkėti.

· Kai pozityvieji simptomai ima lengvėti, pacientas pereina į stabilizacinę stadiją, kuri gali tęstis ilgiau nei šešis mėnesius po ūmaus epizodo pasireiškimo.

· Stabiliosios stadijos metu simptomai daugmaž pastovūs, kartais gali netgi visai išnykti.

 Kognityvinė-elgesio terapija

Kognityvinė-elgesio terapija taikoma asmenis, kurie, nepaisant gydymo farmakologinėmis priemonėmis, ir toliau išgyvena psichozės simptomus. Nustatyta, kad maždaug 25–30% asmenų kenčia dėl funkcionavimą trikdančių psichozės simptomų, nepaisant gydymo. Šis metodas yra daug žadantis gydant asmenis, kuriems įvyksta pirmasis psichozės epizodas, bei ūminės ligos fazės.

Kognityvinės-elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko – ne, o tada dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra šie:

  • keisti mąstyseną, t.y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas);
  • imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas).

 Kognityvinės-elgesio terapijos metodai:

Elgesio strategijos gerinimas. Taikant šį poveikio būdą, ligoniams padedama suprasti, koks elgesys jiems galėtų padėti susilpninti ir simptomus, ir reagavimą į simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Pavyzdžiui, haliucinacijos gali sustiprėti, kai ligonis būna vienas arba nuobodžiauja. Tokį ligonį galima pamokyti būdų, kaip sumažinti izoliaciją ir nuobodulį. Kitus galima išmokyti susilpninti klausos haliucinacijas. Pvz. niūniuojant, kalbantis su kitais žmonėmis ar netgi liepiant „balsams“ pasitraukti ir grįžti vėliau. Taip pat galima pamokyti patikrinti iliuzinių įsitikinimų tikroviškumą, lyginant su gydytojo pateikta interpretacija.

Britų tyrime, kurį atliko Nicholas Tarrier su bendradarbiais, buvo nustatyta, kad po šešių mėnesių tokio gydymo ligonių kliedesių lygis ir nerimas sumažėja, palyginus su tais ligoniais, kuriems taikoma ne tokia specifinė kognityviosios terapijos forma, vadinama mokymu spręsti problemas.

Mokymas spręsti problemas. Terapeutas su pacientu sistemingiau nagrinėja psichologines problemas, kurių pacientas neįstengė išspręsti savarankiškai. Specifiniai veiksmai yra tikslus sunkumų srities apibrėžimas, trūkstamos informacijos surinkimas, ryšių tarp duomenų nustatymas ir apibendrinimų suformulavimas. Tada terapeutas padeda pacientui pačiam pakoreguoti savo patyrimo interpretavimo ir elgesio reguliavimo būdus.

Individuali ir grupinė kognityvioji terapija. Birmingame stacionare nuo ūmios psichozės simptomų gydomiems ligoniams buvo skirta individuali ir grupinė kognityvioji terapija. Individualios terapijos metu švelniai prieštaraujama iliuziniams jų įsitikinimams, bandoma juos analizuoti. Grupinę terapiją sudaro grupės iki šešių ligonių susitikimai, per kuriuos grupės nariai pateikia alternatyvius kitų narių iracionalių įsitikinimų aiškinimus, prieštarauja neigiamoms nuomonėms apie psichikos ligą ir paremia vieni kitų pastangas integruoti ligos sampratą į savo gyvenimą bei kuria naujas elgesio strategijas.

Šeimos mokymas. Šeimos mokymu siekiama užtikrinti šeimos paramą ligonio pastangoms valdyti savo simptomus, ir veiksmų programą, kurios tikslas buvo pagerinti bendravimo ir savitvarkos įgūdžius. Šeimos mokymu taip pat siekiama sumažinti aplinkos stresų įtaką biologiškai pažeidžiamam individui. Tam naudojami du pagalbos būdai. Pirma, tai yra streso mažinimo strategija, paremta kognityvine bihevioristine terapija, kuria siekiama pagerinti paciento ir jo artimųjų bendravimo problemų sprendimo efektyvumą bei paskatinti asmeninių gyvenimo tikslų siekimą. Pvz. mokoma padėti artimajam siekti realių trumpalaikių tikslų, ilgalaikius tikslus išskaidyti į lengviau pasiekiamus konkrečius trumpalaikius tikslus ir t.t

Kita strategija yra paremta globėjų mokymu, kaip sumažinti stresą bei lengviau priimti pacientų elgesį, kuris susijęs su pozityviaisiais ir negatyviaisiais ligos simptomais. Pvz. mokoma elgtis pagarbiai, kalbėti ramiai, aiškiai, be užuolankų, reikėtų vengti pastovaus kritikavimo, perdėto globėjiškumo ir kontroliavimo, nesišaipyti iš artimojo ar jo potyrių, nerodyti savo sukrėtimo ar išgąsčio dėl jo potyrių ir t.t

7 Comments so far ↓

  1. 2009
    Jan
    07
    17:54
    aš

    Daug esu skaičiusi apie šią ligą, nes ieškau šeimoje ištikusios krizės priežaščių..manau kad mano mamai ši liga apėmė..aišku ne iki tokio lygio kad matytų gyvates, bet vistiek prastai. maniau kad tai depresija, bet ne.

  2. 2009
    Feb
    01
    13:15
    seva

    Nežinau ar aš sergu šia liga ar ne. Kai kurie simptomai man atitinka. Išoriniu haliucinacijų nemačiau bet pavartojus benzodiazepinų jau buvo atsiradę ir haliucinacijų išorėje.Idomu tik tiek kodėl vieniems galsai pasireiškia viduje kaip jų pačių mintys, vidiniai balsai o kitiems išorėje? Dar idomiau kad šie žmonės yra sveiki labai fiziškai.Sakau tik viena kad gimiau ne toj vietoj ir ne tuo laiku. tai ne didybės manija.Geriau jau būčiau gimusi viduramžiais, kur žmonės mušesi kardais ir vienas kita dibavojo.turbūt tuo metu ir buvo daugiausia sergančių šia liga.Negerai kelti ranką prieš žmogų, ta žinau ir to netoleruoju.Manau kad labiausia šizofrenikai bijo ne savo ligos o padaryti kam nors blogo.Juk jie dėl to ir šalinasi kitų kad nenori suteikti skausmo kitiems.

  3. 2009
    Feb
    01
    13:42
    titas

    Man tai prasidėjo vaikystėje, gal kokių 4 metų.pagal kai kuriuos simptomus galiu pasakyti kad itariu sau šia ligą. O man dabar jau virš tristešimt. Niekuomet nesigydžiau o niekas man to nediagnozavo.
    gyvenu normalų gyvenimą kaip ir visi kiti.Būdavo be galo sunku, bet kentėdavau sukandes dantis, vidinis balsas ne kartą man tarė nužudyk, nužudyti ir tai būdavo baisu.O ta reikėjo ištverti jau nuo vaikystes.Nesmagi vaikyste kai žaidi smelyne būdamas vaikas o kyla mintys nužudyk. Tai štai kokia mano vadinamoji vaikystė.Dar sakoma kad ta liga sera 1 iš 40 000 vaikų.O aš manau kad kur kas daugiau.Turbūt tie vaikai yra tie patys suaugę kurie kažkada bijojo pasakyti savo tėvams apie tai ką jaučia.Tai mano nuomone ta liga dažniausia pasireiškia jau vaikystėje. Su tom mintim gyvenu jau virš trisdešimt metų ir kovoju o jos nei pablogėjo nei pagerėjo.Padeda darbas. Kai dirbu užsimirštu tos mintys praeina. Sakykite mieli žmonės ar jūs kada nors turėjote tokių minčių, jei jūs ir vadinate save saveikais. Pagal kai kurių apklausų duomenis buvo teikgiama jog tokios mintys pasitaiko ir tarp sveikų žmonių tik tai nelabai išviešinama.Nerašykit i el pašta jis nurodytas neteisingai. jei paliksite savo komentarą su savo el paštu susisieksime.

  4. 2009
    May
    25
    6:41
    Gvidas

    Kodel visi apie sia liga kalba kaip apie vezi? Kodel visiems si liga atrodo taip, kad zmogus sergantis ja tampa agresyvus aplinkiniu atzvilgiu? Galiausiai bando lyginti kartais sveikam zmogui pasitaikancius simptomus su sia liga? Man asmeniskai paskaicius sios ligos aprasymus taip pat iskyla klausimas ar as ja nesergu. As taip pat bandau save izoliuoti nuo visuomenes, atvirai pasakius nepakenciu visuomenes, negaliu prie jos pritapti, girdziu kad kazkas saukia, kad cypia ausyse, paranoja gana daznai istinka, pasimetu kartais realiame laike? O ka jau kalbeti apie susipykima su savuoju “AS”, kaip teigiama. Bet vienu ar kitu atveju negaliu saves lyginti su sia liga, nes realiai niekas negali istirti mano dvasios ir jos emocines bukles. Ziurint lotyniskaji vertima, tai yra dvasine + psichine liga. Kas del dvasios, net geriausi medikai niekada gyvenime negali istyrineti zmogaus dvasios veikimo, saveikojimo su aplinkiniais. O sveikas zmogus kiekvienas turi psichikos sutrikimu ir nera taip, kad visi butu tobuli. Tik, labai baisu skaityti komentarus, kuomet zmones turintys sergancius shizofrenija, nori tiesiog ju atsikratyti ir atsisakyti. Skaudu i tai ziureti, kol pats esi normalioje bukleje ir to zmogaus nesupranti kuris serga, is jo tyciojiesi. Nesvarbu kuo kiekvienas serga, turi buti pagarba visiems.
    Specialiai “titas” komentaro autoriui, nori pasakyti, kad sveiki zmones, kurie manosi neturintys jokiu psichologiniu problemu, apie savizudybe galvoja kur kas daugiau nei tas, kuris kazkuo serga. Ir vis del to, tuos kurie vaidina kad neturi jokiu psichloginiu problemu bedu, laikau kur kas minkstesniais nei tie kurie ju turi. Nes statistiskai, zmones kurie pripazysta save tvirais ir neserganciais gala sau labiau paidaro.

  5. 2009
    Dec
    05
    4:45
    virgassa

    pati sergu sia liga man ji pasireiskia jau nuo 16metu,kai buvau paaugle sumaniau,kad nenoriu gyventi,kad nieks man nesiseka jauciausi silpnas zmogutis…ir nieks man negalejo padeti tik gydymas,po kuriuo dar ir dabar reikia vaistukus vartoti jau 10metu as juos vartoju ir aciu galiu pasakyti,kad as gyvenu,dziaugiuosi gyvenimu,tik labai kazkaip nemalonu zinoti,kad turiu sia liga seima zino,o aplinkiniams vengiu sakyti,nes zinot tie zmones nesupras ir gali vengti pradeti,o as to tikraj nenoreciau.kai as pradejau skaityti psichologinio mastymo knygas supratau visdelto ka reiskia gyvenimas ir jis priklauso tik nuo musu minciu ir mastymo, keisti reikia mastyma ir gyvenimas tavo keisis,niekada negalvokit apie savizudybe juk ir taip sioj zemej nedaug reikia gyventi tik kelis desimtmecius patikekit laikas taip greit bega,jei galeciau pakeisti,kazka tai noreciau tik tai vertinti save ko anksciau nesugebejau…visi esam zmones ir darom klaidu kuriu galetume ir nedaryti…gyvenime trintukas nenaudojamas,tai mokekim gyventi,kad neprirektu jo…

  6. 2010
    Nov
    25
    13:09
    Anakonda

    Norėčiau, kad parašytų žmonės, sergantys šia liga arba įtariantys ją sau. Svarbu.

  7. 2011
    Apr
    18
    13:17
    A na

    Ar įmanoma sau pačiam nusistatyti šią ligą? Aš abejoju, nes žmonės, kurie ją sau įtaria – yra kritiški savo būklei, gal juos greičiau apėmęs “studento” sindromas, kai sau galiu viską pritaikyti, ką perskaitau medicinos enciklopedijoje.
    jeigu jau yra liga, ji pasirodys, o tada žmogus sau neatrodo sergantis.
    Žinoma, kas kita, kai žinai diagnozę , bet tuomet sau jau nereikia nieko nustatinėti…