Asmenybės sutrikimai egzistenciniu požiūriu

volal, 2008-11-27

Parengė: Alicija Volyniec

Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Egzistencinė terapija susitelkia ties dabartimi ir ties ateitimi. Psichologas padeda klientui suvokti, kad jis yra laisvas rinktis, moko pamatyti esančias galimybes. Terapijos tikslas- mesti iššūkį klientui, kad jis pats savarankiškai pripažintų esąs atsakingas už pasirinkimus savam gyvenime.

 

Nežiūrint to, kad žmogus yra laisvas, jis vis dėlto kenčia nuo nerimo, baimių ir įvairių sutrikimų. Jis nėra apsaugotas nuo to ar pasirinks teisingą sprendimą ar ne; ar pasirinks gyventi autentišką ar neautentišką gyvenimą. Galimybės pasirinkti yra vienodos, tačiau pasirinkus neteisingai ir atsisakius savo autentiškumo, atsakomybės už savo ateitį žmogus patenka į ligos būseną.

Autentiškumo atsisakymas vyksta per pasipriešinimus:

  1. Desansetizaciją –trūksta kontakto su pojūčiais, emocijomis, jausmais. Tam tikros kūno zonos, vietos, dalys gali būti nejautrios ar ignoruojamos. Gali pasireikšti intelektualizavimas nekreipiant dėmesio, nesuvokiant ar ignoruojant pojūčius ir emocijas arba nuobodulys, slopinimas, “viskas vienodai”, “lėkšto, sauso gyvenimo” jausmas.
  2. Introjekciją- tai tam tikrų dalykų visumos paėmimas iš aplinkos ir jos “prarijimas”, neperdirbant ir neasimiliuojant jos pagal savo poreikius ir patyrimą.Žmogaus rėmimasis vertybėmis, požiūriais, normomis, net jeigu jos neatitinka jo dabartinio patyrimo. Poreikis išlaikyti “fiksuotą” pasaulio vaizdą, stengiantis jį sutalpinti į introjekcijos rėmus, neretai neigiant į rėmus netelpančios realybės. Dažnai pasireiškia “mechaniškas” elgesys bei gyvybingumo trūkumas.
  3. Projekciją- naudojama “Tu”, “Tai” kalba. Projektuojantis žmogus yra linkęs fiksuotai, ribotai vertinti aplinką ar save, naudoja daug teorijų, paaiškinimų užuot pasirėmęs čia ir dabar realybės suvokimu ir patirtimi. Gali taip pat pasireikšti rigidiškas vertinimas, moralizavimas, kitų kaltinimas, žodžių: “turi, privalai, taip reikia, privalo, turi būti,” naudojimas, kalbėjimas su įsitikinimu ką kitas žmogus jaučia, galvoja, daro ir tt.
  4. Retrofleksiją- tai procesas, kurio metu žmogus sulaiko savyje tai kas kilo ir susiformavo jo viduje. Būdinga fiskuota autonomija, rėmimasis vien tik savimi. Kontaktų su aplinka mažėjimas, užsisklendimas savyje, kt. Santykiai su žmonėmis dažnai pasižymi šaltumu, įtampa, atsargumu.
  5. Refleksiją- būdingas pojūčių, jausmų, minčių nenuoseklumas, “šuoliai”, “nukrypimai nuo temos” ir tt. Dėmesio nukreipimas (pvz. temos pakeitimas) nuo esminių dalykų. Emocijų, jausmų “nudrenavimas, nufiltravimas”, betarpišką kontaktą pakeičiant intelektualizacija, abstrakcijomis ar nukreipiančiu humoru
  6. Egotizmą- pasireiškia perdėtu individualizmu, savitarpio priklausomybės ignoravimu. Kontakto metu perdėta savistaba ir savikontrolė bei baimė prarasti situacijos kontrolę, perdėtas dėmesio kreipimas į savo patyrimą, išvaizdą ar elgseną. Baimė, nerimas, emocinis ir psichomotorinis “sustingimas” naujoje situacijoje arba mažėjant emocinei ar fizinei tarpasmeninei distancijai. Spontaniškumo trūkumas, jautrumas savo asmenybės atžvilgiu bei emocinis nejautrumas kito asmens atžvilgiu.

Egzistencinės terapijos rūšys

 

I. Geštalt terapija

Vokiečių kalbos žodis „geštalt“ reiškia figūrą, užbaigtą formą, verčiant laisvai – suvoktą visumą, kuri yra daugiau negu ją sudarančių dalių sumą. Taip atspindimas geštalto požiūris į žmogų, kaip į visuminį organizmą, susidedantį iš daugelio tarpusavyje sąveikaujančių dalių. Vienos iš jų pasikeitimas neišvengiamai įtakoją pasikeitimus ir kitose. Geštalto požiūriu mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai aspektai nuolat veikia vienas kitą siekdami pusiausvyros tarpusavyje ir su aplinka.

Geštalt terapijos tikslas- indentifikacija su savo organizmu ir jo poreikiais. Sveiko žmogaus “AŠ” yra vieningas, talpinantis savyje fizinių, emocinių, kognityvinių procesų visumą. Kada ši visuma suskyla įvairios mūsų funkcijos tampa nebeharmoningos santykyje viena su kita bei aplinka ir sveikas žmogaus funkcionavimas sutrinka. Terapija tam tikra prasme yra harmoningas visų “Aš” funkcijų subalansavimas ir apjungimas, siekiant užtikrinti žmogaus vidinį vientisumą bei dinamišką pusiausvyrą su aplinka.

Technikos:

  1. Tuščia kėdė- žmogus įsivaizduoja, kad tuščioje kėdėje sėdi artimas žmogus ir kalbasi su juo, išreiškia savo lūkesčius susijusius su juo ir atsiradusius jausmus dėl lūkesčių neišsipildimo.
  2. Dviejų kėdžių dialogas- vaidinama suskilusi savo asmenybė. Klientas persėsdamas iš kėdės į kėdę tapatinasi su jo vidinio konflikto atskirais aspektais
  3. Projekcijos vaidyba- vaidinamos rolės, kuriose klientas projektuoja savo jausmus.
  4. “Esu atsakingas už tai”- klientas kartodamas šią frazę kiekvieno pasisakymo gale sąmoninamas, kad yra atsakingas už savo pasirinkimus.
  5. Sakinių analizė- terapeutas prašo, kad klientas pakartotų jam esminius sakinius ir susimąstytų kokias emocijas jie kelia.

ĮDOMU:

Geštalto terapija turi daug šaltinių ir apjungia savyje tiek vakarų, tiek rytų kultūrų išmintį. Svarbiausi geštalto terapijos šaltiniai yra geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas. Tačiau geštalto terapija nėra šių mokymų suma, sintezė ar tąsa, o kokybiškai nauja psichoterapijos forma.

II. Tikrovės terapija (reality theraphy)- šioje terapijoje nėra sąvokos “liga”; susitelkiama ties esamu elgesiu, o ne jausmais apie elgesį; naudojama vertybių paaiškinimus kaip mokymo priemonė. Terapeutas nepriima kliento nesėkmių terapijos metu, tai turėtų padėti suprasti pačiam žmogui, kad pokyčiai terapijos metu yra svarbūs ir vertingi.

 

Psichodrama –kūrėjas J. Moreno

Vaidyba sukelia spontaniškumą, mažėja nerimas, intensyvėja katarsis, ugdomas bendruomeniškumo jausmas.. Rolinio žaidimo esmė yra “atgaivinimas” klientui aktualios, “neužbaigtos” situacijos. Ši situacija gali būti iš tolimos ar artimos praeities arba įsivaizduojamos ateities. Šių eksperimentų tikslas yra padėti išspręsti, užbaigti “neužbaigtą” reikalą/geštaltą. Esminis, visus rolinio žaidimų eksperimentus vienijantis bruožas yra tas, jog jie vyksta dabartiniu laiku, tarsi “atgaivinta” situacija, vyktų “čia ir dabar”, esamuoju momentu. Kalbant apie techninę šių eksperimentų pusę, klientas gali paeiliui vienas pats vaidinti įvairius “atgaivinamos” situacijos personažus ir aspektus arba terapeutas gali vaidinti tam tikrus situacijos personažus. Jeigu darbas vyksta grupėje, tam tikrus personažus gali vaidinti ir kiti grupės nariai. Roliniuose žaidimuose taip pat yra dažnai naudojama “tuščios kėdės (-ių)” technika.

 

Kūno terapija (body therapies).

Mokoma suvokti savo kūno signalus. Eksperimentavimas su kūno padėtimi ir judesiais, kvėpavimu, garsais, kitokia išraiška galinčia padėti atgaivinti, išreikšti, „išmesti“, išbaigti tam tikrus desensitizuotus, introjektuotus ar retroflektuotus patyrimus. Šios terapijos metu susikaupiama ties „čia ir dabar“, bandoma sujungti

 

Šiuo metu vienu efektyviausiu emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimų gydymo metodų yra laikoma dialektinė elgesio terapija. Šios terapijos metu bandoma padėti įveikti įvairius situacinius stresus, mokoma atpažinti ir kontroliuoti savo emocijas. Mokoma problemų sprendimo įgūdžių, kartais – nereagavimo įgūdžių, taip pat pasitikėjimo savo paties jausmais ir žiniomis.

 

Priklausomos asmenybės atveju naudojama egzistencinė ir kognityvinės terapijos kartu. Egzistenciniu požiūriu asmens priklausomybės priežastis yra egzistencinė baimė. Žmogus bijo artėjančios mirties, bijo likti vienas, prarasti savo artimuosius. Terapijos metu tokiam žmogui taikoma keletas metodų:

  1. Užduočių sudarinėjimas
  2. Vaidmenų žaidimas
  3. Naujų įgūdžių formavimo užduotys

 

Literatūra:

  1. Edwards D. (1982). Existential psychoterapy. New York: Gardner Press
  2. Rakowska paskaitos „Podejście humanistyczne w psychoterapii” medžiaga. Varšuva 2008 balandis.
  3. Kokoszka A. paskaitos medžiaga „Personality disorders“. Varšuva 2008 gegužė
  4. R. Sterlingis. Geštalto psichoterapija. http://www.gestalt.lt/index.php?ID=./item/projektai.htm
  5. Bornstein F. R. (2004) Integrating Cognitive and Existential Treatment Strategies in Psychotherapy With Dependent Patients, Journal of Contemporary Psychotherapy, Vol. 34, No. 4

Comments are closed.