Agnė Misevičienė, Vytenis Misevičius, Ugnė Paukštė

Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. Pradėjo dirbti 1980 m., baigęs klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. Šiuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir šeimos psichinės sveikatos profesorius Bath universitete ir klinikinės psichologijos konsultantas psichikos sveikatos srityje bei vadovauja tyrimams, kuriais siekiama nustatyti kognityvinės ir elgesio terapijos efektyvumą gydant potrauminio streso sutrikimus. Autorius daugelyje profesinių žurnalų yra publikavęs daugiau kaip penkiasdešimt mokslinių straipsnių ir yra įsitraukęs į mokyklose įkurtų kognityvinės ir elgesio terapijos programų nerimui ir depresijai vertinimą Jungtinėje Karalystėje ir užsienyje.

2003 metais autorius gavo penkis Nacionalinius apdovanojimus už mokykloje įdiegtos profilaktinės kognityvinės ir elgesio terapijos programos „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ pažangų įgyvendinimą ir vertinimą. Taip pat 2003 metų knygos apdovanojimuose britų Sveikatos asociacijos buvo apdovanotas už kognityvinės ir elgesio terapijos pratimų rinkinį vaikams ir jaunimui „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“. 2007 metų birželio mėnesį tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Tony Bleras Paul Stallard apdovanojo už reikšmingą indėlį į vaiko psichinę sveikatą.

Autoriaus domėjimosi ir praktikavimosi sritis ir yra kognityvinė ir elgesio terapija, ir tai puikiai atspindima didelį populiarumą ir tarptautinį pripažinimą įgijusioje jo knygoje „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: kognityvinės ir elgesio terapijos praktinių užduočių knyga vaikams ir paaugliams“.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – tai terminas, apibūdinantis psichoterapines intervencijas, kuriomis siekiama keisti mąstymo procesus ir taip sušvelninti patiriamas neigiamas emocijas bei koreguoti disfunkcinį elgesį. KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi priklauso nuo minčių ir kad kognityvinės bei elgesio intervencijos gali keisti mąstymą, jausmus ir elgesį. Knygos autorius teigia, kad KET sujungia pagrindinius kognityvinės ir elgesio teorijų elementus.

Pagrindinės KET charakteristikos:

1. Teoriškai pagrįsta. KET remiasi empiriškai patikrinamais modeliais, kurie ir pagrindžia intervencijas (pvz.: kad jausmai ir elgesys didžiąja dalimi yra nulemti minčių) ir lemia jų pasirinkimą bei pobūdį (pvz.: kognityvinių iškraipymų arba deficitų koregavimą).
2. Remiasi bendradarbiavimu. Terapeuto ir paciento bendradarbiavimas yra pagrindinis KET bruožas. Terapeuto užduotis yra vystyti partnerystę, kuri leistų jaunam žmogui geriau suprasti savo problemas ir ieškoti alternatyvių mąstymo ir elgesio būdų.
3. Trukmė yra ribota. KET yra trumpa ir apribota laiko atžvilgiu. Ji retai trunka ilgiau nei 16 seansų, o daugeliu atvejų – gerokai trumpiau. Tai skatina paciento savarankiškumą ir skatina stengtis padėti sau pačiam. Šis modelis gerai tinka vaikams ir paaugliams, kuriems intervencijų trukmė paprastai yra gerokai trumpesnė nei suaugusiems.
4. Objektyvi ir turi aiškią struktūrą. Ji pateikia jaunajam pacientui gaires, padedančias orientuotis tiek esamos situacijos įvertinimo proceso metu, tiek formuluojant problemas, atliekant intervencijas, jas stebint ir vertinant jų efektyvumą.
5. Nukreipta į „čia ir dabar“. Užuot mėginus išsiaiškinti ankstyvąsias psichologinės disfunkcijos priežastis, stengiamasi sukurti naują pasaulio suvokimo būdą.
6. Remiasi aktyviu savęs pažinimu ir eksperimentavimu. Klientas nėra pasyvus terapeuto patarimų ar pastebėjimų gavėjas, jis yra skatinamas abejoti turimais įsitikinimais ir mokytis eksperimentuojant.
7. Pagrindą sudaro įgūdžiai. KET – tai praktinis naujų įgūdžių formavimu paremtas gydymo metodas, kuriuo siekiama padėti pacientui išmokti alternatyvių mąstymo ir elgesio būdų, kuriuos jis galėtų panaudoti kasdieniniame gyvenime. Įgūdžių įgijimas ir yra KET tikslas.

„Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ – tai praktinių užduočių rinkinys, kurį rengiant KET sąvokos ir strategijos buvo pritaikytos specialiai dirbti su vaikais ir paaugliais. Trys pagrindiniai veikėjai – Minčių seklys, Jausmukė ir Darytukė – vaikams ir paaugliams padeda suprasti kognityvinės ir elgesio terapijos esmę, atrasti ir tikrinti mintis bei įgyti alternatyvių kognityvinių ir elgesio įgūdžių. Ši sistema paremta ryšiais tarp to, ką žmogus mąsto, kaip jaučiasi ir kaip elgiasi. Tai pavadinta „stebuklingu ratu“. Pavyzdžiai, pateikti knygoje: mintis, jog tau nesiseka bendrauti su kitais žmonėmis, gali lemtai tai, kad būdamas su draugais jausi nerimą, todėl tikriausiai užsisklęsi ir mažiau kalbėsi. Teigiama, jog užduočių rinkinys „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ padeda vaikams ir paaugliams patiems geriau suprasti šį stebuklingo rato fenomeną ir parodo, kad dažnai situacija yra įvertinama labai ribotai. Tam tikras elgesys jau gali būti tapęs kasdienio gyvenimo dalimi, todėl gali būti labai sunku rasti kokią nors išeitį arba sugalvoti, kaip būtų galima pakeisti situaciją. Paul Stallard pateikiama Minčių veikimo schema tai iliustruoja:

Kertiniai įsitikinimai (susiformavę dėl ankstyvosios patirties) → Svarbūs įvykiai (suaktyvina kertinius įsitikinimus ir prielaidas) → Prielaidos (padeda numatyti, kas mums nutiks) → kyla Automatinės mintys ir jos veikia →Elgesį ir Jausmus.

Dėl šios priežasties knygoje pristatomi trys veikėjai, lydintys vaikų ir paauglių pokyčius: Minčių seklys padeda tyrinėti mąstymą, Jausmukė padeda suprasti jausmus, o Darytukė išmoko kitaip elgtis.

Labai svarbus akcentas taikant KET yra vaiko ir paauglio šeima. Paul Stallard, remdamasis atliktais tyrimais, teigia, kad:

„Individuali KET bus netinkama ir neefektyvi, jei tariami vaiko kognityviniai deficitai ar iškraipymai tik atspindi ribotus tėvų sugebėjimus ar disfunkcinį požiūrį. Terapeutas turi išsamiai įvertinti situaciją, kad galėtų nuspręsti, ar vaiko teiginys, jog tėvai „nuolat jį žemina“, atspindi kognityvinį iškraipymą, ar realią šeimos disfunkciją. Tai nustačius paaiškėja, ar reikėtų taikyti individualią KET, ar verčiau rinktis sisteminį metodą.“

Labai svarbi autoriaus mintis apie kliento tikslus:

„Nuo pat pradžių, atspindint vaiko ar paauglio siekiamus tikslus, jaunuoliui perteikiama svarbi žinia, kad jo požiūris yra reikšmingas ir kad jis pats daugiausiai lems pokyčius“.

Pabrėžiamas pats vaiko ar paauglio indėlis, be kurio nepavyktų pasiekti tikslų. Tai gali būti geras stimulas efektyviai terapijai.

Ši terapija reikalauja gebėjimo sistemingai atpažinti, tikrinti ir generuoti alternatyvius mąstymo būdus. Šiam procesui būtina tam tikra kognityvinė branda ir patirtis bei gebėjimas atlikti abstraktaus mąstymo reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, keliais skirtingais būdais pažvelgti į tą pačią situaciją. Tad keliamas klausimas, ar maži vaikai yra pasiekę reikiamą kognityvinės brandos lygį, kad galėtų „mąstyti apie mąstymą“ ir kol kas tai yra debatų objektas Nors KET yra taikoma ir mažiems vaikams, nustatyta, kad jaunesni nei 9 metų klientai padaro mažesnę pažangą. Neaišku, ar taip yra dėl to, kad jie yra nepasiekę reikiamos kognityvinės raidos stadijos, ar buvo pasirinktos netinkamos intervencijos. Nustatyta, kad vaikas, pasiekęs kognityvinės raidos konkrečių operacijų stadiją (7-12 metų), jau gali atlikti pagrindines kognityvinės ir elgesio terapijos užduotis. Taip pat nelengva užduotis terapeutui – perteikti abstrakčias sąvokas pasitelkiant paprastus ir konkrečius pavyzdžius iš kasdienybės, kurie vaikui būtų priimtini ir suprantami.

Paul Stallard knyga „Teisingai mąstyk ir gerai jauskis“ visiškai įtikino, jog ši sistema yra veiksminga ir gali padėti vaikams ir paaugliams spręsti jų kasdienes problemas. Be abejo ši strategija yra tinkama ir suaugusiems žmonėms. Daugybė knygoje pateiktų pavyzdžių parodo, jog viena ar keletas nepasisekusių situacijų žmogui dažnai sukelia mintis ir apie tolimesnes nesėkmes esant panašioms aplinkybėms. Tad gali būti labai veiksminga „dirbti“ su savo mintimis, suvokti iš jų kylančius jausmus ir tokiu būdu mėginti keisti savo elgesį. Autoriaus vartojama kalba aiški, paprasta, su gausiais pavyzdžiais, dėl to knyga praktiškai pritaikoma ne tik specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, bet ir tėvams bei mokytojams, norintiems padėti vaikams spręsti psichologines problemas, pasitelkiant kognityvinės ir elgesio terapijos metodikas ir intervencijas. Dešimt knygoje pateikiamų modulių gali būti panaudoti kaip užbaigta programa arba pritaikyti atskiram naudojimui, t. y., taikomi lanksčiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir jo sunkumų pobūdį, ar net kaip namų darbas ar savipagalbos medžiaga.

Naudota literatūra:

• Calam R. (2003). Think Good-Feel Good: A Cognitive Behaviour Therapy Workbook for Children and Young People; book review. European Child & Adolescent Psychiatry, Vol. 12, No. 313, pp. 347.
• Stallard P. (2010). Teisingai mąstyk ir gerai jauskis: kognityvinės ir elgesio terapijos praktinių užduočių knyga vaikams ir paaugliams. Kaunas: viešoji įstaiga Neuromedicinos institutas.
• Stallard P. Anxiety. Cognitive Behaviour Therapy with Children and Young People. Aplankyta 2010-10-05, http://www.cbtarena.com/anxiety-9780415372558.
• Prof Paul Stallard profile. Aplankyta 2010-10-07, http://www.bath.ac.uk/pip/directory/profile/802993.
• Stallard P. Think Good Feel Good: A Cognitive Behaviour Therapy Workbook for Children. Aplankyta 2010-10-10, http://eu.wiley.com//legacy/wileychi/thinkgoodfeelgood.