Monika Karčiauskienė, Indrė Žvirblytė

Režisierius: Darren Aronofsky

Aktoriai: Ellen Burstyn, Jared Leto, Jennifer Connelly, Marlon Wayans, Christopher McDonald, Louise Lasser, Marcia Jean Kurtz.

Žanras: Drama

Metai: 2000 metai

Requiem [sk. rekvijem; lot. requies (gal. requiem) – atilsis] vokalinis instrumentinis muzikos kūrinys mirusiems pagerbti; bažnyčios muzikoje dar vadinamas gedulingosiomis mišiomis. Taigi, filmo pavadinime galime įžvelgti scenarijaus mums nešamą žinutę – mirtis – gedulingas maršas svajonei. Žiūrint filmą pirmiausia pastebėjome tai jog, vaizduojami trys metų laikai. Veiksmas prasideda vasarą, kuomet viskas žydi, auga – taip pat ir filmo herojai – puikiai jaučiasi, gyvena, linksminasi, turi viltį; tada veiksmas pereina į rudenį, kuomet gamta lėtai miršta, kaip ir herojai silpsta, jų gyvenimai pamažu ima nykti; galiausiai ateina šalta ir niūri žiema – gamta sustingusi, mirusi, lygiai kaip sustingsta ir miršta herojų svajonės, viltys, gyvenimai, lieka tik egzistavimas.

Žiūrėdamos filmą, matėme labai vaizdingai ir ryškiai pavaizduotą psichikos ir elgesio sutrikimą, kuris visiems geriausiai žinomas, kaip priklausomybė nuo narkotikų, t.y. narkomanija. Filme vaizduojama, kaip vartojami įvairūs svaiginimosi būdai nuo marihuanos rūkymo iki heroino vartojimo intraveniškai. Pagal Brody (2003) atliktus tyrimus buvo nustatyta, kad būtent didžiausia, tapti priklausomu pabandžius įvairius narkotikus, tikimybė priskiriama heroinui ir tabakui. Kaip minima M.Bloor, J.Neale, Ch.Weir ir kt. (2008), atliktuose tyrimuose, tarp vartojančių narkotikus asmenų, daugiausiai yra baltaodžiai vyrai ir pagrindinis vartojamas narkotikas, minimas heroinas. Taip pat, kaip teigia N.Gillespie ir kt. (2007) narkotikai turi savybę skirtis savo poveikiu, psichologiniame, poelgių ir kognityvinėje sferose, taip pat pastebimi skirtumai farmaloginėje srityje, žymūs skirtumai pastebimi, kai kalbama apie pripratimą ir įsisąvinimą.

Problemos susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu, kurios buvo pavaizduotos filme ir realiai atitinka vaizduojamą sutrikimą buvo socialinės, fizinės bei psichologinės problemos, tokius požymius, kaip pagrindinius šiam sutrikimui išskiria ir N.Gillespie ir kt. (2007) savo publikacijoje. Kartais narkotikai net nesukeldami fizinės priklausomybės tampa labai svarbia žmogaus gyvenimo dalimi, dažniausiai tai būna būdas susilpninti neigiamas emocijas. Tada tampa nebesvarbu, ar tai fizinė ar psichologinė priklausomybė, žmogus gyvena vienu tikslu – kaip gauti narkotikų ir juos vartoti. Kiti tyrimai, pagal M.Bloor ir kt. (2008) bei W.Liang (2011), nurodo dar vieną dažną, narkotikus vartojančių žmonių palydovą, tai nusikalstamumas – vaizduojama pats elementariausias nusikaltimas vagystė, kuomet vėl ir vėl iš motinos yra vagiamas televizorius, tik tam kad gautų pinigų naujos dozės įsigijimui; galiausiai situacija pakrypsta visiškai tragiška linkme, kuomet jie patys tampa kaliniais. Nusikalstamumas yra vienas iš numatomų vartojančių narkotikus asmenų požymių, teigiama M.Bloor ir kt.(2008). Vaizduojama, kaip vartojantis žmogus, negali atsispirti ir nemano, jog tai tęsis ilgai, kad tai laikina, bandoma maskuoti pardavinėjimu ir noru užsidirbti, taupyti – čia išryškėja dar vienas požymių, kuomet priklausomybė nuo narkotikų yra paties žmogaus neigiama, kitaip tariant, nepripažįstama problema N.Gillespie ir kt. (2007); taip pat vartojimo laikui ilgėjant organizmas reikalauja didesnių dozių, kurios nebesukelia tokios euforijos, kaip anksčiau, vartojimas tampa chronišku, teigia M.Bloor ir kt. (2008) – filme parodoma, kaip bet kokiais būdais bandoma gauti vis naują dozę, tiesiog tam, kad nesijaustų blogai. Užtenka keleto pavartojimų, kad žmogus taptų stipriai priklausomas nuo vartojamų narkotikų. Narkotikų vartojimui didelės reikšmės turi aplinka (W.Liang ir kt. (2011)), kurioje individas gyvena, su kokiais žmonėmis bendrauja. „Requiem svajonei“ herojai bendrauja tik vienas su kitu, jų bendras interesas yra vartojimas, naujos dozės gavimas, jų noras uždirbti pinigų susiveda į tai, jog pradedami pardavinėti narkotikai, kurie būtinai turi būti išbandyti jų pačių: „juk tai tiesiog biznis“. Ieškoma pasiteisinimų arba jie tiesiog išgirstami iš aplinkos.

Vaikystėje, šeimoje, buvusios aplinkybes taip pat yra vienas iš rizikos faktorių, teigiama W.Liang ir kt. (2011). Vienas herojų akivaizdžiai nelinkęs bendrauti su mama – tėvas miręs, merginos šeima gyvena pasiturinčiai, tačiau ji vengia bendrauti – santykiai nėra geri; dar vieno herojaus vaikino vienintelė šeima kažkada buvo mama, kurios nėra gyvųjų tarpe. Visi jie vienaip ar kitaip neturi artimų santykių su savo šeima. Filme vaizduojami įvairūs sutrikimo simptomai W.Liang ir kt. (2011), tokie kaip nerimas (nerijmaujama ne dėl ateities, o nerimą kelia tai, jog nėra iš kur gauti eilinės dozės), depresija (slogi nuotaika, kurios taip kaip anksčiau nebepagerina net suvartoti narkotikai), socialinė fobija (atvykę į ligoninę herojai jaučiasi stebimi, jiems atrodo, kad jie yra dėmesio centre). Apie buvusį prieš tai gyvenimišką stresą filme nėra rodoma tiesiogiai, tačiau iš kai kurių herojų atsiminimų galime nuspręsti, jog vaikystė nebuvo lengva, buvo daug praradimų, nusivilimu, jaučiama vienatvė- tai taip pat yra viena iš galimų prognozių, kad narkotikai gali būti pradėti vartoti vėlėsniame amžiuje (W.Liang, T.Chikritzhs, S.Lenton, 2011).

Gyventi normaliai ir adaptuotis trukdo pastovi narkotikų paieška ir problemos susijusios su tuo – galvos skausmai, prakaitas, šaltis, emocinės – psichologinės problemos, susidomėjimo praradimas kitais gyvenimo aspektais. Kad vartojimas kažkuo padėtų filmo herojams negalėtumėme pasakyti, tai sukelia vien tik problemas. Buvo tik trumputis momentas, kuomet jie sugebėjo parduoti ir susikrauti šiek tiek pinigų, kurie vėliau vis gi buvo panaudoti ir daugiau niekada nebebuvo sugrąžinta buvusi suma. Narkomanija ir pasekmės dėl to (užkrėsta ir jau pūvanti ranka) priveda prie to, jog susiduriama su policija ir atsiduriama kalėjime. Jų veikla susijusi su kriminalu, nei vartojimas, nei pardavinėjimas nėra legalūs dalykai. Prisitaikyti socialiai trukdo ir tai, jog jie nesistengia susirasti socialiai priimtino darbo užsiėmimo, ne tik gyvenimo būdas, bet ir „darbas“/ pinigų gavimas suvedamas prie vartojimo (mamai narkotikų pardavinėjimas įvardijamas, kaip naujai gautas vadybininko darbas stambioje prekybos firmoje). Net noras apsisvaiginti nebėra pasiekiamas tokiame pačiame lygyje, nes reikia vis didesniu dozių, kurios taip ir nesukelia laukto efekto, o tiesiog sumažina skausmą, dozės ieškoma lyg kasdienio maisto. Narkotikų vartojimas yra iškeliamas virš kasdienės atsakomybės su rizika pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems. Gaunama komforto iliuzija, nuotaikos pokytis, emocinių kančių palengvėjimas, tačiau visa tai vėliau sugrįžta, kol galiausiai virsta sielvartu ir neviltimi.

Filmas sukuria teisingą įspūdį apie narkotikų vartojimą ir to pasekmes. Narkotikai tampa gyvenimo motyvacija narkomanui, tai nereiškia, kad jis negali pasirinkti, tiesiog jo gebėjimas rinktis yra pakeistas į narkotikų pasirinkimą – yra stiprus noras įgyvendinti svajones, taupyti, tačiau noras vartoti nugali. Stiprūs prisiminimai apie narkotikų vartojimą, skatina narkomanus toliau vartoti, galima teigti, jog tai mokymosi proceso dalis – siejama su pasitenkinimu. Motyvai vartoti narkotikus, narkomanams kyla, taip pat kaip motyvas ieškoti maisto, šis noras tampa visą apimančiu, nenuslopinamu – herojai daro viską, kad gauti dozę- net ryžtamasi parduodi savo kūną, kad gauti pinigų – nebelieka moralės principų. Narkomanas įsivaizduoja, jog jis yra teisus, tiki jog situaciją kontroliuojama. Vartojama tam, kad būtų patenkinti beveik visi poreikiai, o ypač emociniai. Priklausomybė yra į dugną vedanti patirtis, kuri gali baigtis net pražūtimi. Eiga sunkėja lėtai arba greitai, kol atsiranda skausmingos ir nebepakeliamos narkotikų vartojimo pasekmės- herojaus „pūvanti“ ranka, merginos parsidavinėjimas. Galiausiai nebelieka nieko: nėra kur eiti, kam paskambinti, į ką kreiptis – tai labai gerai atvaizduota paskutinėmis filmo scenomis, kuomet visi herojai atsigula į lovas ir susiriečia į vaiko/ embriono pozą. Tai tarsi vienintelė likusi saugi pozicija jų gyvenime.

Narkotikų vartojimo ir piktnaudžiavimo problemos gydymas turėtų prasidėti nuo problemos pripažinimo, pats vartojantysis turi pripažinti, kad jis serga ir jam reikalinga pagalba. Bet to, kad tik sergantysis pripažintų turintis bėdą nepakanka, nes artimieji taipogi dažnai yra linkę nutylėti ir slėpti šią problemą. To priežastis yra noras tikėti savo vaikais ir užsimerkti prieš problemas, kurios kelia baimę, kaltę ar gėdą. Tėvai dažnai būna taip įsibaiminę, kad neigimas jiems atrodo kaip tinkamiausia psichologinė apsauga. Taigi, žmogus visų pirma turi žinoti jog šeima jį palaiko, jam pagelbės gijimo eigoje. Tada gydymas pradedamas arba palaipsniui stabdant vartojimą, arba padarant tai staiga. Gydymas dar labai priklauso nuo vartojamų narkotikų rūšies. Gydymo programos apima tiek individualų konsultavimą, tiek gali būti įtraukta ir šeima, ir grupinės konsultacijos. Sėkmingos yra paramos grupės. Jei tektų gydyti kažkurį filmo herojų – suteiktumėme jam individualią paramą – konsultacijas, grupinę terapiją, taip pat greičiausiai tai būtų siūlymas staigaus narkotikų vartojimo nutraukimo. Visiška izoliazija nuo ankstesnės jo aplinkos, hospitalizacija. Siektumėme įtikinti, parodyti išgijimo naudą ir svarbą jam, jo psichologinei – fizinei – emocinei sveikatai.

Taigi, nors priklausomybės pavojai yra dažnai žinomi, apie juos rašoma spaudoje, kalbama per televiziją, tačiau žmonės vedami smalsumo, naujų potyrių išbandymo ir toliau vartoja narkotikus ar ryžtasi naujam gyvenimo iššūkiui juos pabandydami (naiviai galvodami, kad vieno karto pakaks), tol kol netampa nuo jų priklausomi. Tik tuomet, kai jie susiduria su daugybe problemų dėl narkotikų vartojimo, jie suvokia, kaip vis dėl to yra sunku sustoti. Tik deja, nedaugelis tai suvokia laiku, kartais jau būna per vėlu žmogui pagelbėti, kad ir kaip to norėtumėme.

Literatūra:

1. Bloor M., Neale J., Weir Ch., Robertson M., McKeganey N. (2008) Severity of drug dependence does not predict changes in drug users‘ behavior over time. Critical Public Health, Vol.18, 381- 389
2. Gillespie N.A., Neale M.C., Prescott C.A., Aggen S.H., Kendler K.S. (2007) Factor and item- response analysis DSM-IV criteria for abuse of and dependence on cannabis, cocaine, hallucinogens, sedatives, stimulants and opioids. Society for the Study of Addiction, Vol.102, 920- 930
3. Liang W., Chikritzhs T., Lenton S. (2011) Affective disorders and anxiety disorders predict the risk of drug harmful use and dependence. Society for the Study of Addiction, Vol.106, 1126- 1134
4. Siegel, Shepard; Ramos, Barbara M. C. (2002) Applying laboratory research: Drug anticipation and the treatment of drug addiction. Experimental and Clinical Psychopharmacology, Vol10(3), Aug 2002, 162 – 183.
5.  Andrejevas,V., Jurgaitienė, D. (2011) Narkomanijos prevencija kaip visuomenės saugumo garantas. Mokslinių straipsnių rinkinys. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka. ISSN 2029 – 1701, p. 25 – 38.
6. Tarptautinių žodžių žodynas (1985). Vyriausioji enciklopedijų redakcija