Klinikinė psichologija

Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610

Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907

Aušra Gradickienė, Inga Rusinaite-Vaitkuvienė, Karolina Aliukaitė
Violet Oaklander gimė JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vieną iš santuokos, šeimos ir vaiko konsultavimo, kitą iš specialaus emociškai sutrikusių ir mokymosi negalią turinčių vaikų mokymo, knygos autorė gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinėjo vesdama mokymus apie darbą su vaikais. Patirtį [...]

Sonata Jucevičiūtė, Ramunė Gedgaudaitė, Toma Kazlauskaitė
Knygos autorė baigė psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, Poznanėje. Specializacija – klinikinė psichologija. Šiuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginės psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapiją daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinės sveikatos draugijos narė, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorė. Daug metų dirba vaikų [...]

Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė
Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010).
D. W. Winnicottas gimė Plymute, Anglijoje, 1896 metais balandžio 7 dieną. Jis buvo jauniausias [...]

Agnė Neiberkaitė, Inga Paliūnaitė, Tomas Savickas
C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimęs 1923 metais. Vienas humanistinės psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą – vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų.
Kalbant apie humanistinę psichologiją, reikėtų paminėti, [...]

Indrė Narkevičiūtė, Justina Vasiliauskienė, Rūta Černiauskaitė
I. D. Yalom – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gimęs 1931 birželio 13-ąją, Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iš Rusijos šeimoje. Nors tėvai nebuvo išsimokslinę, tačiau dar būdamas vaikas labai kaprizingai susidomėjo grožine literatūra, kuri jam buvo įkvėpimo ir išminties šaltinis. [...]

Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė
Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją
H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą.Svarbiausia psichoanalitiko užduotis dirbant su šizofrenija sergančiais asmenimis yra parodyti, kad tam tikri pasikeitimai paciento poreikių [...]

Justina Čepulytė, Dovilė Rupeikaitė, Vytautė Povilanskaitė
Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimė 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mirė Krokuvoje (Lenkija) sulaukęs vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dieną. Mokėsi Krokuvoje, baigė vieną geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – Bartłomiej Nowodworski vidurinę mokyklą. Nuo 1936 metų pradėjo studijuoti mediciną Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo Pasaulinio [...]

Aistė Navakauskaitė, Simona Kairytė, Rolandas Astrauskas
Rollo May gimė 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Šio žymaus egzistencialisto vaikystė buvo ypač sunki, nes tėvai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir išsiskyrė. Sesuo sirgo šizofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo išmestas dėl dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. Vėliau baigė studijas Oberlino universitete, kur įgijo humanitarinio [...]

Paukštukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystės, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage.
Paukštuką (Birdy) pirmą kartą pažiūrėjau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidėjo mano domėjimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir daugelyje [...]

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė
Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų.Karlas Rodžersas gimė amerikiečių šeimoje Ilinojuje. Nuo vaikystės jis buvo labai smalsus, žingeidus vaikas. Savo gyvenime garsus psichologas [...]

Kazakevičiūtė Aistė, Ramanauskaitė Julija, Venskutė Rasa
Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimė 1902 metų rugsėjo 12 dieną Chemnitze, turtingoje buržuazinėje šeimoje. Motinos nesugebėjimas leisti trims sūnums tapti vyrais ir netikėta tėvo mirtis turėjo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baigęs abitūros egzaminus, Fritzas pradėjo Miunchene studijuoti psichologiją. Tačiau studijos Miunchene jį [...]

Būdaitė Raminta, Greibutė Agnė, Kasparaitytė Neringa
Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijęs seksologijos daktaro laipsnį pradėjo [...]

Enrika Sinkevičiūtė ir Živilė Čiupkevičiūtė
Biografija

Sigmundas Freudas – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizės pradininkas – gimė 1856 m. gegužės 6 d. Prašybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, žydų šeimoje.
Jis buvo pirmas vaikas iš 8 vaikų šeimoje.
1860 m. Su šeima persikėlė į Vieną, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
1873 m. Įstojo į medicinos fakultetą Vienos universitete.
1881 m. Jam buvo suteiktas Vienos [...]

Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika
Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos. Eric tėvų meilę dalijosi su vienintele sesute – penkeriais metais jaunesne [...]

Aušra Kalnikaitė, Mindaugas Naudžiūnas
Apie autorių
Claude M. Steiner gimė 1935 metais Prancūzijoje, vaikystę praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžineriją į Kaliforniją, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinės analizės teorijos sukūrėją Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinės psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautinės transakcinės analizės asociacijos vienu [...]

Gabija Baldauskaitė, Kristina Kerpytė
Inger Anneberg – danų tautybės rašytoja ir žurnalistė. Ji gimė 1956 m. Šiuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesiją pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – Niną, Troelį ir Viktoriją. Oderyje I. Anneberg yra įkūrusi ir savo įmonę. Šios įmones tinklalapyje žurnalistė pasakoja apie didelę meilę savo [...]

Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė
Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.Adleris buvo gerai pažįstamas su S. Freud’u. Psichoanalizės tėvas 1902 metais pakvietė Adlerį prisijungti prie neformalių diskusijų grupelių, vadinamų “trečiadienio susirinkimais”, kurios buvo pradžia psichoanalitiniam judėjimui. Po aštuonerių metų Adleris tapo Vienos Psichoanalitikų Asociacijos [...]

Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė
Apie autorių
Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo. V. E. Franklis (1905-1997), gimęs žydų šeimoje, jau nuo vaikystės norėjo būti gydytoju. Būdamas paaugliu, jis domėjosi filosofija ir psichologija, analizavo Z. Freudo ir [...]

Kotryna Mažikytė ir Jolanta Jakutonytė
Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. Gimė 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Vaikystėje Beck jautėsi esąs kvailas ir nekompetentingas, tačiau būtent tada jis ėmė mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vėliau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. [...]

Agnė Misevičienė, Vytenis Misevičius, Ugnė Paukštė
Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. Pradėjo dirbti 1980 m., baigęs klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. Šiuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir šeimos [...]

Živilė Išganaitytė, Vaida Raudonytė, Gintarė Raštutytė
Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iš neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kūrėjų. Žmogus sukūręs radikalaus humanizmo teoriją. E. Fromas gimė Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų šeimoje. Jo motina, buvo iš Rusijos emigravusio rabino duktė. Ericho tėvas Naftali irgi buvo rabinų sūnus bei anūkas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinė-ikikapitalistinė kultūrinė [...]

Lina Jonynaitė, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskienė
Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas
Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Būdamas gimnazistas susirašinėjo su Freudu, žavėjosi A. Adleriu, tačiau vėliau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikė per daug redukcionistais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrė savo psichoterapinį metodą, kurį pavadino logoterapija ir egzistencine analize [...]

Dovilė Kalkauskaitė, Laura Kuliešiūtė, Rūta Maziliauskaitė
,,Mes susiduriame su intelektiniu iššūkiu. Mes tampame tyrinėtojais, įsitraukusiais į didžiausią ir sudėtingiausią ieškojimą- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieškojimą. Ranka rankon su pacientais mes mėgaujamės didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvėjos gimstant kažkam naujam, išsilaisvinančiam ir iškeliančiam‘‘ [...]

Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė
Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu.
Šiandien Finn Skarderud turi savo nuosavą psichiatrijos kliniką Osle. Taip pat dirba psichiatru sporto rinktinių centre, Norvegijos [...]

2011 m. gegužės 26 – 29 d. Birštone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius.
Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – Kočiūnienė (Birštonas), egzistencinė psichoterapeutė, HEPI dėstytoja.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt [...]

2011 m. balandžio 7 – 10 d. Birštone vyks praktinis seminaras “Motina/Duktė prieš Raganas”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupės kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sąsajomis.
Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, šeimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos Dailės [...]

2011 m. vasario 11 – 13 d. Birštone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinės grupės kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobūdžio literatūros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe.
Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dėstytojas.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo [...]

Kviečiame dalyvauti Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto organizuojamame praktiniame seminare “Psichologinių krizių įveikimas”, kuris vyks š.m. lapkričio 18 – 21 d. Birštone (Birutės 21, svečių namai „Birštono tulpė“). Kviečiame visus, besidominčius psichologine pagalba į krizines situacijas patekusiems asmenims, taip pat psichologinių krizių prevencija bei postvencija.

Seminaro vedančioji – dr. Kristina Ona Polukordienė (Vilnius), Jaunimo psichologinės paramos [...]

Visus, norinčius susipažinti su egzistencinės terapijos praktika, kviečiame į Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto organizuojamą kasmetinį praktinį seminarą (psichoterapinė grupė su teoriniu įvadu) “Gyvenimas ir psichoterapija”, kuris vyks spalio 14 – 17 d. Birštone (Birutės 21, svečių namai „Birštono tulpė“). Seminaro vedantieji – Rimantas Kočiūnas ir Julija Abakumova-Kočiūnienė (Birštonas). Užsiregistravus dalyviams iš kitų šalių, seminaras vyks [...]

Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais  Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastą aštuonmetės mergaitės iš Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystę. Filmas skaidrus ir tragikomiškas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspūdį.
Klinikinės psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama apie [...]

Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango šokėjams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.
Šokėjams [...]

sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai…
Radvile Ramonaite
 

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

neigimas;

liūdesys;

kaltė;

stigmos baimė;

sumišimas;

nesėkmės pojūtis;

gėda;

pyktis;

palengvėjimas. (EPPIC,1997; Ferrari, 1996)

Sunkiausia šeimai būna ligos pradžia ir ūmūs jos epizodai, kai sergantysis elgiasi ypač keistai, nenuspėjamai ar nepriimtinai. Tuo metu šeimai labiausiai reikia pagalbos. Ypač jos reikia [...]

po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti.
perspeju – SUBJEKTYVU.
Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus?
kalbu apie diskusija – kur dingo susidomejimas, dalyvavimas ir aktyvumas seminaruose? [...]

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.
Priešistorė
Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas [...]

Justina Jonikaitė ir Iveta Eimontaitė
Gyvūnų terapija
Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: šuo – aklojo vedlys. Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto. [...]

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją
E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi [...]

 
Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

Kognicijų (ką mes galvojam)
Afekto (ką jaučiame)
Elgesio (ką darome)

Vienas iš kognityvinės elgesio terapijos uždavinių – išmokyti vaiką atrasti savo esminius įsitikinimus ir atpažinti klaidingas automatiškas mintis [...]

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.
Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

Išorinius sutrikimus. Jie apibūdinami kaip labiau į išorę nukreiptas elgesys. Tai dėmesio trūkumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
Vidinius sutrikimus, apibūdinamus kaip į vidų nukreipta [...]

Parengė: Alicija Volyniec
Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Egzistencinė terapija susitelkia ties dabartimi ir ties ateitimi. [...]

Asta Medišauskaitė ir Daina Jegelevičiūtė – Biekšienė
“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris
Kūdikis savęs nesuvokia kaip atskiros būtybės, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryškėti atskiras “Aš” suvokimo laukas. Kūdikystėje “Aš” formąvimąsi reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilė padeda. Vėliau didelę įtaką turi bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus [...]

Kognityvinė – elgesio terapija (KET) yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiškios struktūros, į problemą orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

KET bruožai: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų. Tai taip pat sutrumpina trukmę, konsultacijų skaičių. Yra nukreipta į [...]

„Aš ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbūt iki jos ėjome skirtingais keliais. Kiekvienas galėtume papasakoti savą istoriją. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nėra; daužomi savi ir artimųjų likimai; pašlijusi sveikata…”
(iš anoniminio aloholiko dienoraščio)
Priklausomybė – chroniška, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas kuris vystosi [...]

Parengė I.Pročkytė
Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau šie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinaminėje psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis -  nemalonio būsenos šalinimas. Nerimo sutrikimas pasireiškia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvūs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  kartu ir [...]

Sunku surasti filmų, kuriuose būtų giliai nagrinėjami psichologiniai sunkumai vaikystėje. Filmas, kurį siūlau šiai paskaitai, taip pat tik iš dalies atitinka paskaitos temą. What’s Eating Gilbert Grape yra 1993 metais Lasse Hallström sukurtas filmas, kuriame pasakojama ne tiek vaikų, kiek visos šeimos istorija, kurioje skirtingo amžiaus broliai ir seserys bando savotiškai prisitaikyti prie jiems gyvenimo [...]

Kodėl svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikų problemoms? Praktiškai visos psichologinės teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminė, elgesio, kognityvinė ir kt., ar net ir biologinės teorijos pripažįsta, kad vaikystės patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikšmingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinę, socialinę ar materialinę pagalbą, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus [...]

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling)

Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

Fobijos

Totalinis nerimas

Panika

Fobijų gydymas
Gydant baimę [...]

Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. (Čepulkauskaitė,1999.) Štai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iš savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

Lietuvoje savižudybės sudaro 4% mirties priežasčių
Nuo 1996 m. savižudybė tapo trečia mirties priežastimi
Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų
Didžiausia savižudybių rizikos grupė Lietuvoje yra [...]

Kalbant apie psichodinaminę terapiją galima išskirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiškas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne ką mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant išsiaiškinti kliento problemą, o ją sužinojus, būtina pateikti ir savo interpretaciją. Kadangi psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoningus veiksnius, būtina juos atpažinti ir išaiškinti [...]

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.
Senėjimo procesui būdingi psichologiniai aspektai:

Fiziniai pokyčiai. Ryškiai mažėja suvokimo aštrumas, jėga ir ištvermė, bet rečiau sergama trumpalaikėmis ligomis. Lėtėja nerviniai procesai, bet smegenys išlieka sveikos, jei nesergama smegenų ligomis.

Pažintiniai pokyčiai. Senstant atmintis atpažįstant išlieka, nors prisiminimas, ypač [...]

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.
Tiksliai apibrėžti, senatvės amžių gana sudėtinga. Raidos psichologai teigia, kad senatve laikomas amžius apytikriai [...]

Nemiga- tai paplitęs, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybę. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.Pagrindinės priežastys, kurios sukelia nemigą senatvėje yra:

Psichologiniai pokyčiai, kurie atsiranda tiesiog senstant;

Fizinės ar psichinės problemos, jų gydymas;

Pirmieji miego sutrikimai, kurie [...]

“ Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. Psichodinaminė pagalba šeimai akcentuoja asmenybę ir jos santykius su šeima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu būdu [...]

Viena iš naujesnių temų klinikinėje psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dėmesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. Padėti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dėl to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinę būklę, bet ir todėl kad būtų galima produktyviau padėti patiems [...]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė

Meno terapija
Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos:

vaizdais(dailės terapija),
muzikos garsais(muzikos terapija),
šokio judesiais(šokio terapija),
dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Čia svarbiausia – procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, [...]

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvė, kuomet žmogui yra sunku pasirūpinti savimi, yra bene sunkiausias. Ilgėjant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinės sveikatos sutrikimai suprantami kaip neišvengiamas [...]

Jaunas širdyje (Young@Heart) yra 2007 metais Stephen Walker sukurtas dokumentinis filmas apie senų žmonių chorą. Tai nepaprastas choras. Vidutinis choro dalyvių amžius yra 81 metai ir jie dainuoja klasikines roko dainas!
Kodėl būtent šis filmas? Paskutinę paskaitą, kai žiūrėjome filmą “Iris”, iš studentų išgirdau šiek tiek liūdesio ir nerimo, susijusio su senatve, todėl labai norėjosi parodyti [...]

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos būdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirštami greta jų esantys – artimieji. Tai gali būti ligonio tėvai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globėjai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smūgį sužinoję apie artimo žmogaus ligą. Psichologas gali padėti šiems asmenims įveikti iškilusius [...]

Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra psichozė. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mąstymas, vertinimas ir tikrovės suvokimas yra taip pakitę, jog labai pablogėja jo gebėjimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių. Įsivaizduokite tai ir suprasite, [...]

Daugeliui jaunų žmonių senatvė yra susijusi su tam tikromis baimėmis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusišnekantis). Kiek šios baimės yra pagrįstos? Senatvė iš tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydėti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvę lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai būtent dėl vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonės dažnai [...]

Humanistinis požiūris į ligą.
Humanistai teigia, kad sveikata nėra būklė, o procesas nukreiptas į saviaktualizaciją ir atitinkantis norus, troškimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentišką gyvenimą,  sergantis asmuo yra negatyvus, iškreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryšiai sutrūkinėję. Pagal humanistus žmogus gali sąmoningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimą apie sveikatą [...]

Iris yra 2001 metais režisieriaus Richard Eyre sukurtas filmas apie žymios airių kilmės rašytojos Iris Murdoch ir jos vyro John Bayley gyvenimą. Filmas paremtas J.Bayley atsiminimų knyga „Elegija Iris”.
Šis filmas galėtų būti tinkamas dviems klinikinės psichologijos temos. Iš vienos pusės, tai filmas apie senatvę ir Alzheimerio ligą, tačiau, kita vertus, filme svarbi ne tik liga, [...]

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

Nepalanki šeimos aplinka [...]

Asmenybės sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizės, humanistinės, socialinės ir kitų šiuolaikinės psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybės sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando išskirti medikamentinius ir terapinius gydymo būdus bei pateikti išsamią įvairių sutrikimų klasifikaciją.
Kiekvienas asmenybės sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. būdingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybės sutrikimą papildo kitas psichikos sutrikimas, požymių [...]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.
 
Jau nuo seno muzika buvo naudojama kaip terapija, kaip gydymo, atsipalaidavimo, ar net padedanti mąstyti priemonė. Muzika įvairiais [...]

Kristina Kymantaitė
Psichodinaminės šizofrenijos teorijos. Sigmund Freud
Istoriškai S.Freud davė pradžią psichodinaminių šizofrenijos teorijų kūrimui. Jo manymu, šizofrenija tiksliausiai apibūdinama kuomet asmuo nukreipia libidinę energiją nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių išorės objektų į save. Sergant šizofrenija išorinę realybę ir santykius joje keičia vidinių objektų ryšių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebėjimą sukurti tarpasmeninių santykių. [...]

Prozac Nation sukurtas Elizabeth Wurtzel to paties pavadinimo autobiografinės knygos motyvais. Režisierius Erik Skjoldbjærg, pagrindinį vaidmenį atlieka Christina Ricci.
E.Wurtzel knyga yra gerokai žinomesnė nei filmas. 2001 metais sukurtas filmas niekada taip ir nebuvo išleistas JAV. Filmas susilaukė labai griežtos kritikos. Pavyzdžiui, Rotten Tomatoes puslapyje filmas gavo tik 27% gerų įvertinimų. Filmas labai stipriai kritikuojamas dėl [...]

Nuostabus protas (A Beautiful Mind) – tai 2001 m. Ron Howard sukurtas filmas apie Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje John Forbes Nash gyvenimą. Filmas buvo pastatytas pagal to paties pavadinimo Sylvia Nasar knygą, kuri 1998 buvo nominuota Pulizer premijai. Pats filmas taip pat susilaukė gerų įvertinimų ir buvo apdovanotas keturiais Oskarais. Filme vaidina tokios žvaigždės [...]

Parengė: Viktorija Januškaitė

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.
Bendriausia asmenybės sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo:

Ekscentriškų asmenybės sutrikimų grupė, į kurią įeina paranoidinis ir šizoidinis asmenybės sutrikimas. Asmenys, kuriems būdingi šie sutrikimai, pasižymi keistu mąstymu ir elgesiu. Jiems būdingi du gynybos mechanizmai [...]

Pradėti šį rašinį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis rašo:
Niekas neabejoja, kad šizofrenija – liga; tai liudija daugybė kančių, kamuojančių jos ištiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad ši liga turi kažkokio taurumo, būtent to, kad specifinės žmogiškos ypatybės katastrofiškai hipertrofuojamos (228 psl.).
Iš tiesų, šizofrenija visuomet kėlė savotišką susidomėjimą. Vargu ar apie [...]

Parengė: Lina Morkytė
Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.
 Asmenybės sutrikimų tipai:

paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas

šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas

asocialaus tipo asmenybės sutrikimas

emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas

histrioninio tipo asmenybės sutrikimas

anankastinio tipo asmenybės sutrikimas

nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas

priklausomo [...]

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Vienas pitmųjų asmenybės sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybės sutrikimai būdingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vėliau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulėjant tyrimo metodams, šių sutrikimų [...]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas išvystė Z. Froido psichoanalizinę teoriją, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas.
Savo publikacija „Pasąmonės psichologija” (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. Taip pat, išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai”, kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taipogi pasiūlė [...]

Paruošė Grytė Balsytė, SMF – 4
Priklausomybės samprata
Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybės ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lošimas. Todėl yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. Priklausomybė apibūdinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.
Transakcinė analizė [...]

Prisirišimo teorija
Šios teorijos pradininkas Bowbly teigė, kad tarp besirūpinančio asmens (tėvų, globėjų) ir vaiko  gali būti skirtingo tipo ryšys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimą ir elgesį. Iš evoliucinės perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumą ir apsaugą, kurie automatiškai padidina kūdikio išgyvenimą (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikę tyrimą [...]

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

Tarpasmeninė psichoterapija
Tarpasmeninė psichoterapija – ribota laike psichoterapijos forma, kuri orientuojasi į tarpasmeninių santykių kontekstą [...]

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.
Pasirinkau plačiau kalbėti apie šią priklausomybę, kadangi seksas [...]

Asmenybė – tai konkrečiam žmogui būdingos mąstymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius būdus, kuriais bendraujama su kitais žmonėmis bei reaguojama į gyvenimo iššūkius.
Asmenybės sutrikimų kategorija yra viena iš labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybės ir asmenybės sutrikimo yra gana neaiški. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie išskiria [...]

Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Šis sutrikimas ar polinkis yra išmoktas.
Biheivioristinė teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra išmokstamas. Tagi, priklausomybės irgi yra išmokimo rezultatas. Remiantis šia teorija, yra kelios sąlygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių išsivystymą:

Operantinis sąlygojimas – tam tikras elgesys (šiuo [...]

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu
Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui. Tai egzistencinės situacijos neišvengiamybė ir betarpiškumas. Realybės esmė yra fenomenai, t.y. [...]

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.
PSO pateikia tokią priklausomybės sampratą– tai periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip daro žalą individui, o per jį [...]

Savižudybė
Problemų sprendimo terapija
Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4

Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų:

Greito poveikio planas (Short-term management plan)
Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

Greito poveikio planas:
Taikant šį poveikio planą apibrėžiama trumpalaikiai veiksmai, kurių bus imtasi remiantis problemos formuluote ir rizikos laipsniu. Greito poveikio planas turi logiškai nurodyti kokie pasikeitimai įtraukti į jį, tikriausiai, [...]

Requiem svajonei (Requiem for a Dream) – tai 2000 metais Darren Aronofsky sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ellen Burstyn, Jared Leta, Jennifer Connely ir Marlon Wayans. Filme gvildenama priklausomybės tema, atskleidžiamos įvairios jos formos ir pasekmės, todėl šis filmas dažnai lyginamas su kitais filmais apie narkotikus, tokiais kaip Traukinių žymėjimas (Trainspotting) ar Baimė ir [...]

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.
Taip pat tai ta klientų kategorija, kuri bene dažniausiai priverčia pasijusti bejėgiškai. Mano supratimu, priklausomybės yra psichologo specializacijos [...]

Parengė: Giedrė Pasalauskaitė, 2008-10-14
Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai būna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga depresijos ir manijos būsenų kaita.
Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybė neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis. Jis teigia jog „žmogų galima suvokti tik [...]

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybės sutrikimus, priklausomybės ligas, šizoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat [...]

Giedrė Išganaitytė
Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.
Pagal kognityvinę terapiją individo sunkumai daugiausia kyla iš tam tikrų [...]

Depresijos kilmė
Depresija apibūdinama kaip liūdna, prislėgta asmens būsena, pasižyminti prislėgta nuotaika, energijos stoka, žemu savęs vertinimu, kaltės jausmais. Egzistencinio požiūrio šalininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmės praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Ši depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresiją atrasdamas [...]

Tiltas (The Bridge) – 2006 metais Eric Steel sukurtas dokumentinis filmas apie žmones, kurie 2004 metais pasirinko mirtį nušokdami nuo Auksinių vartų tilto San Franciske, JAV. Auksinių vartų tiltas yra savotiška mirties Meka – per metus čia vidutiniškai įvyksta apie 24 savižudybes. Eric Steel filmuodamas beveik visus metus sugebėjo užfiksuoti 23 savižudybės aktus. Savo filme [...]

Akvilė Švedaitė, SMF-4, 2008-10-13

Savižudybė – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinę sumaištį ir mintį, kad mirtis atneš taip laukiamą išsivadavimą ir palengvėjimą. Šioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba būti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatšaukiamas.
Polinkis į savižudybę susiformuoja mėgdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmą remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, 1977). Taigi [...]

http://www.psichikossveikata.info

Asta Medišauskaitė, Iveta Eimontaitė, Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė, Justina Jonikaitė
 Ruduo paženklina ne tik medžių lapus ir aptraukia pilkais debesimis dangų, bet į dažnus namus atneša slogią nuotaiką ir rudenišką liūdesį. Kai kuriems tai ateina ir praeina kartu su rudeniu, tačiau kitiems sunkiau sekasi save suprasti. Kartais liūdesys slepia ligą. Apie 15 % žmonių serga depresija, o apie [...]

Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga nusprendėme paklausinėti studentų, kaip jie rūpinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomonės apie kitų žmonių psichinę sveikatą.
Vienareikšmiška filmavimo grupės nuomone, gauti apklausos rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų nesąmoningai rūpinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai nežino, kad jie gali pasirūpinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai daro. [...]

Šią temą reikėtų pradėti nuo klausimo, kas yra krizė. Krizė – sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos būdų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei būdingi stiprūs emociniai išgyvenimai (bejėgiškumas, beviltiškumas, baimė, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto būsena.
Krizę dažniausiai sukelia specifiškas, žmogui emociškai reikšmingas įvykis, su [...]

EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai
Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiškinti žmogaus buvimą šiame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiūrį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turėjo įtakos ir paskatino humanistinės – egzitencinės krypties psichologijoje atsiradimą. Tai buvo tarsi protestas prieš žmogaus sudaiktinimą, viso ko suvedimą į biologinį lygmenį. Humanistinė – egzistencinė psichologija atsigręžė [...]

Bihevioristų požiūriu neįmanoma moksliškai ištirti jausmų, minčių, nesąmoningų motyvų, nėra jokio būdo moksliškai tai stebėti ir registruoti, todėl jie visai nesidomėjo asmenybės vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, ką galima tirti, – žmonių elgesys, dėl to psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris tiria tik išorinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir [...]

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nėra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus.
Reikalingos sąlygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybės pasikeitimas:
1. Du žmonės easntys psichologiniame kontakte;
2. Klientas, kurio vidiniai išgyvenimai neatitinka Aš koncepsijos ir dėl to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimą;
3. Terapeutas yra kongruentus santikyje su klientu;
4. Terapeutas suteikiantis besąliginį [...]

NERIMAS – tai reakcija į išorinį pavojų, sužeidimą, kurio tikimės, kurį numatome.
Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? Žmonės, kurie yra:

Aktyvūs

Veržlūs

Labai jautrūs skausmui

Kognityvinę elgesio terapija yra:

Taupi

Efektyvi

Trumpa

Elgesio terapija. Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. [...]

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika:

Depresija (su nerimu arba be jo);
Pakilumas;

Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairūs nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynę, todėl tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau susipažinsime su dviem [...]

Kognityvinės psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindą padėjo psichofizikos išradėjas, eksperimentinės psichologijos šalininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodė ryšį tarp kūno ir minčių, proto. G. Fechner įkvėpė daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradėjo rašyti darbą, kuris vėliau istorijoje [...]

Meno terapija
(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi [...]

Kas yra psichoterapija?
Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Pasaulyje yra apie 250 ar net daugiau psichoterapijos metodų ir jie visi yra kildinami iš svarbiausių asmenybės psichologijos teorijų, tokių kaip: psichoanalitinė, humanistinė, kognityvinė [...]

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

 
Pagal mentalizacijos teoriją, esant normaliai raidai ir tinkamai globėjų reakcijai į vaiką užtikrinamos reikiamos [...]

Šio skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiūrius į ligą ir sveikatą. Buvo pakalbėta apie psichologines teorijas – humanizmą, egzistencializmą, psichoanalizę ir t.t., ir apie biologinį požiūrį į ligą. Taigi natūraliai kyla klausimas, kuris požiūris yra teisingiausias? Man asmeniškai atrodo, kad per daug prisirišti prie vieno požiūrio yra nenaudinga dėl dviejų priežasčių:

Taip iš anksto priimamas sprendimas, [...]

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Genetinis paveldimumas
Biocheminiai pokyčiai
Struktūriniai pakitimai galvos smegenyse

Trumpai pakalbėkime apie kiekvieną iš jų.
Genetika. Kai apvaisinimo metu kiaušialąstė susilieja su spermatozoidu, susidaro zigota, kuri turi 46 chromosomas. Kiekvieną chromosomą sudaro tūkstančiai genų, kurie perduoda tėvų informaciją vaikui. [...]

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4
Trumpai apie humanistinę psichologiją.
Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Humanistinei psichologijai didžiausią įnašą davė ir daugiausiai įtakos turėjo du autoriai – Abraham Harold Maslow (1908-1970) ir Carl Ransom [...]

Nerimas ir nerimo neurozė (pgl A. Beck)
Daugelis mokslininkų nerimą laiko kaip organizmą mobilizuojančią reakciją į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebūtinas, kad organizmas suaktyvėtų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galėtų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grėsmei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir išgyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, o [...]

NERIMAS
Nerimas užima vieną svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspėjantis apie pavojų, grėsmę, ir šia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi būsena fiziologiniu požiūriu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmą kovai – pasitraukti ar priešintis. Šiuo požiūriu nerimas panašus į baimę. [...]

Sigmund Freud (1856-1939)
1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę [...]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4
„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.
Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Egzistencinė psichoterapija akcentuoja pasirinkimo laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimo prasmės radimą. Priešingai nei humanistinė psichoterapija jai būdingas mažiau optimistiškas požiūris. [...]

Nerimas yra emocinė būsena, kuriai būdingi fizinės įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. Nerimą pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrę laukdami egzaminų, reikšmingų žinių, jaudindamiesi dėl santykių ir t.t. Vis dėlto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmą, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalėjimas nusėdėti vietoje) ar fiziologines reakcijas [...]

Filmas „O kaip Bobas?” (What about Bob?) pasakoja komišką paciento, turinčio krūvą nusiskundimų pačiomis įvairiausiomis nerimo reakcijomis, ir jo psichoterapeuto santykių istoriją. Skirtingai nuo filmų, kuriuos jau žiūrėjome šio kurso metu, šis filmas neišsiskiria ypatinga menine verte ir yra tiesiog smagi šeimos komedija. Filmas buvo suskurtas 1991, jį režisavo Frank Oz. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka [...]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos [...]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naująsias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:

Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitę, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų.

Terapeutas sėdi prie stalo priešais pacientą, o ne už paciento.

Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebūtinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizė.

Klasikinėje analizėje bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami šeimos nariai. Netgi bendraujama [...]

Istorija. Transakcinės analizės kūrėju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizės nebijojo mesti iššūkį froidistinėms sąvokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodė kaip prieina prie ego būsenos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis išvystė triadinę schemą, kuri dabar naudojama (Tėvas, Suaugęs, Vaikas), trečiasis straipsnis “Transakcinė analizė: grupinės terapijos nauja ir [...]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrėjas turėtų sau užduoti planuodamas tyrimą. Šiuos klausimus radau senučiukėje klinikinės psichologijos knygoje, tačiau jie man ir šiandien atrodo labai aiškūs ir struktūruojantys. Holt (1965) visą laiką pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatą ir jo pritaikomumą. Taigi tyrimų esmė yra ne tyrimas, o tai, ką jis turi duoti. Galbūt Holt klausimai padės [...]

Moksliniai tyrimai klinikinėje psichologijoje yra susiję su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupės – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, išgyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo būdus, kurie potencialiai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). Čia pateikiami keli esminiai [...]

Koreliaciniai tyrimai
Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Koreliaciniuose tyrimuose negalima daryti išvadų apie priežasties ir pasekmės ryšį, nes galioja du pagrindiniai apribojimai:

Krypties problema – koreliacija parodo, jog kintamieji yra susiję, [...]

Nors klinikinėje psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinėti reiškinių ryšius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiškinys yra paplitęs, koks problemų mastas. Šiam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Epidemiologiniai tyrimai – tai tyrimai, kurie nagrinėja įvairių sutrikimų arba problemų paplitimą populiacijoje. Dažniausiai vertinamas naujų sutrikimų skaičius per tam tikrą laikotarpį, tai leidžia [...]

Fokus grupės
Fokus grupės – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupėje. Klinikinės psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant seriją mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vėliau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iš anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali būti naudojami ir kitokia [...]

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Nesistemingas stebėjimas – tai stebėjimas, kuriuo nesiekiama sistemiškai ir tikslingai rinkti stebėjimo informaciją, tačiau kuris neišvengiamai lydi bet kokį mūsų kontaktą su tiriamuoju. Pavyzdžiui, tiriamajam atsakinėjant į [...]

Atvejų analizė yra klasikinis klinikinės psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti šis tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudėtingus psichologinius mechanizmus ir ryšius.

Atvejo analizė yra ypač tinkama tais atvejais, kai mus domina daugelio kintamųjų tarpusavio ryšiai ir subjektyvumas. Šio metodo pagalba galima pažinti asmens gyvenimo [...]

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Moksliniai tyrimai iš tiesų yra labai svarbūs, nes jie padeda išvengti spekuliacijų. Tokiu būdu sistemingai kaupiami duomenys, kurie padeda [...]

Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange) – 1971m. Stanley Kubrick filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgess futuristinį satyrinį romaną. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Malcolm McDowell.
Sunku šį filmą trumpai apibūdinti. Tai satyrinis, dekoratyvus, simbolių prikaišiotas ir paauglių žargonu pasakojamas pasakojimas apie delikventinį elgesį, smurtą, visuomenės bandymus su tuo kovoti, moralę ir dehumanizaciją, elgesio terapiją, neaiškias gėrio ir [...]

Karalius žvejys (The Fisher King) – 1991 metais Terry Gilliam režisuotas filmas, pasakojantis dviejų gyvenime pasimetusių žmonių istoriją. Filme vaidina tokios žvaigždės kaip Jeff Bridge, Robin Williams, Mercedes Ruehl ir kt.
Šį filmą rekomenduoju temai apie psichikos sveikatą, normą ir patologiją. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad net filmo žanras – komedija / drama – rodo tą keistą [...]

Psichikos sveikatos ir ligos samprata
Šio straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sąvokas – ligą ir sveikatą. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kadangi daug šia tema galvojau rašydama savo disertaciją „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, šis straipsnis iš esmės yra atskiros jos [...]

Psichologinių filmų retrospektyvą pradės Milos Forman 1975 metais sukurtas filmas “Skrydis virš gegutės lizdo” (One Flew Over the Cuckoo’s Nest), paremtas Ken Kesey tokio pat pavadinimo romanu. Šis filmas pradeda kursą ne vien dėl to, jog jis yra apie psichiatrinę ligoninę, kad jis buvo įvertintas net penkiais Oskarais (geriausias aktorius, geriausia aktorė, geriausias režisierius, geriausias [...]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų. Klinikinės psichologijos krikštatėviu yra laikomas Lightner Witmer (1867-1958), kuris 1896 metais Pensilvanijos universitete, JAV, įkūrė pirmąją psichologijos kliniką. Ši klinika buvo skirta padėti vaikams, turintiems mokymosi problemų ir buvo gana didelė naujovė, nes psichologų, teikiančių praktines paslaugas tuo metu buvo mažai. Didžioji [...]

http://www.lhpa.lt/joke.html - Siunčiu nuorodą į Rimvydo Budrio “Humanistinius etiudus”, kuriuose su gera humoro doze žvelgiama į psichoterapiją Lietuvoje ir į psichoterapeuto savęs paties paieškas.

http://niekoblogo.lt/ - tai nuoroda į Pauliaus Rymeikio puslapį, kuriame galima rasti asmeninių pamąstymų temomis, kurios svarbios ir klinikinei psichologijai. Apie buvimą čia ir dabar, apie buvimą savimi ir apie tai, kaip būti laimingu. Geras puslapis, kai norisi mąstyti drauge su kitu.

Kodėl iš viso yra svarbu užduoti šį klausimą? Jei klinikinė psichologija yra mokslas, tuomet ją galima struktūruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir išmokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmė yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniško, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinė psichologija [...]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinės psichologios studijas - kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje šalių teisė vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotą klinikinės psichologijos magistro ar doktorantūros studijų programą ir turint atitinkamą praktinės veiklos licenciją.

Lietuvoje psichologai kol kas dar nėra licencijuojami, taip pat nėra ir klinikinio psichologo pareigybės. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys psichologai yra vadinami “medicinos [...]

Šis blog’as yra skirtas klinikinės psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinė psichologija. Pats pavadinimas “klinikinė psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinės psichologijos apibrėžimas: “Klinikinė psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su [...]

Šis blog’as yra skirtas klinikinės psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinė psichologija. Pats pavadinimas “klinikinė psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinės psichologijos apibrėžimas: “Klinikinė psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su [...]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinės psichologios studijas - kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje šalių teisė vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotą klinikinės psichologijos magistro ar doktorantūros studijų programą ir turint atitinkamą praktinės veiklos licenciją.

Lietuvoje psichologai kol kas dar nėra licencijuojami, taip pat nėra ir klinikinio psichologo pareigybės. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys psichologai yra vadinami “medicinos [...]

Kodėl iš viso yra svarbu užduoti šį klausimą? Jei klinikinė psichologija yra mokslas, tuomet ją galima struktūruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir išmokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmė yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniško, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinė psichologija [...]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų. Klinikinės psichologijos krikštatėviu yra laikomas Lightner Witmer (1867-1958), kuris 1896 metais Pensilvanijos universitete, JAV, įkūrė pirmąją psichologijos kliniką. Ši klinika buvo skirta padėti vaikams, turintiems mokymosi problemų ir buvo gana didelė naujovė, nes psichologų, teikiančių praktines paslaugas tuo metu buvo mažai. Didžioji [...]

Asmenybė – tai konkrečiam žmogui būdingos mąstymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius būdus, kuriais bendraujama su kitais žmonėmis bei reaguojama į gyvenimo iššūkius.
Asmenybės sutrikimų kategorija yra viena iš labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybės ir asmenybės sutrikimo yra gana neaiški. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie išskiria [...]

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

Tarpasmeninė psichoterapija
Tarpasmeninė psichoterapija – ribota laike psichoterapijos forma, kuri orientuojasi į tarpasmeninių santykių kontekstą [...]

Prisirišimo teorija
Šios teorijos pradininkas Bowbly teigė, kad tarp besirūpinančio asmens (tėvų, globėjų) ir vaiko  gali būti skirtingo tipo ryšys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimą ir elgesį. Iš evoliucinės perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumą ir apsaugą, kurie automatiškai padidina kūdikio išgyvenimą (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikę tyrimą [...]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas išvystė Z. Froido psichoanalizinę teoriją, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas.
Savo publikacija „Pasąmonės psichologija” (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. Taip pat, išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai”, kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taipogi pasiūlė [...]

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Vienas pitmųjų asmenybės sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybės sutrikimai būdingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vėliau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulėjant tyrimo metodams, šių sutrikimų [...]

Parengė: Lina Morkytė
Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.
 Asmenybės sutrikimų tipai:

paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas

šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas

asocialaus tipo asmenybės sutrikimas

emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas

histrioninio tipo asmenybės sutrikimas

anankastinio tipo asmenybės sutrikimas

nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas

priklausomo [...]

Parengė: Viktorija Januškaitė

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.
Bendriausia asmenybės sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo:

Ekscentriškų asmenybės sutrikimų grupė, į kurią įeina paranoidinis ir šizoidinis asmenybės sutrikimas. Asmenys, kuriems būdingi šie sutrikimai, pasižymi keistu mąstymu ir elgesiu. Jiems būdingi du gynybos mechanizmai [...]

Asmenybės sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizės, humanistinės, socialinės ir kitų šiuolaikinės psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybės sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando išskirti medikamentinius ir terapinius gydymo būdus bei pateikti išsamią įvairių sutrikimų klasifikaciją.
Kiekvienas asmenybės sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. būdingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybės sutrikimą papildo kitas psichikos sutrikimas, požymių [...]

Parengė: Alicija Volyniec
Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Egzistencinė terapija susitelkia ties dabartimi ir ties ateitimi. [...]

Pradėti šį rašinį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis rašo:
Niekas neabejoja, kad šizofrenija – liga; tai liudija daugybė kančių, kamuojančių jos ištiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad ši liga turi kažkokio taurumo, būtent to, kad specifinės žmogiškos ypatybės katastrofiškai hipertrofuojamos (228 psl.).
Iš tiesų, šizofrenija visuomet kėlė savotišką susidomėjimą. Vargu ar apie [...]

Kristina Kymantaitė
Psichodinaminės šizofrenijos teorijos. Sigmund Freud
Istoriškai S.Freud davė pradžią psichodinaminių šizofrenijos teorijų kūrimui. Jo manymu, šizofrenija tiksliausiai apibūdinama kuomet asmuo nukreipia libidinę energiją nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių išorės objektų į save. Sergant šizofrenija išorinę realybę ir santykius joje keičia vidinių objektų ryšių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebėjimą sukurti tarpasmeninių santykių. [...]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.
 
Jau nuo seno muzika buvo naudojama kaip terapija, kaip gydymo, atsipalaidavimo, ar net padedanti mąstyti priemonė. Muzika įvairiais [...]

Humanistinis požiūris į ligą.
Humanistai teigia, kad sveikata nėra būklė, o procesas nukreiptas į saviaktualizaciją ir atitinkantis norus, troškimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentišką gyvenimą,  sergantis asmuo yra negatyvus, iškreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryšiai sutrūkinėję. Pagal humanistus žmogus gali sąmoningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimą apie sveikatą [...]

Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra psichozė. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mąstymas, vertinimas ir tikrovės suvokimas yra taip pakitę, jog labai pablogėja jo gebėjimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių. Įsivaizduokite tai ir suprasite, [...]

Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango šokėjams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.
Šokėjams [...]

Psichologinių filmų retrospektyvą pradės Milos Forman 1975 metais sukurtas filmas “Skrydis virš gegutės lizdo” (One Flew Over the Cuckoo’s Nest), paremtas Ken Kesey tokio pat pavadinimo romanu. Šis filmas pradeda kursą ne vien dėl to, jog jis yra apie psichiatrinę ligoninę, kad jis buvo įvertintas net penkiais Oskarais (geriausias aktorius, geriausia aktorė, geriausias režisierius, geriausias [...]

Karalius žvejys (The Fisher King) – 1991 metais Terry Gilliam režisuotas filmas, pasakojantis dviejų gyvenime pasimetusių žmonių istoriją. Filme vaidina tokios žvaigždės kaip Jeff Bridge, Robin Williams, Mercedes Ruehl ir kt.
Šį filmą rekomenduoju temai apie psichikos sveikatą, normą ir patologiją. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad net filmo žanras – komedija / drama – rodo tą keistą [...]

Prisukamas apelsinas (A Clockwork Orange) – 1971m. Stanley Kubrick filmas, sukurtas pagal to paties pavadinimo Anthony Burgess futuristinį satyrinį romaną. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka Malcolm McDowell.
Sunku šį filmą trumpai apibūdinti. Tai satyrinis, dekoratyvus, simbolių prikaišiotas ir paauglių žargonu pasakojamas pasakojimas apie delikventinį elgesį, smurtą, visuomenės bandymus su tuo kovoti, moralę ir dehumanizaciją, elgesio terapiją, neaiškias gėrio ir [...]

Filmas „O kaip Bobas?” (What about Bob?) pasakoja komišką paciento, turinčio krūvą nusiskundimų pačiomis įvairiausiomis nerimo reakcijomis, ir jo psichoterapeuto santykių istoriją. Skirtingai nuo filmų, kuriuos jau žiūrėjome šio kurso metu, šis filmas neišsiskiria ypatinga menine verte ir yra tiesiog smagi šeimos komedija. Filmas buvo suskurtas 1991, jį režisavo Frank Oz. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka [...]

Tiltas (The Bridge) – 2006 metais Eric Steel sukurtas dokumentinis filmas apie žmones, kurie 2004 metais pasirinko mirtį nušokdami nuo Auksinių vartų tilto San Franciske, JAV. Auksinių vartų tiltas yra savotiška mirties Meka – per metus čia vidutiniškai įvyksta apie 24 savižudybes. Eric Steel filmuodamas beveik visus metus sugebėjo užfiksuoti 23 savižudybės aktus. Savo filme [...]

Requiem svajonei (Requiem for a Dream) – tai 2000 metais Darren Aronofsky sukurtas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka Ellen Burstyn, Jared Leta, Jennifer Connely ir Marlon Wayans. Filme gvildenama priklausomybės tema, atskleidžiamos įvairios jos formos ir pasekmės, todėl šis filmas dažnai lyginamas su kitais filmais apie narkotikus, tokiais kaip Traukinių žymėjimas (Trainspotting) ar Baimė ir [...]

Nuostabus protas (A Beautiful Mind) – tai 2001 m. Ron Howard sukurtas filmas apie Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje John Forbes Nash gyvenimą. Filmas buvo pastatytas pagal to paties pavadinimo Sylvia Nasar knygą, kuri 1998 buvo nominuota Pulizer premijai. Pats filmas taip pat susilaukė gerų įvertinimų ir buvo apdovanotas keturiais Oskarais. Filme vaidina tokios žvaigždės [...]

Prozac Nation sukurtas Elizabeth Wurtzel to paties pavadinimo autobiografinės knygos motyvais. Režisierius Erik Skjoldbjærg, pagrindinį vaidmenį atlieka Christina Ricci.
E.Wurtzel knyga yra gerokai žinomesnė nei filmas. 2001 metais sukurtas filmas niekada taip ir nebuvo išleistas JAV. Filmas susilaukė labai griežtos kritikos. Pavyzdžiui, Rotten Tomatoes puslapyje filmas gavo tik 27% gerų įvertinimų. Filmas labai stipriai kritikuojamas dėl [...]

Iris yra 2001 metais režisieriaus Richard Eyre sukurtas filmas apie žymios airių kilmės rašytojos Iris Murdoch ir jos vyro John Bayley gyvenimą. Filmas paremtas J.Bayley atsiminimų knyga „Elegija Iris”.
Šis filmas galėtų būti tinkamas dviems klinikinės psichologijos temos. Iš vienos pusės, tai filmas apie senatvę ir Alzheimerio ligą, tačiau, kita vertus, filme svarbi ne tik liga, [...]

Jaunas širdyje (Young@Heart) yra 2007 metais Stephen Walker sukurtas dokumentinis filmas apie senų žmonių chorą. Tai nepaprastas choras. Vidutinis choro dalyvių amžius yra 81 metai ir jie dainuoja klasikines roko dainas!
Kodėl būtent šis filmas? Paskutinę paskaitą, kai žiūrėjome filmą “Iris”, iš studentų išgirdau šiek tiek liūdesio ir nerimo, susijusio su senatve, todėl labai norėjosi parodyti [...]

Sunku surasti filmų, kuriuose būtų giliai nagrinėjami psichologiniai sunkumai vaikystėje. Filmas, kurį siūlau šiai paskaitai, taip pat tik iš dalies atitinka paskaitos temą. What’s Eating Gilbert Grape yra 1993 metais Lasse Hallström sukurtas filmas, kuriame pasakojama ne tiek vaikų, kiek visos šeimos istorija, kurioje skirtingo amžiaus broliai ir seserys bando savotiškai prisitaikyti prie jiems gyvenimo [...]

sveiki, siunciu jums filmo nuoroda, kuris mano manymu labai tiktu potrauminio streso temai…
Radvile Ramonaite
 

Mary ir Max (Mary and Max) – tai 2009 metais  Adam Elliot sukurtas animacinis filmas apie neįprastą aštuonmetės mergaitės iš Australijos ir 44 metų Aspergerio sindromu sergančio nutukusio niujorkiečio žydo draugystę. Filmas skaidrus ir tragikomiškas, beveik nespalvotas, tačiau paliekantis gilų emocinį įspūdį.
Klinikinės psichologijos temai filmas naudingas tuo, kad su sveiko humoro doze čia kalbama apie [...]

Paukštukas (Birdy) 1984 metais Alan Parker sukurtas filmas, kuriame gvildenamos draugystės, karo ir jo pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai temos. Pagrindinius vaidmenis atlieka Matthew Modine ir Nicolas Cage.
Paukštuką (Birdy) pirmą kartą pažiūrėjau dar studijuodama bakalauro studijose ir tai buvo vienas pirmųjų filmų, nuo kurių prasidėjo mano domėjimasis psichikos sutrikimų vaizdavimu kine. Nors, kaip ir daugelyje [...]

Visus, norinčius susipažinti su egzistencinės terapijos praktika, kviečiame į Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto organizuojamą kasmetinį praktinį seminarą (psichoterapinė grupė su teoriniu įvadu) “Gyvenimas ir psichoterapija”, kuris vyks spalio 14 – 17 d. Birštone (Birutės 21, svečių namai „Birštono tulpė“). Seminaro vedantieji – Rimantas Kočiūnas ir Julija Abakumova-Kočiūnienė (Birštonas). Užsiregistravus dalyviams iš kitų šalių, seminaras vyks [...]

Kviečiame dalyvauti Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto organizuojamame praktiniame seminare “Psichologinių krizių įveikimas”, kuris vyks š.m. lapkričio 18 – 21 d. Birštone (Birutės 21, svečių namai „Birštono tulpė“). Kviečiame visus, besidominčius psichologine pagalba į krizines situacijas patekusiems asmenims, taip pat psichologinių krizių prevencija bei postvencija.

Seminaro vedančioji – dr. Kristina Ona Polukordienė (Vilnius), Jaunimo psichologinės paramos [...]

2011 m. vasario 11 – 13 d. Birštone vyks praktinis seminaras „Įvadas į biblioterapiją“ (psichoterapinės grupės kontekste). Jis skirtas visiems besidomintiems įvairaus pobūdžio literatūros naudojimu praktiniame konsultavimo ir psichoterapijos darbe.
Seminaro vedantysis – Aleksandras Alekseičikas, gydytojas psichoterapeutas, Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichoterapijos skyriaus vadovas, HEPI dėstytojas.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt (be pragyvenimo [...]

2011 m. balandžio 7 – 10 d. Birštone vyks praktinis seminaras “Motina/Duktė prieš Raganas”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su mitologinių ir istorinių siužetų panaudojimu moterų-vyrų santykių psichoterapijoje. Darbas vyks psichodramos grupės kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius psichoterapijos ir mitologijos sąsajomis.
Seminaro vedantysis – Viesturs Rudzitis (Ryga), gydytojas, šeimos psichoterapeutas, žinomas psichodramos specialistas, Rygos Dailės [...]

2011 m. gegužės 26 – 29 d. Birštone vyks teorinis – praktinis seminaras “Atleidimo fenomenas gyvenime ir psichoterapijoje”. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su įvairiomis atleidimo sampratomis praktinio darbo kontekste. Į seminarą kviečiame visus besidominčius.
Seminaro vedančioji – Julija Abakumova – Kočiūnienė (Birštonas), egzistencinė psichoterapeutė, HEPI dėstytoja.
Seminaras vyks rusų kalba.
Dalyvavimo seminare mokestis – 260 Lt [...]

http://niekoblogo.lt/ - tai nuoroda į Pauliaus Rymeikio puslapį, kuriame galima rasti asmeninių pamąstymų temomis, kurios svarbios ir klinikinei psichologijai. Apie buvimą čia ir dabar, apie buvimą savimi ir apie tai, kaip būti laimingu. Geras puslapis, kai norisi mąstyti drauge su kitu.

http://www.lhpa.lt/joke.html - Siunčiu nuorodą į Rimvydo Budrio “Humanistinius etiudus”, kuriuose su gera humoro doze žvelgiama į psichoterapiją Lietuvoje ir į psichoterapeuto savęs paties paieškas.

Įdomūs svarstymai apie tai, kuo skiriasi ir kuo yra panašūs gydymas antidepresantais ir psichoterapija - http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-11-fredrik-svenaeus-asmenybes-pasikeitimo-etika-tapimas-savimi-gydantis-antidepresantais-ar-psichoterapija/52907

Gražus straipsnis apie buvimą su klientu ir egzistencinę terapiją: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-09-16-robertas-petronis-svarbiausia-is-tikruju-dometis-zmogumi-kuris-kreipesi-pagalbos/3610

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Moksliniai tyrimai iš tiesų yra labai svarbūs, nes jie padeda išvengti spekuliacijų. Tokiu būdu sistemingai kaupiami duomenys, kurie padeda [...]

Atvejų analizė yra klasikinis klinikinės psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti šis tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudėtingus psichologinius mechanizmus ir ryšius.

Atvejo analizė yra ypač tinkama tais atvejais, kai mus domina daugelio kintamųjų tarpusavio ryšiai ir subjektyvumas. Šio metodo pagalba galima pažinti asmens gyvenimo [...]

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Nesistemingas stebėjimas – tai stebėjimas, kuriuo nesiekiama sistemiškai ir tikslingai rinkti stebėjimo informaciją, tačiau kuris neišvengiamai lydi bet kokį mūsų kontaktą su tiriamuoju. Pavyzdžiui, tiriamajam atsakinėjant į [...]

Fokus grupės
Fokus grupės – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupėje. Klinikinės psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant seriją mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vėliau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iš anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali būti naudojami ir kitokia [...]

Nors klinikinėje psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinėti reiškinių ryšius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiškinys yra paplitęs, koks problemų mastas. Šiam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Epidemiologiniai tyrimai – tai tyrimai, kurie nagrinėja įvairių sutrikimų arba problemų paplitimą populiacijoje. Dažniausiai vertinamas naujų sutrikimų skaičius per tam tikrą laikotarpį, tai leidžia [...]

Koreliaciniai tyrimai
Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Koreliaciniuose tyrimuose negalima daryti išvadų apie priežasties ir pasekmės ryšį, nes galioja du pagrindiniai apribojimai:

Krypties problema – koreliacija parodo, jog kintamieji yra susiję, [...]

Moksliniai tyrimai klinikinėje psichologijoje yra susiję su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupės – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, išgyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo būdus, kurie potencialiai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). Čia pateikiami keli esminiai [...]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrėjas turėtų sau užduoti planuodamas tyrimą. Šiuos klausimus radau senučiukėje klinikinės psichologijos knygoje, tačiau jie man ir šiandien atrodo labai aiškūs ir struktūruojantys. Holt (1965) visą laiką pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatą ir jo pritaikomumą. Taigi tyrimų esmė yra ne tyrimas, o tai, ką jis turi duoti. Galbūt Holt klausimai padės [...]

Sandra Timonina, Justina Vyšniauskaitė, Kristina Lukošiūtė
Knygos autorius, Finn Skarderud, gimė 1956 metais, pietryčių Norvegijoje. 1982 metais baigė medicinos universitetą Osle ir specializavosi į psichiatriją. Visus šiuos metus autoriaus pagrindinė nagrinėjama sritis yra valgymo sutrikimai. Šis jo „varikliukas“ išgarsino jį tarptautiniu mastu.
Šiandien Finn Skarderud turi savo nuosavą psichiatrijos kliniką Osle. Taip pat dirba psichiatru sporto rinktinių centre, Norvegijos [...]

Dovilė Kalkauskaitė, Laura Kuliešiūtė, Rūta Maziliauskaitė
,,Mes susiduriame su intelektiniu iššūkiu. Mes tampame tyrinėtojais, įsitraukusiais į didžiausią ir sudėtingiausią ieškojimą- žmogaus dvasios raidos ir palaikymo ieškojimą. Ranka rankon su pacientais mes mėgaujamės didelių atradimų malonumu – tai ,,aha” patyrimas, kai nesugretinami fragmentai staiga darniai susieina. Kartais mes esame lyg pribuvėjos gimstant kažkam naujam, išsilaisvinančiam ir iškeliančiam‘‘ [...]

Lina Jonynaitė, Tadas Klimauskas, Lina Motiejauskienė
Info apie autorių, trumpas jo biografijos pristatymas
Viktoras E. Franklis (1905-1997) buvo Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Būdamas gimnazistas susirašinėjo su Freudu, žavėjosi A. Adleriu, tačiau vėliau atsiribojo nuo abiejų autoritetų, nes juos laikė per daug redukcionistais. Ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrė savo psichoterapinį metodą, kurį pavadino logoterapija ir egzistencine analize [...]

Živilė Išganaitytė, Vaida Raudonytė, Gintarė Raštutytė
Erichas Fromas (1900 – 1980) – vienas iš neofroidizmo ir froidomarksizmo filosofinių srovių kūrėjų. Žmogus sukūręs radikalaus humanizmo teoriją. E. Fromas gimė Frankfurte prie Maino, žydų ortodoksų šeimoje. Jo motina, buvo iš Rusijos emigravusio rabino duktė. Ericho tėvas Naftali irgi buvo rabinų sūnus bei anūkas. Tad nuo pat gimimo jį supo patriarchinė-ikikapitalistinė kultūrinė [...]

Agnė Misevičienė, Vytenis Misevičius, Ugnė Paukštė
Paul Stallard – žymus Didžiosios Britanijos psichologas, jau 30 metų dirbantis su vaikais ir paaugliais. Pradėjo dirbti 1980 m., baigęs klinikinės psichologijos studijas Birmingemo universitete Didžiojoje Britanijoje. 1988 m. perėjo dirbti į Bath miesto Karališkosios ligoninės Vaiko ir šeimos psichiatrijos skyrių. Šiuo metu Paul Stallard yra Vaiko ir šeimos [...]

Kotryna Mažikytė ir Jolanta Jakutonytė
Aaron Temkin Beck – žymus Amerikos psichiatras. Gimė 1921 m. liepos 18 d. Rod Ailende, Amerikoje. Buvo jauniausias vaikas šeimoje. Vaikystėje Beck jautėsi esąs kvailas ir nekompetentingas, tačiau būtent tada jis ėmė mokytis, kaip įveikti savo baimes ir problemas kognityviai, kas ir tapo vėliau jo sukurtos teorijos ir terapijos pagrindu. [...]

Ieva Bilytė, Julija Ladigaitė, Kristina Kraskauskaitė
Apie autorių
Viktoras Emilis Franklis – tai žmogus, padaręs didžiulę įtaką psichologijos mokslui. Tačiau niekada negalima atsieti jo darbų, mokslinių pasiekimų nuo praktikos – žmonių gyvenimo keitimo. V. E. Franklis (1905-1997), gimęs žydų šeimoje, jau nuo vaikystės norėjo būti gydytoju. Būdamas paaugliu, jis domėjosi filosofija ir psichologija, analizavo Z. Freudo ir [...]

Laura Petkevičiūtė, Eglė Kuprytė ir Sandra Mazilevskytė
Alfredas Adleris (1870-1937) buvo austrų medicinos daktaras ir psichologas. Jis geriausiai žinomas kaip Individualiosios psichologijos pradininkas.Adleris buvo gerai pažįstamas su S. Freud’u. Psichoanalizės tėvas 1902 metais pakvietė Adlerį prisijungti prie neformalių diskusijų grupelių, vadinamų “trečiadienio susirinkimais”, kurios buvo pradžia psichoanalitiniam judėjimui. Po aštuonerių metų Adleris tapo Vienos Psichoanalitikų Asociacijos [...]

Gabija Baldauskaitė, Kristina Kerpytė
Inger Anneberg – danų tautybės rašytoja ir žurnalistė. Ji gimė 1956 m. Šiuo metu gyvena Oderio mieste su taip pat žurnalisto profesiją pasirinkusiu vyru I. Saliamonu. Jie turi tris vaikus – Niną, Troelį ir Viktoriją. Oderyje I. Anneberg yra įkūrusi ir savo įmonę. Šios įmones tinklalapyje žurnalistė pasakoja apie didelę meilę savo [...]

Aušra Kalnikaitė, Mindaugas Naudžiūnas
Apie autorių
Claude M. Steiner gimė 1935 metais Prancūzijoje, vaikystę praleido Meksikoje, 1952 metais atvyko studijuoti inžineriją į Kaliforniją, tačiau po penkerių metų sutiko transakcinės analizės teorijos sukūrėją Eric Berne ir tapo jo mokiniu. 1965 metais, Steiner tapo klinikinės psichologijos daktaru, ilgainiui ir Berne kolega, bendradarbiu, draugu bei Tarptautinės transakcinės analizės asociacijos vienu [...]

Baranauskaitė Eglė, Kairytė Laura, Matonytė Monika
Eric Berne – transakcinės analizės pradininkas, gimęs 1910 metų gegužę Monrealyje, Kanadoje kaip Eric Leonard Bernstein, bendrosios praktikos gydytojo Davido Hiller Bernstein ir profesionalios rašytojos ir redaktorės Saros Gordon Bernstein šeimoje, kurie emigravo į Kanadą iš Lenkijos ir Rusijos. Eric tėvų meilę dalijosi su vienintele sesute – penkeriais metais jaunesne [...]

Enrika Sinkevičiūtė ir Živilė Čiupkevičiūtė
Biografija

Sigmundas Freudas – austrų psichiatras, neuropatologas, psichoanalizės pradininkas – gimė 1856 m. gegužės 6 d. Prašybore (buvusiame Fraiberge), Moravijoje, žydų šeimoje.
Jis buvo pirmas vaikas iš 8 vaikų šeimoje.
1860 m. Su šeima persikėlė į Vieną, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
1873 m. Įstojo į medicinos fakultetą Vienos universitete.
1881 m. Jam buvo suteiktas Vienos [...]

Būdaitė Raminta, Greibutė Agnė, Kasparaitytė Neringa
Yves Dalpé – Kvebeke (Kanada) dirbantis psichologas ir klinikinis seksologas. Jis yra Kvebeko psichologų asociacijos (KPA), Amerikos psichoterapijos asociacijos (American Group Psychotherapy Association) ir Seksualumo mokslinių tyrimų draugijos (Society for the Scientific Study of Sexuality) narys. 1984 metais San Francisko „Žmonių seksualumo tyrimų institute“, Kalifornijoje, įgijęs seksologijos daktaro laipsnį pradėjo [...]

Kazakevičiūtė Aistė, Ramanauskaitė Julija, Venskutė Rasa
Vokiečių psichologas, psichoanalitikas, taip pat astrologas ir autorius, Fritzas Riemannas, gimė 1902 metų rugsėjo 12 dieną Chemnitze, turtingoje buržuazinėje šeimoje. Motinos nesugebėjimas leisti trims sūnums tapti vyrais ir netikėta tėvo mirtis turėjo stiprios įtakos Fritzo Riemanno gyvenimo suvokimui. Baigęs abitūros egzaminus, Fritzas pradėjo Miunchene studijuoti psichologiją. Tačiau studijos Miunchene jį [...]

Indrė Kazlauskaitė, Birutė Juodišiūtė, Toma Balčiūnaitė
Karlas Rodžersas (1902–1987)- vienas įtakingiausių humanistinės psichologijos atstovų. Jis paliko ženklų įnašą psichoterapijoje, mokyme, konsultavime, konfliktų sprendime. Iki šiol jo darbai, mintys analizuojamos, jomis savo darbe vadovaujasi daugybė psichologijos, švietimo sričių specialistų.Karlas Rodžersas gimė amerikiečių šeimoje Ilinojuje. Nuo vaikystės jis buvo labai smalsus, žingeidus vaikas. Savo gyvenime garsus psichologas [...]

Aistė Navakauskaitė, Simona Kairytė, Rolandas Astrauskas
Rollo May gimė 1909 metais JAV Ados mieste Ohajo valstijoje. Šio žymaus egzistencialisto vaikystė buvo ypač sunki, nes tėvai daug konfliktuodavo, o galiausiai ir išsiskyrė. Sesuo sirgo šizofrenija. Rollo May studijavo Mičigano universitete, tačiau buvo išmestas dėl dalyvavimo radikalaus studentų žurnalo veikloje. Vėliau baigė studijas Oberlino universitete, kur įgijo humanitarinio [...]

Justina Čepulytė, Dovilė Rupeikaitė, Vytautė Povilanskaitė
Lenkų psichiatras Antoni Kepinski gimė 1918 metų lapkričio 16 d. Dolinoje (Ukraina). Mirė Krokuvoje (Lenkija) sulaukęs vos 54 metų, 1972 metų liepos 8 dieną. Mokėsi Krokuvoje, baigė vieną geriausių humanitarinio profilio vidurinių mokyklų Lenkijoje – Bartłomiej Nowodworski vidurinę mokyklą. Nuo 1936 metų pradėjo studijuoti mediciną Jogailaičio Universitete, tačiau Antrojo Pasaulinio [...]

Gintarė Balodytė, Eglė Minkštimaitė, Jūratė Pranculytė
Psichoanalitinis požiūris į šizofreniją
H. Spotniz – moderniosios psichoanalizės pradininkas, šizofreniją įvardija kaip „psichologiškai grįžtantį sutrikimą“ (psychologically reversible disorder). Psichoanalizė negali išgydyti šizofrenijos, tačiau ji gali padėti pacientui sugrįžti į normalumo būseną ir sujungti asmenybę į visumą.Svarbiausia psichoanalitiko užduotis dirbant su šizofrenija sergančiais asmenimis yra parodyti, kad tam tikri pasikeitimai paciento poreikių [...]

Indrė Narkevičiūtė, Justina Vasiliauskienė, Rūta Černiauskaitė
I. D. Yalom – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. Gimęs 1931 birželio 13-ąją, Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Augo žydų emigravusių iš Rusijos šeimoje. Nors tėvai nebuvo išsimokslinę, tačiau dar būdamas vaikas labai kaprizingai susidomėjo grožine literatūra, kuri jam buvo įkvėpimo ir išminties šaltinis. [...]

Agnė Neiberkaitė, Inga Paliūnaitė, Tomas Savickas
C. E. Moustakas garsus amerikiečių psichologas, gimęs 1923 metais. Vienas humanistinės psichologijos pradininkų. C. Moustakas buvo pirmųjų susitikimų ir konferencijų, skatinusių humanistinės psichologijos, kaip naujo ir įtakingo judėjimo, atsiradimą, vienas organizatorių. Jis dalyvavo steigiant Seibrucko institutą – vieną žymiausių pasaulyje humanistinės psichologijos tyrimų ir mokymų centrų.
Kalbant apie humanistinę psichologiją, reikėtų paminėti, [...]

Viktorija Meščeriakova, Marija Petkutė, Agnė Dumbliauskaitė
Donaldas Woodsas Winnicottas (1896-1971) – visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras, psichoanalitikas ir pediatras, dukart tapęs Britų psichoanalizės draugijos prezidentu. Labiausiai vertinamas už didžiulį indėlį aiškinant žmogaus raidos ypatumus, remiantis visapusiškais klinikiniais darbais su kūdikiais ir vaikais (Wikipedia, 2010).
D. W. Winnicottas gimė Plymute, Anglijoje, 1896 metais balandžio 7 dieną. Jis buvo jauniausias [...]

Sonata Jucevičiūtė, Ramunė Gedgaudaitė, Toma Kazlauskaitė
Knygos autorė baigė psichologijos studijas Adomo Mickevičiaus universitete, Poznanėje. Specializacija – klinikinė psichologija. Šiuo metu dirba psichologijos profesore pedagoginės psichologijos institute (PWSC Leszne). Taip pat skaito paskaitas apie pasakų terapiją daugelyje Lenkijos universitetų. M. Molicka – europos psichologinės sveikatos draugijos narė, daugelio mokslinių ir populiariųjų publikacijų autorė. Daug metų dirba vaikų [...]

Aušra Gradickienė, Inga Rusinaite-Vaitkuvienė, Karolina Aliukaitė
Violet Oaklander gimė JAV Masačiusetso valstijoje, Kembridžo mieste, užaugino tris vaikus. Apsigynusi du magistro diplomus, vieną iš santuokos, šeimos ir vaiko konsultavimo, kitą iš specialaus emociškai sutrikusių ir mokymosi negalią turinčių vaikų mokymo, knygos autorė gavo psichologijos mokslų daktaro laipsnį, daug važinėjo vesdama mokymus apie darbą su vaikais. Patirtį [...]

po paskutines paskaitos norejosi save pateisinti.
perspeju – SUBJEKTYVU.
Sis kursas turejo labai daug potencialo, kurio viso mes (grupe) neisnaudojome. Isties patraukli schema: destytoja papasakoja apie problema, studentai pristato ivairius jos sprendimo variantus, ir tada ziurime pavyzdi t.y. filma. Tik kodel zmones prarado nora lankyti tokius seminarus?
kalbu apie diskusija – kur dingo susidomejimas, dalyvavimas ir aktyvumas seminaruose? [...]

Psichikos sveikatos ir ligos samprata
Šio straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sąvokas – ligą ir sveikatą. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kadangi daug šia tema galvojau rašydama savo disertaciją „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, šis straipsnis iš esmės yra atskiros jos [...]

Istorija. Transakcinės analizės kūrėju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizės nebijojo mesti iššūkį froidistinėms sąvokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodė kaip prieina prie ego būsenos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis išvystė triadinę schemą, kuri dabar naudojama (Tėvas, Suaugęs, Vaikas), trečiasis straipsnis “Transakcinė analizė: grupinės terapijos nauja ir [...]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naująsias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:

Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitę, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų.

Terapeutas sėdi prie stalo priešais pacientą, o ne už paciento.

Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebūtinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizė.

Klasikinėje analizėje bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami šeimos nariai. Netgi bendraujama [...]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos [...]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4
„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.
Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Egzistencinė psichoterapija akcentuoja pasirinkimo laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimo prasmės radimą. Priešingai nei humanistinė psichoterapija jai būdingas mažiau optimistiškas požiūris. [...]

Sigmund Freud (1856-1939)
1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę [...]

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4
Trumpai apie humanistinę psichologiją.
Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Humanistinei psichologijai didžiausią įnašą davė ir daugiausiai įtakos turėjo du autoriai – Abraham Harold Maslow (1908-1970) ir Carl Ransom [...]

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Genetinis paveldimumas
Biocheminiai pokyčiai
Struktūriniai pakitimai galvos smegenyse

Trumpai pakalbėkime apie kiekvieną iš jų.
Genetika. Kai apvaisinimo metu kiaušialąstė susilieja su spermatozoidu, susidaro zigota, kuri turi 46 chromosomas. Kiekvieną chromosomą sudaro tūkstančiai genų, kurie perduoda tėvų informaciją vaikui. [...]

Šio skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiūrius į ligą ir sveikatą. Buvo pakalbėta apie psichologines teorijas – humanizmą, egzistencializmą, psichoanalizę ir t.t., ir apie biologinį požiūrį į ligą. Taigi natūraliai kyla klausimas, kuris požiūris yra teisingiausias? Man asmeniškai atrodo, kad per daug prisirišti prie vieno požiūrio yra nenaudinga dėl dviejų priežasčių:

Taip iš anksto priimamas sprendimas, [...]

Kas yra psichoterapija?
Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Pasaulyje yra apie 250 ar net daugiau psichoterapijos metodų ir jie visi yra kildinami iš svarbiausių asmenybės psichologijos teorijų, tokių kaip: psichoanalitinė, humanistinė, kognityvinė [...]

Meno terapija
(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi [...]

Kognityvinės psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindą padėjo psichofizikos išradėjas, eksperimentinės psichologijos šalininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodė ryšį tarp kūno ir minčių, proto. G. Fechner įkvėpė daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradėjo rašyti darbą, kuris vėliau istorijoje [...]

Nerimas yra emocinė būsena, kuriai būdingi fizinės įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. Nerimą pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrę laukdami egzaminų, reikšmingų žinių, jaudindamiesi dėl santykių ir t.t. Vis dėlto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmą, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalėjimas nusėdėti vietoje) ar fiziologines reakcijas [...]

NERIMAS
Nerimas užima vieną svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspėjantis apie pavojų, grėsmę, ir šia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi būsena fiziologiniu požiūriu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmą kovai – pasitraukti ar priešintis. Šiuo požiūriu nerimas panašus į baimę. [...]

Nerimas ir nerimo neurozė (pgl A. Beck)
Daugelis mokslininkų nerimą laiko kaip organizmą mobilizuojančią reakciją į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebūtinas, kad organizmas suaktyvėtų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galėtų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grėsmei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir išgyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, o [...]

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

 
Pagal mentalizacijos teoriją, esant normaliai raidai ir tinkamai globėjų reakcijai į vaiką užtikrinamos reikiamos [...]

NERIMAS – tai reakcija į išorinį pavojų, sužeidimą, kurio tikimės, kurį numatome.
Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? Žmonės, kurie yra:

Aktyvūs

Veržlūs

Labai jautrūs skausmui

Kognityvinę elgesio terapija yra:

Taupi

Efektyvi

Trumpa

Elgesio terapija. Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. [...]

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nėra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus.
Reikalingos sąlygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybės pasikeitimas:
1. Du žmonės easntys psichologiniame kontakte;
2. Klientas, kurio vidiniai išgyvenimai neatitinka Aš koncepsijos ir dėl to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimą;
3. Terapeutas yra kongruentus santikyje su klientu;
4. Terapeutas suteikiantis besąliginį [...]

Bihevioristų požiūriu neįmanoma moksliškai ištirti jausmų, minčių, nesąmoningų motyvų, nėra jokio būdo moksliškai tai stebėti ir registruoti, todėl jie visai nesidomėjo asmenybės vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, ką galima tirti, – žmonių elgesys, dėl to psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris tiria tik išorinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir [...]

EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai
Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiškinti žmogaus buvimą šiame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiūrį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turėjo įtakos ir paskatino humanistinės – egzitencinės krypties psichologijoje atsiradimą. Tai buvo tarsi protestas prieš žmogaus sudaiktinimą, viso ko suvedimą į biologinį lygmenį. Humanistinė – egzistencinė psichologija atsigręžė [...]

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika:

Depresija (su nerimu arba be jo);
Pakilumas;

Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairūs nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynę, todėl tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau susipažinsime su dviem [...]

Depresijos kilmė
Depresija apibūdinama kaip liūdna, prislėgta asmens būsena, pasižyminti prislėgta nuotaika, energijos stoka, žemu savęs vertinimu, kaltės jausmais. Egzistencinio požiūrio šalininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmės praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Ši depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresiją atrasdamas [...]

Giedrė Išganaitytė
Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.
Pagal kognityvinę terapiją individo sunkumai daugiausia kyla iš tam tikrų [...]

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybės sutrikimus, priklausomybės ligas, šizoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat [...]

Parengė: Giedrė Pasalauskaitė, 2008-10-14
Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai būna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga depresijos ir manijos būsenų kaita.
Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybė neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis. Jis teigia jog „žmogų galima suvokti tik [...]

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

Nepalanki šeimos aplinka [...]

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos būdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirštami greta jų esantys – artimieji. Tai gali būti ligonio tėvai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globėjai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smūgį sužinoję apie artimo žmogaus ligą. Psichologas gali padėti šiems asmenims įveikti iškilusius [...]

Viena iš naujesnių temų klinikinėje psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dėmesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. Padėti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dėl to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinę būklę, bet ir todėl kad būtų galima produktyviau padėti patiems [...]

“ Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. Psichodinaminė pagalba šeimai akcentuoja asmenybę ir jos santykius su šeima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu būdu [...]

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

neigimas;

liūdesys;

kaltė;

stigmos baimė;

sumišimas;

nesėkmės pojūtis;

gėda;

pyktis;

palengvėjimas. (EPPIC,1997; Ferrari, 1996)

Sunkiausia šeimai būna ligos pradžia ir ūmūs jos epizodai, kai sergantysis elgiasi ypač keistai, nenuspėjamai ar nepriimtinai. Tuo metu šeimai labiausiai reikia pagalbos. Ypač jos reikia [...]

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.
Taip pat tai ta klientų kategorija, kuri bene dažniausiai priverčia pasijusti bejėgiškai. Mano supratimu, priklausomybės yra psichologo specializacijos [...]

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.
PSO pateikia tokią priklausomybės sampratą– tai periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip daro žalą individui, o per jį [...]

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu
Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui. Tai egzistencinės situacijos neišvengiamybė ir betarpiškumas. Realybės esmė yra fenomenai, t.y. [...]

Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Šis sutrikimas ar polinkis yra išmoktas.
Biheivioristinė teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra išmokstamas. Tagi, priklausomybės irgi yra išmokimo rezultatas. Remiantis šia teorija, yra kelios sąlygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių išsivystymą:

Operantinis sąlygojimas – tam tikras elgesys (šiuo [...]

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.
Pasirinkau plačiau kalbėti apie šią priklausomybę, kadangi seksas [...]

Paruošė Grytė Balsytė, SMF – 4
Priklausomybės samprata
Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybės ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lošimas. Todėl yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. Priklausomybė apibūdinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.
Transakcinė analizė [...]

„Aš ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbūt iki jos ėjome skirtingais keliais. Kiekvienas galėtume papasakoti savą istoriją. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nėra; daužomi savi ir artimųjų likimai; pašlijusi sveikata…”
(iš anoniminio aloholiko dienoraščio)
Priklausomybė – chroniška, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas kuris vystosi [...]

Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga nusprendėme paklausinėti studentų, kaip jie rūpinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomonės apie kitų žmonių psichinę sveikatą.
Vienareikšmiška filmavimo grupės nuomone, gauti apklausos rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų nesąmoningai rūpinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai nežino, kad jie gali pasirūpinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai daro. [...]

Asta Medišauskaitė, Iveta Eimontaitė, Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė, Justina Jonikaitė
 Ruduo paženklina ne tik medžių lapus ir aptraukia pilkais debesimis dangų, bet į dažnus namus atneša slogią nuotaiką ir rudenišką liūdesį. Kai kuriems tai ateina ir praeina kartu su rudeniu, tačiau kitiems sunkiau sekasi save suprasti. Kartais liūdesys slepia ligą. Apie 15 % žmonių serga depresija, o apie [...]

http://www.psichikossveikata.info

Daugeliui jaunų žmonių senatvė yra susijusi su tam tikromis baimėmis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusišnekantis). Kiek šios baimės yra pagrįstos? Senatvė iš tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydėti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvę lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai būtent dėl vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonės dažnai [...]

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvė, kuomet žmogui yra sunku pasirūpinti savimi, yra bene sunkiausias. Ilgėjant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinės sveikatos sutrikimai suprantami kaip neišvengiamas [...]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė

Meno terapija
Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos:

vaizdais(dailės terapija),
muzikos garsais(muzikos terapija),
šokio judesiais(šokio terapija),
dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Čia svarbiausia – procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, [...]

Nemiga- tai paplitęs, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybę. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.Pagrindinės priežastys, kurios sukelia nemigą senatvėje yra:

Psichologiniai pokyčiai, kurie atsiranda tiesiog senstant;

Fizinės ar psichinės problemos, jų gydymas;

Pirmieji miego sutrikimai, kurie [...]

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.
Tiksliai apibrėžti, senatvės amžių gana sudėtinga. Raidos psichologai teigia, kad senatve laikomas amžius apytikriai [...]

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.
Senėjimo procesui būdingi psichologiniai aspektai:

Fiziniai pokyčiai. Ryškiai mažėja suvokimo aštrumas, jėga ir ištvermė, bet rečiau sergama trumpalaikėmis ligomis. Lėtėja nerviniai procesai, bet smegenys išlieka sveikos, jei nesergama smegenų ligomis.

Pažintiniai pokyčiai. Senstant atmintis atpažįstant išlieka, nors prisiminimas, ypač [...]

Kalbant apie psichodinaminę terapiją galima išskirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiškas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne ką mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant išsiaiškinti kliento problemą, o ją sužinojus, būtina pateikti ir savo interpretaciją. Kadangi psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoningus veiksnius, būtina juos atpažinti ir išaiškinti [...]

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling)

Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

Fobijos

Totalinis nerimas

Panika

Fobijų gydymas
Gydant baimę [...]

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją
E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi [...]

Šią temą reikėtų pradėti nuo klausimo, kas yra krizė. Krizė – sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos būdų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei būdingi stiprūs emociniai išgyvenimai (bejėgiškumas, beviltiškumas, baimė, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto būsena.
Krizę dažniausiai sukelia specifiškas, žmogui emociškai reikšmingas įvykis, su [...]

Akvilė Švedaitė, SMF-4, 2008-10-13

Savižudybė – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinę sumaištį ir mintį, kad mirtis atneš taip laukiamą išsivadavimą ir palengvėjimą. Šioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba būti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatšaukiamas.
Polinkis į savižudybę susiformuoja mėgdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmą remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, 1977). Taigi [...]

Savižudybė
Problemų sprendimo terapija
Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4

Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų:

Greito poveikio planas (Short-term management plan)
Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

Greito poveikio planas:
Taikant šį poveikio planą apibrėžiama trumpalaikiai veiksmai, kurių bus imtasi remiantis problemos formuluote ir rizikos laipsniu. Greito poveikio planas turi logiškai nurodyti kokie pasikeitimai įtraukti į jį, tikriausiai, [...]

Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. (Čepulkauskaitė,1999.) Štai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iš savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

Lietuvoje savižudybės sudaro 4% mirties priežasčių
Nuo 1996 m. savižudybė tapo trečia mirties priežastimi
Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų
Didžiausia savižudybių rizikos grupė Lietuvoje yra [...]

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.
Priešistorė
Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas [...]

Kodėl svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikų problemoms? Praktiškai visos psichologinės teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminė, elgesio, kognityvinė ir kt., ar net ir biologinės teorijos pripažįsta, kad vaikystės patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikšmingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinę, socialinę ar materialinę pagalbą, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus [...]

Parengė I.Pročkytė
Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau šie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinaminėje psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis -  nemalonio būsenos šalinimas. Nerimo sutrikimas pasireiškia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvūs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  kartu ir [...]

Kognityvinė – elgesio terapija (KET) yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiškios struktūros, į problemą orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

KET bruožai: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų. Tai taip pat sutrumpina trukmę, konsultacijų skaičių. Yra nukreipta į [...]

Asta Medišauskaitė ir Daina Jegelevičiūtė – Biekšienė
“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris
Kūdikis savęs nesuvokia kaip atskiros būtybės, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryškėti atskiras “Aš” suvokimo laukas. Kūdikystėje “Aš” formąvimąsi reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilė padeda. Vėliau didelę įtaką turi bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus [...]

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.
Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

Išorinius sutrikimus. Jie apibūdinami kaip labiau į išorę nukreiptas elgesys. Tai dėmesio trūkumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
Vidinius sutrikimus, apibūdinamus kaip į vidų nukreipta [...]

 
Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

Kognicijų (ką mes galvojam)
Afekto (ką jaučiame)
Elgesio (ką darome)

Vienas iš kognityvinės elgesio terapijos uždavinių – išmokyti vaiką atrasti savo esminius įsitikinimus ir atpažinti klaidingas automatiškas mintis [...]

Justina Jonikaitė ir Iveta Eimontaitė
Gyvūnų terapija
Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: šuo – aklojo vedlys. Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto. [...]

Šis blog’as yra skirtas klinikinės psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - kas yra klinikinė psichologija. Pats pavadinimas “klinikinė psichologija” tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkrečiai psichopatologija. Pavyzdžiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikinės psichologijos apibrėžimas: “Klinikinė psichologija – plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su [...]

Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikinės psichologios studijas - kas yra klinikinis psichologas? Daugelyje šalių teisė vadintis klinikiniu psichologu yra įgyjama tik baigus specializuotą klinikinės psichologijos magistro ar doktorantūros studijų programą ir turint atitinkamą praktinės veiklos licenciją.

Lietuvoje psichologai kol kas dar nėra licencijuojami, taip pat nėra ir klinikinio psichologo pareigybės. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys psichologai yra vadinami “medicinos [...]

Kodėl iš viso yra svarbu užduoti šį klausimą? Jei klinikinė psichologija yra mokslas, tuomet ją galima struktūruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir išmokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, tačiau tik iki tam tikros ribos – juk meno esmė yra ta, kad tai kažkas labai individualaus, asmeniško, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikinė psichologija [...]

Klinikinei psichologijai kaip savarankiškai psichologijos sričiai yra šiek tiek daugiau nei 100 metų. Klinikinės psichologijos krikštatėviu yra laikomas Lightner Witmer (1867-1958), kuris 1896 metais Pensilvanijos universitete, JAV, įkūrė pirmąją psichologijos kliniką. Ši klinika buvo skirta padėti vaikams, turintiems mokymosi problemų ir buvo gana didelė naujovė, nes psichologų, teikiančių praktines paslaugas tuo metu buvo mažai. Didžioji [...]

Psichikos sveikatos ir ligos samprata
Šio straipsnelio tikslas – pabandyti plačiau pristatyti kasdieniniame gyvenime gana įprastas sąvokas – ligą ir sveikatą. Tai yra sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kadangi daug šia tema galvojau rašydama savo disertaciją „Depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu”, šis straipsnis iš esmės yra atskiros jos [...]

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.

Moksliniai tyrimai iš tiesų yra labai svarbūs, nes jie padeda išvengti spekuliacijų. Tokiu būdu sistemingai kaupiami duomenys, kurie padeda [...]

Atvejų analizė yra klasikinis klinikinės psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti šis tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudėtingus psichologinius mechanizmus ir ryšius.

Atvejo analizė yra ypač tinkama tais atvejais, kai mus domina daugelio kintamųjų tarpusavio ryšiai ir subjektyvumas. Šio metodo pagalba galima pažinti asmens gyvenimo [...]

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.

Nesistemingas stebėjimas – tai stebėjimas, kuriuo nesiekiama sistemiškai ir tikslingai rinkti stebėjimo informaciją, tačiau kuris neišvengiamai lydi bet kokį mūsų kontaktą su tiriamuoju. Pavyzdžiui, tiriamajam atsakinėjant į [...]

Fokus grupės
Fokus grupės – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupėje. Klinikinės psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant seriją mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vėliau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iš anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali būti naudojami ir kitokia [...]

Nors klinikinėje psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinėti reiškinių ryšius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiškinys yra paplitęs, koks problemų mastas. Šiam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 

Epidemiologiniai tyrimai – tai tyrimai, kurie nagrinėja įvairių sutrikimų arba problemų paplitimą populiacijoje. Dažniausiai vertinamas naujų sutrikimų skaičius per tam tikrą laikotarpį, tai leidžia [...]

Koreliaciniai tyrimai
Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.

Koreliaciniuose tyrimuose negalima daryti išvadų apie priežasties ir pasekmės ryšį, nes galioja du pagrindiniai apribojimai:

Krypties problema – koreliacija parodo, jog kintamieji yra susiję, [...]

Moksliniai tyrimai klinikinėje psichologijoje yra susiję su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupės – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, išgyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo būdus, kurie potencialiai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). Čia pateikiami keli esminiai [...]

Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrėjas turėtų sau užduoti planuodamas tyrimą. Šiuos klausimus radau senučiukėje klinikinės psichologijos knygoje, tačiau jie man ir šiandien atrodo labai aiškūs ir struktūruojantys. Holt (1965) visą laiką pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatą ir jo pritaikomumą. Taigi tyrimų esmė yra ne tyrimas, o tai, ką jis turi duoti. Galbūt Holt klausimai padės [...]

Istorija. Transakcinės analizės kūrėju yra laikomas E. Berne (1910 – 1970), kuris dar mokydamasis psichoanalizės nebijojo mesti iššūkį froidistinėms sąvokoms. Pirmame straipsnyje jis nurodė kaip prieina prie ego būsenos koncepsijų, atskirdamas suaugusį nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis išvystė triadinę schemą, kuri dabar naudojama (Tėvas, Suaugęs, Vaikas), trečiasis straipsnis “Transakcinė analizė: grupinės terapijos nauja ir [...]

Pagrindiniai pokyčiai, lyginant naująsias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:

Susitikimų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3 per savaitę, visas gydymas gali trukti iki 1,5 metų.

Terapeutas sėdi prie stalo priešais pacientą, o ne už paciento.

Pastebima daugiau lankstumo: terapijose nebūtinai naudojamas laisvųjų asociacijų metodas, sapnų analizė.

Klasikinėje analizėje bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar įtraukiami šeimos nariai. Netgi bendraujama [...]

Neurolingvistinis programavimas (NLP) – turbūt kontroversiškiausia ir garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler‘io (programuotojo) ir J. Grinder‘io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleistų struktūras, egzistuojančias kiekvieno žmogaus elgesyje, ir padėtų jį keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, reiškia, kad asmuo yra minties-kūno sistema su ryšiais tarp vidinės patirties (neuro), kalbos [...]

Nerimas yra emocinė būsena, kuriai būdingi fizinės įtampos simptomai ir samprotavimai apie ateitį. Nerimą pažįsta dauguma sveikų žmonių. Esame jį patyrę laukdami egzaminų, reikšmingų žinių, jaudindamiesi dėl santykių ir t.t. Vis dėlto tiksliai apibrėžti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyvų neramumo jausmą, specifinį elgesį (pavyzdžiui, negalėjimas nusėdėti vietoje) ar fiziologines reakcijas [...]

Parengė Radvilė Ramonaitė SMF-4
„To be, or not to be, that is the question“,- klasikinis egzistencializmo teiginys.
Europoje egzistencinis požiūris kilo iš filosofinių Sartre, Kierkegaard, Heideggard darbų ir psichiatrų kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.

Egzistencinė psichoterapija akcentuoja pasirinkimo laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimo prasmės radimą. Priešingai nei humanistinė psichoterapija jai būdingas mažiau optimistiškas požiūris. [...]

Sigmund Freud (1856-1939)
1885m. Freudas baigęs studijas Paryžiuje pradėjo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu privačiai gydė isteriškus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moterų liga, pasireiškiančia tokiais simptomais kaip paralyžius, aklumas ir apkurtimas. Šie simptomai rodė neurologinį ligos pagrindą, tačiau nebuvo rasta jokių organinių pakitimų. Charcot pastebėjo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnozę [...]

NERIMAS
Nerimas užima vieną svarbiausių vietų tiek įvairiausių gyvenimo problemų psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas – tai signalas, įspėjantis apie pavojų, grėsmę, ir šia prasme jis ne mažiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypač reaktyvi būsena fiziologiniu požiūriu. Jis sukelia fiziologinius pokyčius, parengiančius organizmą kovai – pasitraukti ar priešintis. Šiuo požiūriu nerimas panašus į baimę. [...]

Nerimas ir nerimo neurozė (pgl A. Beck)
Daugelis mokslininkų nerimą laiko kaip organizmą mobilizuojančią reakciją į pavojų. Tačiau dabar yra žinoma, kad nerimas nebūtinas, kad organizmas suaktyvėtų. Netgi žinome pavydžių, kai nerimas galėtų trukdyti ir pats kelti pavojų gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei grėsmei).Nerimas yra patiriamas po situacijos įvertinimo ir išgyvenamas kartu su prisitaikančiuoju elgesiu, o [...]

Parengė Aleksandras Malinauskas, SMF-4
Trumpai apie humanistinę psichologiją.
Humanistinės psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi į teiginį, kad žmogus yra aukščiausia vertybė. Konkrečiai psichologinėje sferoje galima išvesti du pagrindinius teiginius:
• Kiekvienas žmogus yra unikalus.
• Kiekvieno žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi.

Humanistinei psichologijai didžiausią įnašą davė ir daugiausiai įtakos turėjo du autoriai – Abraham Harold Maslow (1908-1970) ir Carl Ransom [...]

Remiantis biologiniu požiūriu ( dar vadinamas medicininiu arba ligos modeliu) teigiama, kad psichikos sutrikimus lemia įvairūs biologiniai procesai. Pagrindiniai biologiniai faktoriai yra:

Genetinis paveldimumas
Biocheminiai pokyčiai
Struktūriniai pakitimai galvos smegenyse

Trumpai pakalbėkime apie kiekvieną iš jų.
Genetika. Kai apvaisinimo metu kiaušialąstė susilieja su spermatozoidu, susidaro zigota, kuri turi 46 chromosomas. Kiekvieną chromosomą sudaro tūkstančiai genų, kurie perduoda tėvų informaciją vaikui. [...]

Šio skyrelio tikslas buvo pristatyti įvairius požiūrius į ligą ir sveikatą. Buvo pakalbėta apie psichologines teorijas – humanizmą, egzistencializmą, psichoanalizę ir t.t., ir apie biologinį požiūrį į ligą. Taigi natūraliai kyla klausimas, kuris požiūris yra teisingiausias? Man asmeniškai atrodo, kad per daug prisirišti prie vieno požiūrio yra nenaudinga dėl dviejų priežasčių:

Taip iš anksto priimamas sprendimas, [...]

Nerimas – tai laukimas kažko negera, vidinė įtampa. Žmogus tikrai nežino kas gali atsitikti, bet jaučia, kad atsitiks kažkas bloga. Nerimui būdinga vidinė įtampa, žmogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais.

 
Pagal mentalizacijos teoriją, esant normaliai raidai ir tinkamai globėjų reakcijai į vaiką užtikrinamos reikiamos [...]

Kas yra psichoterapija?
Tai stiprus ir įtakingas poveikio žmogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei būsenai metodas. Šis poveikis gali padėti žmonėms išspręsti kliniškai apibūdinamas problemas, sumažinti kliniškai pasireiškiančių sutrikimų mastą arba visiškai juos panaikinti.

Pasaulyje yra apie 250 ar net daugiau psichoterapijos metodų ir jie visi yra kildinami iš svarbiausių asmenybės psichologijos teorijų, tokių kaip: psichoanalitinė, humanistinė, kognityvinė [...]

Meno terapija
(jei nenurodoma kitaip – kalbama apie dailės terapiją)

Meno terapija atsirado 1938 m. Šį terminą pasiūlė anglų dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kartą, apsilankęs sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje, pajuto ten tvyrojusį liūdesį ir prislėgtą nuotaiką. Jis spontaniškai pasiūlė ligoniams piešti. Po kelių dienų dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi [...]

Kognityvinės psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrindą padėjo psichofizikos išradėjas, eksperimentinės psichologijos šalininkas Gustav Fechner (1801 – 1887), kuris įrodė ryšį tarp kūno ir minčių, proto. G. Fechner įkvėpė daugelį mokslininkų ir filosofų, tarp jų buvo ir vokiečių medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 – 1920). 1871 m. jis pradėjo rašyti darbą, kuris vėliau istorijoje [...]

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pakitusi nuotaika:

Depresija (su nerimu arba be jo);
Pakilumas;

Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami įvairūs nuotaikos sutrikimų tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvejų sutrikimų simptomai yra persipynę, todėl tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskaitų metu plačiau susipažinsime su dviem [...]

NERIMAS – tai reakcija į išorinį pavojų, sužeidimą, kurio tikimės, kurį numatome.
Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? Žmonės, kurie yra:

Aktyvūs

Veržlūs

Labai jautrūs skausmui

Kognityvinę elgesio terapija yra:

Taupi

Efektyvi

Trumpa

Elgesio terapija. Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. [...]

Kadangi Rodžerso teorija yra nedirektyvi, nėra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus.
Reikalingos sąlygos, kad tinkamai įvyktų konstuktyvus asmenybės pasikeitimas:
1. Du žmonės easntys psichologiniame kontakte;
2. Klientas, kurio vidiniai išgyvenimai neatitinka Aš koncepsijos ir dėl to jis yra pažeidžiamas bei jaučia nerimą;
3. Terapeutas yra kongruentus santikyje su klientu;
4. Terapeutas suteikiantis besąliginį [...]

Bihevioristų požiūriu neįmanoma moksliškai ištirti jausmų, minčių, nesąmoningų motyvų, nėra jokio būdo moksliškai tai stebėti ir registruoti, todėl jie visai nesidomėjo asmenybės vidiniu pasauliu. Jų teigimu, vienintelis dalykas, ką galima tirti, – žmonių elgesys, dėl to psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris tiria tik išorinį elgesį be nuorodų į psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir [...]

EGZISTENCINĖ PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai
Jau nuo seniausių laikų bandoma paaiškinti žmogaus buvimą šiame pasaulyje pasitelkus egzistencinį požiūrį (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosofų egzistencialistų mintys taip pat turėjo įtakos ir paskatino humanistinės – egzitencinės krypties psichologijoje atsiradimą. Tai buvo tarsi protestas prieš žmogaus sudaiktinimą, viso ko suvedimą į biologinį lygmenį. Humanistinė – egzistencinė psichologija atsigręžė [...]

Šią temą reikėtų pradėti nuo klausimo, kas yra krizė. Krizė – sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos būdų ir įveikimų, nes turimų nepakanka. Krizei būdingi stiprūs emociniai išgyvenimai (bejėgiškumas, beviltiškumas, baimė, įtampa, pažeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto būsena.
Krizę dažniausiai sukelia specifiškas, žmogui emociškai reikšmingas įvykis, su [...]

Akvilė Švedaitė, SMF-4, 2008-10-13

Savižudybė – tai mirtis anksčiau laiko. Ji apima ir vidinę sumaištį ir mintį, kad mirtis atneš taip laukiamą išsivadavimą ir palengvėjimą. Šioje situacijoje labai svarbu laiku sustoti (arba būti sustabdytu) ir nepadaryti veiksmo, kuris neatšaukiamas.
Polinkis į savižudybę susiformuoja mėgdžiojant kitų elgesį. Dažniausiai analizuojant imitacijos mechanizmą remiamasi socialiniu mokymosi modeliu (Bandura, 1977). Taigi [...]

Depresijos kilmė
Depresija apibūdinama kaip liūdna, prislėgta asmens būsena, pasižyminti prislėgta nuotaika, energijos stoka, žemu savęs vertinimu, kaltės jausmais. Egzistencinio požiūrio šalininkai teigia, kad depresijos priežastis yra gyvenimo prasmės praradimas. Tuščias, neprasmingas gyvenimas, kurį Victor E. Frankl pavadino egzistenciniu vakuumu, yra depresijos pagrindas. Ši depresijos rūšis yra priskiriama noogeninei neurozei. Pasak egzistencialistų, asmuo gali įveikti depresiją atrasdamas [...]

Giedrė Išganaitytė
Elgesio terapija, kurios filosofinės šaknys kilo iš 18 amžiaus, emocinį sutrikimą aiškina nevalingais refleksais, susiformavusiais dėl atsitiktinių poveikių ankstesniais žmogaus gyvenimo metais. Pagal elgesio teoriją, žmogus pats negali šių sąlyginių refleksų pakeisti tik žinodamas apie juos ir norėdamas jų atsikratyti, juos turi „persąlygoti“ elgesio terapeutas.
Pagal kognityvinę terapiją individo sunkumai daugiausia kyla iš tam tikrų [...]

Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priklauso depresija, manija, bipolinis afektinis sutrikimas, nuolatiniai afektiniai sutrikimai (ciklotimija, distimija) ir kt. Nuotaikos sutrikimai dažnai lydi somatines, neurologines, endokrinines, onkoligines ligas, psichogenines traumas, taip pat įvairius psichikos sutrikimus: asmenybės sutrikimus, priklausomybės ligas, šizoafektinius sutrikimus, organines smegenų ligas. Gydymui pagrinde naudojami medikamentai, priklausomai nuo sutrikimo tipo, antidepresantai arba nuotaikų stabilizatoriai, taip pat [...]

Parengė: Giedrė Pasalauskaitė, 2008-10-14
Nuotaikos sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingos kraštutinės emocijos. Svarbiausias nuotaikos sutrikimų bruožas yra pasikeitusi nuotaika, dažniausiai tai būna depresija arba bipolinis sutrikimas, kuriam būdinga depresijos ir manijos būsenų kaita.
Harry Stack Sullivan‘as mano jog žmogaus asmenybė neegzistuoja be jo tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis. Jis teigia jog „žmogų galima suvokti tik [...]

Šios savaitės paskaitos yra skirtos priklausomybės temai. Man tai sudėtinga tema dėl kelių priežasčių. Pirmiausia priklausomybės gali būti įvairios (nuo kofeino iki kokaino), taigi jų pasekmės ir pagalbos būdai yra skirtingi. Sunku visa tai sutalpinti į vieną paskaitą.
Taip pat tai ta klientų kategorija, kuri bene dažniausiai priverčia pasijusti bejėgiškai. Mano supratimu, priklausomybės yra psichologo specializacijos [...]

Savižudybė
Problemų sprendimo terapija
Parengė: Rūta Skrickaitė, SMF-4

Klinikinis psichologas susidūręs su savižudišku elgesiu gali imtis dvejopų poveikio būdų:

Greito poveikio planas (Short-term management plan)
Ilgo poveikio planas ( Long-term planning)

Greito poveikio planas:
Taikant šį poveikio planą apibrėžiama trumpalaikiai veiksmai, kurių bus imtasi remiantis problemos formuluote ir rizikos laipsniu. Greito poveikio planas turi logiškai nurodyti kokie pasikeitimai įtraukti į jį, tikriausiai, [...]

Kognityvinė terapija – psichoterapijos rūšis, kuri moko žmogų naujų tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų: remiasi prielaida, jog mąstymas įsiterpia tarp įvykių ir emocinių reakcijų.
PSO pateikia tokią priklausomybės sampratą– tai periodiško ar chroniško apsinuodijimo centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistais būsena, kuri sukelia psichologinę ar psichologinę ir fizinę priklausomybę ir taip daro žalą individui, o per jį [...]

Priklausomybės egzistenciniu požiūriu
Egzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojant fenomenologinės analizės metodą[1]. Egzistencinės psichologijos mokslo tikslas – fenomenų aprašymas, o ne jų paaiškinimas. DASEIN[2] yra esminė egzistencinės psichologijos sąvoka. Dasein nėra žmogaus savybė, tai visa jo būtis. Tai atvirumas pasauliui. Tai egzistencinės situacijos neišvengiamybė ir betarpiškumas. Realybės esmė yra fenomenai, t.y. [...]

Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Šis sutrikimas ar polinkis yra išmoktas.
Biheivioristinė teorija remiasi prielaida, kad elgesys yra išmokstamas. Tagi, priklausomybės irgi yra išmokimo rezultatas. Remiantis šia teorija, yra kelios sąlygojimo formos, kurios gali sukelti priklausomybių išsivystymą:

Operantinis sąlygojimas – tam tikras elgesys (šiuo [...]

Asmenybė – tai konkrečiam žmogui būdingos mąstymo, elgesio ir jausmų tendencijos, kurios lemia gan stabilius būdus, kuriais bendraujama su kitais žmonėmis bei reaguojama į gyvenimo iššūkius.
Asmenybės sutrikimų kategorija yra viena iš labiausiai kritikuojamų ir diskutuotinų, nes riba, tarp keistos, bet dar „nesutrikusios” asmenybės ir asmenybės sutrikimo yra gana neaiški. TLK-10 apibrėžia esminius požymius, kurie išskiria [...]

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė kyla iš esminių vidinių konfliktų, neišspręstų vaikystėje. Tai būdinga oralinio priklausomo tipo asmenybėms. Vaikystėje šie žmonės negavo pakankamo oralinio pasitenkinimo ir suaugę jie nepasitiki savimi, yra pasyvūs bei priklausomi. Manoma, kad išsprendus esminį konfliktą, vartojimo modelis savaime nyksta ir jį pakeičia brandesni pasitenkinimo būdai.
Pasirinkau plačiau kalbėti apie šią priklausomybę, kadangi seksas [...]

Šiame darbe aptariamos tarpasmeninės psichoterapijos taikymo galimybės ir principai gydant ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Aptariama, kas yra tarpasmeninė psichoterapija ir ribinės asmenybės sutrikimas, kodėl tarpasmeninė psichoterapija tinka gydyti ribinės asmenybės sutrikimą turinčius asmenis. Pabaigoje apibūdinamos individualios ir grupinės tarpasmeninės psichoterapijos formos.

Tarpasmeninė psichoterapija
Tarpasmeninė psichoterapija – ribota laike psichoterapijos forma, kuri orientuojasi į tarpasmeninių santykių kontekstą [...]

Prisirišimo teorija
Šios teorijos pradininkas Bowbly teigė, kad tarp besirūpinančio asmens (tėvų, globėjų) ir vaiko  gali būti skirtingo tipo ryšys,  kuris skirtas tam, kad reguliuotų vaiko emocinį patyrimą ir elgesį. Iš evoliucinės perspektyvos artimų santykių formavimas yra tam, kad suteiktų saugumą ir apsaugą, kurie automatiškai padidina kūdikio išgyvenimą (Bowbly, 1696). Ainsworth ir jos kolegos atlikę tyrimą [...]

Paruošė Grytė Balsytė, SMF – 4
Priklausomybės samprata
Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybės ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lošimas. Todėl yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. Priklausomybė apibūdinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.
Transakcinė analizė [...]

Karlas Gustavas Jungas (1875 – 1961) – šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas. K. Jungas išvystė Z. Froido psichoanalizinę teoriją, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas.
Savo publikacija „Pasąmonės psichologija” (1912), jis atsiribojo nuo Z. Froido libido seksualinės interpretacijos. Taip pat, išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai”, kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taipogi pasiūlė [...]

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Vienas pitmųjų asmenybės sutrikimų paplitimo tyrimų buvo Esseno-Mollerio tyrimas 1956 metais, kuriuo nustatyta, kad asmenybės sutrikimai būdingi 29% vyrų ir 19% moterų. Tačiau vėliau, keičiantis diagnostikos kriterijams ir tobulėjant tyrimo metodams, šių sutrikimų [...]

Parengė: Lina Morkytė
Asmenybės sutrikimas – tai ryškus asmens charakterio struktūros ir elgesio tendencijų sutrikimas, apimantis kelias asmenybės pasireiškimo sritis ir beveik visada susijęs su didesniais asmeninio ir socialinio funkcionavimo sunkumais.
 Asmenybės sutrikimų tipai:

paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas

šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas

asocialaus tipo asmenybės sutrikimas

emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas

histrioninio tipo asmenybės sutrikimas

anankastinio tipo asmenybės sutrikimas

nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas

priklausomo [...]

Pradėti šį rašinį norisi nuo A.Kepinski minčių. Savo knygoje „Gyvenimo ritmas” (2008) jis rašo:
Niekas neabejoja, kad šizofrenija – liga; tai liudija daugybė kančių, kamuojančių jos ištiktus žmones. Tačiau negalima neigti, kad ši liga turi kažkokio taurumo, būtent to, kad specifinės žmogiškos ypatybės katastrofiškai hipertrofuojamos (228 psl.).
Iš tiesų, šizofrenija visuomet kėlė savotišką susidomėjimą. Vargu ar apie [...]

Parengė: Viktorija Januškaitė

Asmenybės sutrikimas – tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą.
Bendriausia asmenybės sutrikimų klasifikacija – O.Kernbergo:

Ekscentriškų asmenybės sutrikimų grupė, į kurią įeina paranoidinis ir šizoidinis asmenybės sutrikimas. Asmenys, kuriems būdingi šie sutrikimai, pasižymi keistu mąstymu ir elgesiu. Jiems būdingi du gynybos mechanizmai [...]

Kristina Kymantaitė
Psichodinaminės šizofrenijos teorijos. Sigmund Freud
Istoriškai S.Freud davė pradžią psichodinaminių šizofrenijos teorijų kūrimui. Jo manymu, šizofrenija tiksliausiai apibūdinama kuomet asmuo nukreipia libidinę energiją nuo vidinių objektinių reprezentacijų arba realių išorės objektų į save. Sergant šizofrenija išorinę realybę ir santykius joje keičia vidinių objektų ryšių reprezentacijos bei santykiai fantazijose. Tai lemia pacientų nesugebėjimą sukurti tarpasmeninių santykių. [...]

Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.
 
Jau nuo seno muzika buvo naudojama kaip terapija, kaip gydymo, atsipalaidavimo, ar net padedanti mąstyti priemonė. Muzika įvairiais [...]

Asmenybės sutrikimus tiria ir analizuoja psichoanalizės, humanistinės, socialinės ir kitų šiuolaikinės psichologijos krypčių atstovai. Analizuodami asmenybės sutrikimus psichiatrai ir psichoterapeutai bando išskirti medikamentinius ir terapinius gydymo būdus bei pateikti išsamią įvairių sutrikimų klasifikaciją.
Kiekvienas asmenybės sutrikimas turi konkrečių vienodų ir skirtingų t.y. būdingų tik tam sutrikimui simptomų tačiau, kai asmenybės sutrikimą papildo kitas psichikos sutrikimas, požymių [...]

Psichikos ligos veikia ne vien patį sergantį asmenį, bet taip pat su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet taip pat iš artimųjų pozicijos, nes tik taip galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Apie šeimą svarbu kalbėti dėl dviejų priežasčių:

Nepalanki šeimos aplinka [...]

Humanistinis požiūris į ligą.
Humanistai teigia, kad sveikata nėra būklė, o procesas nukreiptas į saviaktualizaciją ir atitinkantis norus, troškimus. Sveikas asmuo siekia aktualizuotis ir gyventi autentišką gyvenimą,  sergantis asmuo yra negatyvus, iškreiptas ir liguistas, o jo vidiniai ryšiai sutrūkinėję. Pagal humanistus žmogus gali sąmoningai rinktis, jis turi tikslus vertybes ir prasmes, ir įgyja patyrimą apie sveikatą [...]

Daugeliui jaunų žmonių senatvė yra susijusi su tam tikromis baimėmis (pavyzdžiui, tapsiu kretantis ir nusišnekantis). Kiek šios baimės yra pagrįstos? Senatvė iš tiesų yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais, kuriuos taip pat gali lydėti emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Tačiau senatvę lydintys pokyčiai jaunų žmonių dažnai yra pervertinami. Greičiausiai būtent dėl vidinio žmonių nesaugumo, seni žmonės dažnai [...]

Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija yra psichozė. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mąstymas, vertinimas ir tikrovės suvokimas yra taip pakitę, jog labai pablogėja jo gebėjimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių. Įsivaizduokite tai ir suprasite, [...]

Pastaruoju metu yra daug kalbama apie įvairius pagalbos būdus asmenims, kuriems diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau pamirštami greta jų esantys – artimieji. Tai gali būti ligonio tėvai, broliai, seserys, seneliai, draugai, globėjai bei kiti jam artimi asmenys, kurie patiria stiprų psichologinį smūgį sužinoję apie artimo žmogaus ligą. Psichologas gali padėti šiems asmenims įveikti iškilusius [...]

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis turi specifinių asmeninių, socialinių bei sveikatos problemų. Paskutinysis gyvenimo etapas – senatvė, kuomet žmogui yra sunku pasirūpinti savimi, yra bene sunkiausias. Ilgėjant gyvenimo trukmei Lietuvoje kasmet daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie serga psichikos ligomis ir kuriems reikia psichiatro ar psichologo pagalbos. Deja, dažnai pagyvenusių žmonių psichinės sveikatos sutrikimai suprantami kaip neišvengiamas [...]

„Menas – tai veidrodis, kuriame kiekvienas mato save.“ J.V.Getė

Meno terapija
Meno terapijos, dar tarptautiniu mastu vadinamos ART- terapijos, procesas paremtas tuo, kad žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje ir jos aiškiau išreiškiamos:

vaizdais(dailės terapija),
muzikos garsais(muzikos terapija),
šokio judesiais(šokio terapija),
dramos išraiškos metodais(vaidybos arba teatro terapija).

Čia svarbiausia – procesas ir žmogus, o menas naudojamas kaip nežodinės komunikacijos priemonė, [...]

Viena iš naujesnių temų klinikinėje psichologijoje yra pagalba psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems. Dažniausiai visas dėmesys yra skiriamas sergančiajam, tačiau pagalbos reikia ne tik jam, bet ir jį supantiems artimiesiems. Padėti psichikos liga sergančiųjų artimiesiems reikia ne tik dėl to, kad pagerinti ir  palengvinti jų psichologinę būklę, bet ir todėl kad būtų galima produktyviau padėti patiems [...]

“ Psichoanalitikai koncentruoja dėmesį į individo problemas, o šeimos terapija- į santykius ir grupių sistemas. Kaip tokiu atveju galima kalbėti apie psichoanalitinę šeimos terapiją?” M. P. Nichols. Family therapy- Concepts and methods. 1984. N. Y.

Tačiau pasirodo tai yra įmanoma. Psichodinaminė pagalba šeimai akcentuoja asmenybę ir jos santykius su šeima, padeda asmenybei tapti brandesniai, tokiu būdu [...]

Nemiga- tai paplitęs, sunkiai gydomas, sekinantis sutrikimas, kuriuo serga apie 30% senų žmonių. Nemiga sukelia daug neigiamų pasekmių: sveikatos problemas, blogina gyvenimo kokybę. Epidemiologiniais duomenimis, nemiga vargina 35–40 proc. žmonių, tačiau pagalbos kreipiasi tik kas 20-tas.Pagrindinės priežastys, kurios sukelia nemigą senatvėje yra:

Psichologiniai pokyčiai, kurie atsiranda tiesiog senstant;

Fizinės ar psichinės problemos, jų gydymas;

Pirmieji miego sutrikimai, kurie [...]

Senatvė dažniausiai siejasi su nusilpusia sveikata, ligomis, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, socialine izoliacija, savęs gailėjimusi, turėjimu daug laisvo laiko, aktyvios veiklos stygiumi, darbo praradimu. Taigi, kada prasideda senatvė ir kokie tikrieji jos požymiai bei kaip galima padėti senyvo amžiaus asmenims remianti egzistenciniu požiūriu.
Tiksliai apibrėžti, senatvės amžių gana sudėtinga. Raidos psichologai teigia, kad senatve laikomas amžius apytikriai [...]

Senėjimas nėra problema, tai pagrindas žmogaus patirčiai. Tai dalis žmogaus gyvenimo ciklo, todėl senėjimas yra neišvengiamai susijęs su pokyčiais.
Senėjimo procesui būdingi psichologiniai aspektai:

Fiziniai pokyčiai. Ryškiai mažėja suvokimo aštrumas, jėga ir ištvermė, bet rečiau sergama trumpalaikėmis ligomis. Lėtėja nerviniai procesai, bet smegenys išlieka sveikos, jei nesergama smegenų ligomis.

Pažintiniai pokyčiai. Senstant atmintis atpažįstant išlieka, nors prisiminimas, ypač [...]

Kalbant apie psichodinaminę terapiją galima išskirti pagrindinius jos principus. Visų pirma labai svarbus yra aktyvus ir empatiškas klausymas, kuris leidžia klientui pasijusti saugiai ir patogiai. Ne ką mažiau svarbu užduoti tikslingus klausimus siekiant išsiaiškinti kliento problemą, o ją sužinojus, būtina pateikti ir savo interpretaciją. Kadangi psichodinaminė terapija analizuoja pasąmoningus veiksnius, būtina juos atpažinti ir išaiškinti [...]

Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. (Čepulkauskaitė,1999.) Štai keletas pagrindinių faktų apie savižudybes iš savižudybių prevencijos Lietuvoje programos ataskaitos už 2003 metus:

Lietuvoje savižudybės sudaro 4% mirties priežasčių
Nuo 1996 m. savižudybė tapo trečia mirties priežastimi
Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų
Didžiausia savižudybių rizikos grupė Lietuvoje yra [...]

“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling)

Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

Fobijos

Totalinis nerimas

Panika

Fobijų gydymas
Gydant baimę [...]

Kodėl svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikų problemoms? Praktiškai visos psichologinės teorijos, pavyzdžiui, psichodinaminė, elgesio, kognityvinė ir kt., ar net ir biologinės teorijos pripažįsta, kad vaikystės patyrimas ir vystymasis yra nepaprastai reikšmingi suaugusiojo psichikos sveikatai. Tačiau vaikai turi mažiau galimybių gauti psichologinę, socialinę ar materialinę pagalbą, nes yra priklausomi nuo suaugusiųjų. Dažnai tai, ar vaikui bus [...]

Parengė I.Pročkytė
Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausia psichopatologijos formų tarp vaikų ir paauglių, tačiau šie sutrikimai dažnai nediagnozuojami ir negydomi. Psichodinaminėje psichoterapijoje nerimas suprantamas kaip vidinis disstresas, konfliktas, skatinantis gynybinius mechanizmus, kurių užduotis -  nemalonio būsenos šalinimas. Nerimo sutrikimas pasireiškia, kai psichologiniai gynybos mechanizmai tampa neefektyvūs ir sutrinka normalus elgesys bei raida o  kartu ir [...]

„Aš ir tu sergame ta pačia liga – alkoholizmu, tik galbūt iki jos ėjome skirtingais keliais. Kiekvienas galėtume papasakoti savą istoriją. Bet pabaiga daugmaž vienoda – liga, nuo kurios vaistų nėra; daužomi savi ir artimųjų likimai; pašlijusi sveikata…”
(iš anoniminio aloholiko dienoraščio)
Priklausomybė – chroniška, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji neatsiranda staiga, tai procesas kuris vystosi [...]

Kognityvinė – elgesio terapija (KET) yra geriausiai išstudijuotas vaikų ir paauglių depresijos ir nerimo sutrikimų gydymo metodas. Tai efektyvus, aiškios struktūros, į problemą orientuotas metodas, kuris duoda greičiau rezultatus nei kiti metodai.

KET bruožai: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų. Tai taip pat sutrumpina trukmę, konsultacijų skaičių. Yra nukreipta į [...]

Asta Medišauskaitė ir Daina Jegelevičiūtė – Biekšienė
“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris
Kūdikis savęs nesuvokia kaip atskiros būtybės, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryškėti atskiras “Aš” suvokimo laukas. Kūdikystėje “Aš” formąvimąsi reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilė padeda. Vėliau didelę įtaką turi bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus [...]

Parengė: Alicija Volyniec
Egzistencinis požiūris susitelkia ties pasirinkimų laisve savam gyvenime formavimu. Moko, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pasirinkimus. Žmogus būdamas laisvas rinktis pats sprendžia kuo jis taps, ką jis veiks, kaip realizuos save. Kiekvieno asmens unikalumas suformuoja savą, unikalią asmenybė. Formavimo etapas prasideda jau ankstyvoje vaikystėje.

Egzistencinė terapija susitelkia ties dabartimi ir ties ateitimi. [...]

Daugiau nei 6 milijonai 5 – 19 metų vaikų turi psichologinių problemų, kurios yra pakankamai rimtos, kad trukdytų mokytis ir reikalautų tam tikro kontakto su profesionalais.
Vaikų psichologiniai sutrikimai yra skirstomi į :

Išorinius sutrikimus. Jie apibūdinami kaip labiau į išorę nukreiptas elgesys. Tai dėmesio trūkumo / hyperaktyvumo sutrikimai, elgesio sutrikimai.
Vidinius sutrikimus, apibūdinamus kaip į vidų nukreipta [...]

 
Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra keisti  įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį, stiprinti savikontrolę ir ugdyti labiau priimtiną t.y. „teisingą“ (subalansuotą) mąstymą ir elgesį. Jos pagrindinis taikinys yra ryšys tarp:

Kognicijų (ką mes galvojam)
Afekto (ką jaučiame)
Elgesio (ką darome)

Vienas iš kognityvinės elgesio terapijos uždavinių – išmokyti vaiką atrasti savo esminius įsitikinimus ir atpažinti klaidingas automatiškas mintis [...]

Senų žmonių konsultavimas psichodinaminiu požiūriu. Pagal E. Erickson teoriją
E.Eriksonas (1902 – 1994) savo teorijoje teigė, jog žmogaus raida nesibaigia iki pat jo mirties. Žmogus per savo gyvenimą pereina universalias visai žmonijai vystymosi stadijas. Asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją. Visavertė asmenybė vystosi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi [...]

Justina Jonikaitė ir Iveta Eimontaitė
Gyvūnų terapija
Yra dalykų, kuriuos gyvūnai jaučia, emocijų, kurios sukyla be žodžių. Tokie dalykai toli pralenkia įprastas medicinos priemones. Tačiau apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus.  Klasikinis pavyzdys: šuo – aklojo vedlys. Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo – terapeuto. [...]

Psichoseksualinės teorijos žvilgsnis į savižudybes. Siela ir seksualumas. Siela ir kūnas.
Priešistorė
Esu Paulius Kontrimas, būsimas psichoanalitinės teorijos atstovas. Kai mąsčiau apie šią teoriją, pagalvojau – „na ne, tik ne ši teorija“. Kodėl aš taip pagalvojau? Psichoseksualinė pakraipa atrodė atgrasi, nes ji žmogų irėmino į seksualumo rėmus, o mano pradinės pažiūros buvo – kad žmogus yra laisvas [...]

Pradinė šeimos narių reakciją į susirgusįjį psichoze panaši į nerimą ar sielvartą, netekus artimo žmogaus. Paprastai dėl artimo žmogaus diagnozės išgyvenami prieštaringi jausmai, tokie kaip:

neigimas;

liūdesys;

kaltė;

stigmos baimė;

sumišimas;

nesėkmės pojūtis;

gėda;

pyktis;

palengvėjimas. (EPPIC,1997; Ferrari, 1996)

Sunkiausia šeimai būna ligos pradžia ir ūmūs jos epizodai, kai sergantysis elgiasi ypač keistai, nenuspėjamai ar nepriimtinai. Tuo metu šeimai labiausiai reikia pagalbos. Ypač jos reikia [...]

Mokslininkai nustatė, kad šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados Burnaby Simon Fraser universiteto ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams – profesionaliems tango šokėjams – buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.
Šokėjams [...]