Jei kognityvinė psichologija orientuojasi į žmogaus mąstymą, tai ši teorija patologija laiko neracionalų, negatyvų mąstymą, tikėjimą tuo, ko nėra. Kognityvinės psichoterapijos tikslas yra pakeisti mąstymo modelį, kartais mąstymo stereotipai iškreipia žmogaus realų gyvenimo suvokimą, tai žmogui neleidžia tinkamai gyventi, trukdo jo poreikiams, kasdieniam gyvenimui, be priežasties sukelia nerimą, depresinę nuotaiką. Jie taip pat siekia išmokyti žmogų veiksmingiau ir teisingiau mąstyti. Nes kognityvinės psichologijos šalininkai teigia, kad mąstymas paveikia jausmus. Žmogaus emocines reakcijas sukelia ne tiesiogiai pats reiškinys, bet mintys reaguojant į tą reiškinį (561 psl., „Psichologija“, D. G. Myers). Mąstymo modelių žmonės išmoksta, todėl juos galima pakeisti į kitus, naudingesnius modelius patiems žmonėms.

Kognityvinės psihoterapijos specialistai terapijos metu siūlo klientams alternatyvius mąstymo būdus, jie siūlo asmeniui įvairiapusiškai pažvelgti į situaciją, patį gyvenimą, į pačio asmens vaidmenį jame. Ši terapija yra viena veiksmingaiusių šiuolaikinės psichoterapijos krypčių, ji yra trumpalaikė, aiškiai struktūruota. Kognityvinė psichoterapija efektyviai padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo sutrikimus, fobijas, paniką, darbo, vertinimo ir kt. problemas.

Kognityvinė terapija pirmiausiai prasideda nuo to, kad terapeutas paklausia kliento, kokia buvo jo nuotaika ir savijauta visa savaite. Taip siekiama išsiaiškinti kokiu keliu toliau su klientu dirbti, kokios nuotaikos ir kokie sutrikimai yra. Terapijos metu specialistas klausinėja kliento apie ką jis norėtų šiandien šnekėti, sulyginamas praėjęs ir dabartinis užsiėmimas. Aptariama ko pasiekė praėjusio užsiėmimo metu, mokosi naujų įgūdžių spręsti vienokias ar kitokias problemas, naujai pažvelgti į situacijas, specialistas siūlo alternatyvas, kaip galima pažvelgti iš šalies į esamą situaciją. Klientas mokosi naujų mąstymo modelių.

Vienas iš kognityvinės psichologijos šalininkų Alberto Elliso pasiūlė racionaliąją emocinę terapiją, kurioje klientams atskleidžiamos jų absurdiškos mintys ir jos sugriaunamos. Tai visiškai kitokia terapija, nei pasiūlytos daugelio psichologų, tarp jų C. Rogers, kuriose deklaruojamas šiltas, suprantantis palankumas kliento jausmams. Racionalioje emocinėje terapijoje A. Ellisas siūlo visiškai sužlugdyti neprotingas žmonių mintis, keisti žmonių mąstymą, atskleisti minčių, kurios pasmerktos žlugti, absurdiškumą. Tai pakeitus pasikeis ir žmonių veiksmai bei jausmai. A. Ellisas drastiškai atskleidžia klientams, kad jų mintys yra absurdiškos: „ Tai nesąmonė! Visada ta pati nesąmonė.“ (D. G. Myers, 2000).

Kitas kognityvinės psichoterapijos pradininkas Aaronas Beckas iš pat pradžių mokėsi Freudo taikytų būdų. Jis analizavo žmonių, sergančių depresija, sapnus. Pastebėjo, kad sapnuose pasireiškiančios neigiamos mintys kartojasi ir realiame gyvenime, todėl Beckas taikydamas kognityvinę terapiją siekia pakeisti klientų neigiamus įsitikinimus apie save, savo padėtį ir ateitį. Bendras tikslas nuimti juodus akinius klientui nuo akių, su kuriais gyvenimą mato juodą. Tačiau A. Beckas kitaip nei A. Elliso taiko malonesnį ir švelnesnį klausinėjimą, taip padeda klientui suvokti savo neracionalų mąstymą.

Buvo įrodyta, kad kognityvinės terapijos metu depresija ypač susilpnėjo, kai sergantiems depresija pacientams buvo taikoma programa, mokanti mąstyti kitaip, pastebėti teigiamus dalykus ir aiškinti juos asmeniniu indėliu, neprisiimti kaltės už blogus įvykius, pernelyg neapibendrinti blogų dalykų. Taip pat kognityvinės terapijos specialistai keičia ne tik neracionalų mąstymą, bet bando kartu keisti ir elgesį. Todėl dažnai dar naudojama kognityvinė elgesio terapija, kurios tikslas yra išmokyti žmones įsisąmoninti savo neracionalų neigiamą mąstymą, pakeisti jį naujais mąstymo modeliais bei kalbėjimo būdais ir treniruoti teigiamesnį požiūrį į kasdienę aplinką.

Taigi kognityvinė psichologija iškelia į viršų žmogaus mąstymą, protinę veiklą, atmintį, suvokimą ir kitus procesus. Todėl visi sutrikimai siejami su protine veikla, su pačiu žmogaus mąstymu, suvokimu savęs, aplinkos. Jei žmogus neracionaliai, negatyviai mąsto, tada atsiranda ir patologija, dažniausiai susijusi su jausmais, nuotaika, pastovia emocine būsena. Tad kognityvinė psichoterapija moko keisti mąstymo modelius, tarsi sugrąžina žmogų į realų pasaulį, kuris „nuspalvintas“ naturaliomis spalvomis.

Literatūra

• Benesch, H. (2001). Psichologijos atlasas, I tomas. Vilnius: Alma littera.
• Myers D., G. (2000). Psichologija. Poligrafija ir informatika.
• Stricker, G., Widiger, T., A. (2003). Clinical psychology. Jungtinės Amerikos Valstijos.

Papildoma literatūra

• Herkov, M. (2006). About Cognitive Psychotherapy. Aplankyta 2008-09-20,
• http://psychcentral.com/lib/2006/about-cognitive-psychotherapy
• Wagner K. (2005). What is Cognitive Psychology? Aplankyta 2008-09-20, http://psychology.about.com/od/cognitivepsychology/f/cogpsych.htm
• Wikipedia. Pažinimo psichologija. Aplankyta 2008-09-20,
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Pa%C5%BEinimo_psichologija
• Wikipedia. Cognitive psychology. Aplankyta 2008-09-20
• http://en.wikipedia.org/wiki/Cognitive_psychology