Priklausomybės samprata

Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų pripažįsta, kad ne tik alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybės ligas, bet ir tam tikras elgesys, pvz.: lošimas. Todėl yra analizuojamos ne tik ligos atsiradimo priežastys, bet ir eiga. Priklausomybė apibūdinama, kaip žalingos, nebekontroliuojamos elgsenos ratas, kuris laikui bėgant kinta.

Transakcinė analizė akcentuoja sąveikas tarp žmonių ir teigia, kad jų elgesys yra susijęs su tam tikra emocine būsena. Ši elgesio schemų, jausmų ir minčių sistema vadinama ego būsenomis (Tėvo, Vaiko, Suaugusiojo).

N. Craig (1988) priklausomybę ir įvardina, kaip tam tikro elgesio sąsają su emocinės būsenos pakitimu, t.y. kai piktnaudžiavimas bet kokiomis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus. Priklausomybės ligos pradžia – kai griebiamasi kažkokios medžiagos ar elgsenos pagerinti savijautą, patirti malonumą, palengvinti gyvenimą ar atsikratyti skaudžių minčių. Jis pateikia tokį priklausomybės apibrėžimą: priklausomybė – tai patologinis meilės ir pasitikėjimo santykis su įvykiu ar objektu. Kitaip sakant žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu tam, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais ligos metu.

Priklausomybės raidos stadijos:

1. Asmenybės pokyčiai – viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą, t.y. malonumą, pasitenkinimą, dėl tam tikro įvykio, pavartotos medžiagos ar pan.. Būdingi malonūs prisiminimai apie savo elgseną, jos pasekmes ir tai skatina kartoti elgesį. Priklausomam asmeniui būdingas savotiškas mąstymas, jausmai, diskomforto jausmas juos skatina veikti, pvz.: žmogus priklausomas nuo maisto liūdesį traktuos ne kaip natūralų jausmą tam tikrose situacijose, o interpretuos jį kaip norą, poreikį valgyti. Keičiasi ir žmogaus logika, kartais jie supranta, kad daro kažką negerai, tačiau visuomet randa tam pasiteisinimą.
2. Gyvensenos pasikeitimas – žmogaus elgesys akivaizdžiai tampa vis labiau nekontroliuojamas, jis meluoja, kaltina kitus, dėl ko aplink esantys žmonės pradeda jausti gėdą ir kaltę.
3. Gyvenimo sudužimas – žmogus pats sau susikuria situacijas, kuriose jaučia skausmą, baimę, vienišumą, pyktį, kuriuos galėtų numalšinti piktnaudžiaudamas. Vis didėjantis vienišumas ir izoliacija kelia emocinių ryšių poreikį.

Priklausomybės priežastys:

• Šiuolaikinė visuomenė, vertinanti tobulą, visur spėjantį, save kontroliuojantį žmogų;
• Gyvenimo tempas, konkurencija sukelia nemažai įtampos, streso, todėl kyla poreikis jį numalšinti;
• Šeimos vertybės, nuostatos, šeimos narių elgesys.

Transakcinės analizės terapijos technikos

• Pagrindinė tiek individualios, tiek grupinės TA terapijos technika yra gyvenimo scenarijaus analizė, kurios tikslas yra - vaikystės sprendimų, lemiančių scenarijų, keitimas bei naujų sprendimų priėmimas. Gyvenimo scenarijus yra pasąmonintas planas, kurį susikuria pats vaikas darydamas sprendimus, išvadas, kurie jam suaugus galbūt visai neatitinka realybės, visa tai vyksta tėvų įtakoje. Taigi susidūrus su stresine situacija žmogus ignoruoja visus galimus sprendimo būdus ir nesąmoningai renkasi gyvenimo scenarijaus įgyvendinimą. Galutinis TA terapijos tikslas – paciento autonomijos pasiekimas.
• Psichologinių žaidimų analizė. Anot E. Berne žaidimai – tai yra tam tikros elgesio, bendravimo formos, kurių motyvai paslėpti ir kiekvienas žaidėjas siekia naudos ar pranašumo. Jų metu visi skatinantys veikti veiksniai yra pasąmonėje, žaidėjai negali suvokti, kad žaidžia žaidimą, kuris turi savo taisykles, iš anksto žinomus žaidėjus, rezultatus, kuriuos galima numatyti. Kai kurie žaidimai tampa labai svarbia mūsų gyvenimo dalimi, t.y. gyvenimo žaidimai. Knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ E. Berne detaliai aprašė žaidimą „Alkoholikas“, kurio analizės objektas yra – socialinės transakcijos, kurios yra piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmė. Jame dalyvauja 5 dalyviai:
  • Alkoholikas (Auka – Vaiko ego būsena);
  • Persekiotojas – parastai priešingos lyties atstovas, pvz.: sutuoktinis;
  • Gelbėtojas – klasikinėje situacijoje tai būtų gydytojas, kuris išgydo alkoholiką;
  • Naivuolis – užjaučiantis alkoholiką asmuo, skolinantis jam pinigus, bet nesistengiantis jam padėti, pvz.: jo motina;
  • Tarpininkas – tarp alkoholio ir alkoholiko, pvz.: pardavėjas, barmenas.

Taigi alkoholinę būseną E. Berne apibūdina, kaip žaidimą leidžiantį alkoholikui manipuliuoti aplinkinių jausmais ir veiksmais. Alkoholio vartojimo kulminacija – pagirios, kurių metu jis gali į save, savo problemas atkreipti kitų dėmesį. Taip siekiama dėmesio dėl žemo savęs vertinimo. Analizuojant psichologinius žaidimus pacientui padedama pažinti savo gyvenimo scenarijų ir įsisąmoninti savo vaikystės sprendimus bei juos keisti.

• Struktūrinė analizė – klientui padedama suvokti jo ego būsenos. Siekiama to, kad stresinėse, kritinėse situacijose žmogus išliktų Suaugusiojo ego būsenoje, priimtų racionalius, apgalvotus sprendimus.
• Kontrakto sudarymas – kurio tikslas yra susitari, ko nori abi pusės ir kokia bus kiekvieno iš jų asmeninė atsakomybė už terapijos rezultatus. Tai svarbu dėl to, kad pacientas suvoktų, jog nebus pasyvus terapijos dalyvis, kad kontrakto tikslas būtų realiai pasiekiamas ir konkretus. Akcentuojama yra pozityvūs siekiai, t.y. kokiu pozityviu veiksniu žmogus keis savo problemą, pvz.: alkoholio vartojimą.

TA labiau akcentuojama yra grupinė terapija, nes grupėje yra lengviau analizuoti transakcijas, žmogaus gyvenimo scenarijų, psichologinius žaidimus įvairiose situacijose, vyraujančias ir kintančias ego būsenas. Gyvenimo scenarijaus analizė yra pagrindinis terapeuto darbo tikslas, o naujų sprendimų priėmimas – paciento darbo tikslas.

Teorijos privalumai:

• Pateikia ne tik terapinius pagalbos būdus, bet ir analizuoja ligos atsiradimo eigą bei priežastis, atkreipia dėmesį į asmens vaikystę, pasąmonėje esantį gyvenimo scenarijų, ego būsenas ir žaidimus.
• Joje atsispindi ir elgesio-kognityvinės teorijos aspektas. Žmogus skatinamas atsisakyti nesąmoningai įgytų netinkamų problemų sprendimo būdų ir rasti alternatyvius sprendimus ir elgesio būdus, atitinkančius dabartinę situaciją.

Išvados

1. Pagal TA priklausomybė apibūdinama, kaip patologinis emocinis santykis tarp asmens ir objekto ar įvykio, sukeliančio malonumą, pasitenkinimą ar pašalinančio įtampą, diskomfortą.
2. Ligos priežastys atsiskleidžia asmens gyvenimo scenarijuje, kuris susikuriamas vaikystėje, darant klaidingus sprendimus, ir kuriuo nesąmoningai remdamasis žmogus naudoja netinkamus problemų sprendimo būdus.
3. Terapijos metu pacientas skatinamas pažinti savo ego būsenas, įsisąmoninti ir keisti vaikystės sprendimus, lemiančius gyvenimo scenarijų.
4. Galutinis terapijos tikslas yra pasiekti paciento autonomiją, įgalinti jį priimti racionalius sprendimus, atitinkančius Suaugusiojo ego būseną.

Literatūra: Kočiūnas, R.. „Grupinė psichoterapija Lietuvoje: teoriniai modeliai ir jų taikymas“. Vilnius, 1999

„Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje – pirminės sveikatos priežiūros darbuotojo žinynas“. Vilnius, 2002

Tarptautinė transakcinės analizės asociacija :http://www.itaa-net.org/ta/KeyIdeasSummury.htm (Žiūrėta 2008 10 20)