Šizofrenija yra psichozė. Kitaip tariant, sunkus psichikos sutrikimas, kai asmens emocijos, mąstymas, vertinimas ir tikrovės suvokimas yra taip pakitę, jog labai pablogėja jo gebėjimas reikiamai tvarkytis. Sergančiam žmogui gali atrodyti, kad įjungtas TV siunčia įsakymus veikti, kambarys gali būti pripildytas nuodingų dujų, o ant langų šliaužioja šimtai gyvačių. Įsivaizduokite tai ir suprasite, kokia įtampa ir baimė apėmusi ligonį ir koks neprognozuojamas gali būti jo elgesys, nulemtas šios pasikeitusios, nerealios, liguistos aplinkos, pvz., jis gali imti daužyti langus, kad „užmuštų gyvates“.

“Pozityvieji” ir “negatyvieji” šizofrenijos simptomai:

· Nenormalūs potyriai ir suvokimai, tokie kaip kliedesiai, haliucinacijos, nelogiškas ir sutrikęs mąstymas, emocijų neadekvatumas bei neadekvatus elgesys. Tai nereiškia, kad šie simptomai geri, o tik tai, kad psichinėje veikloje atsiranda kažkas nauja, nebūdinga sveiko žmogaus psichikai.

· Tai normalių įprastinių minčių, emocijų ir elgesio nebuvimas, pavyzdžiui, atbukusios emocijos, vidinių paskatų nebuvimas, skurdus mąstymas ir užsisklendimas, kitų žmonių šalinimasis. Normalių funkcijų, kurias atlieka sveikas individas, praradimas.

 Šizofrenijos stadijos:

· Ūmioje stadijoje labai sunkūs pozityvieji simptomai. Negatyvieji simptomai taip pat gali po truputį sunkėti.

· Kai pozityvieji simptomai ima lengvėti, pacientas pereina į stabilizacinę stadiją, kuri gali tęstis ilgiau nei šešis mėnesius po ūmaus epizodo pasireiškimo.

· Stabiliosios stadijos metu simptomai daugmaž pastovūs, kartais gali netgi visai išnykti.

 Kognityvinė-elgesio terapija

Kognityvinė-elgesio terapija taikoma asmenis, kurie, nepaisant gydymo farmakologinėmis priemonėmis, ir toliau išgyvena psichozės simptomus. Nustatyta, kad maždaug 25–30% asmenų kenčia dėl funkcionavimą trikdančių psichozės simptomų, nepaisant gydymo. Šis metodas yra daug žadantis gydant asmenis, kuriems įvyksta pirmasis psichozės epizodas, bei ūminės ligos fazės.

Kognityvinės-elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko – ne, o tada dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra šie:

• keisti mąstyseną, t.y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas);
• imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas).

 Kognityvinės-elgesio terapijos metodai:

Elgesio strategijos gerinimas. Taikant šį poveikio būdą, ligoniams padedama suprasti, koks elgesys jiems galėtų padėti susilpninti ir simptomus, ir reagavimą į simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Pavyzdžiui, haliucinacijos gali sustiprėti, kai ligonis būna vienas arba nuobodžiauja. Tokį ligonį galima pamokyti būdų, kaip sumažinti izoliaciją ir nuobodulį. Kitus galima išmokyti susilpninti klausos haliucinacijas. Pvz. niūniuojant, kalbantis su kitais žmonėmis ar netgi liepiant „balsams“ pasitraukti ir grįžti vėliau. Taip pat galima pamokyti patikrinti iliuzinių įsitikinimų tikroviškumą, lyginant su gydytojo pateikta interpretacija.

Britų tyrime, kurį atliko Nicholas Tarrier su bendradarbiais, buvo nustatyta, kad po šešių mėnesių tokio gydymo ligonių kliedesių lygis ir nerimas sumažėja, palyginus su tais ligoniais, kuriems taikoma ne tokia specifinė kognityviosios terapijos forma, vadinama mokymu spręsti problemas.

Mokymas spręsti problemas. Terapeutas su pacientu sistemingiau nagrinėja psichologines problemas, kurių pacientas neįstengė išspręsti savarankiškai. Specifiniai veiksmai yra tikslus sunkumų srities apibrėžimas, trūkstamos informacijos surinkimas, ryšių tarp duomenų nustatymas ir apibendrinimų suformulavimas. Tada terapeutas padeda pacientui pačiam pakoreguoti savo patyrimo interpretavimo ir elgesio reguliavimo būdus.

Individuali ir grupinė kognityvioji terapija. Birmingame stacionare nuo ūmios psichozės simptomų gydomiems ligoniams buvo skirta individuali ir grupinė kognityvioji terapija. Individualios terapijos metu švelniai prieštaraujama iliuziniams jų įsitikinimams, bandoma juos analizuoti. Grupinę terapiją sudaro grupės iki šešių ligonių susitikimai, per kuriuos grupės nariai pateikia alternatyvius kitų narių iracionalių įsitikinimų aiškinimus, prieštarauja neigiamoms nuomonėms apie psichikos ligą ir paremia vieni kitų pastangas integruoti ligos sampratą į savo gyvenimą bei kuria naujas elgesio strategijas.

Šeimos mokymas. Šeimos mokymu siekiama užtikrinti šeimos paramą ligonio pastangoms valdyti savo simptomus, ir veiksmų programą, kurios tikslas buvo pagerinti bendravimo ir savitvarkos įgūdžius. Šeimos mokymu taip pat siekiama sumažinti aplinkos stresų įtaką biologiškai pažeidžiamam individui. Tam naudojami du pagalbos būdai. Pirma, tai yra streso mažinimo strategija, paremta kognityvine bihevioristine terapija, kuria siekiama pagerinti paciento ir jo artimųjų bendravimo problemų sprendimo efektyvumą bei paskatinti asmeninių gyvenimo tikslų siekimą. Pvz. mokoma padėti artimajam siekti realių trumpalaikių tikslų, ilgalaikius tikslus išskaidyti į lengviau pasiekiamus konkrečius trumpalaikius tikslus ir t.t

Kita strategija yra paremta globėjų mokymu, kaip sumažinti stresą bei lengviau priimti pacientų elgesį, kuris susijęs su pozityviaisiais ir negatyviaisiais ligos simptomais. Pvz. mokoma elgtis pagarbiai, kalbėti ramiai, aiškiai, be užuolankų, reikėtų vengti pastovaus kritikavimo, perdėto globėjiškumo ir kontroliavimo, nesišaipyti iš artimojo ar jo potyrių, nerodyti savo sukrėtimo ar išgąsčio dėl jo potyrių ir t.t