“Aš” koncepcijos vystymasis
Humanistinis požiūris

Kūdikis savęs nesuvokia kaip atskiros būtybės, neskiria, kas jo, kas ne jo. Vaikui augant pradeda ryškėti atskiras “Aš” suvokimo laukas. Kūdikystėje “Aš” formąvimąsi reguliuoja organizminis vertinimo procesas, t.y. alkis, skausmas trukdo, maistas, meilė padeda. Vėliau didelę įtaką turi bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vaikui pasidaro svarbus pozityvus dėmesys. Šis poreikis tampa svarbesniu už organizminį vertinimo procesą. Taip pat yra svarbus pozityvaus dėmesio sau poreikis – kiek sau patinku, kiek ne.

• Besąlyginis pozityvus dėmesys – vaikas priimamas ir gerbiamas už tai, koks jis yra, be jokių išlygų. Pvz.: mama myli vaiką, nežiūrint jo išdykavimų, ir niekada negąsdina, kad jis praras meilę.
• Sąlyginis pozityvus dėmesys – tėvai leidžia vaikams suprasti, kad jei jie elgsis gerai, tai pelnys pozityvų dėmesį ir tėvai mylės. Pvz.: Aš tave mylėsiu, gerbsiu tik tuo atveju, jei tu būsi toks, kokiu aš tave noriu matyti.

Iškreipto “Aš” formavimasis
 Humanistinis požiūris

Sąlyginis pozityvus dėmesys kenkia vaiko vystymuisi, kadangi vaikas stengiasi atitikti kažkieno lūkesčius, o ne pats nuspręsti, koks jis turėtų būti. Taip formuojasi iškreipta “Aš” koncepcija, paremta sąlyginiu dėmesiu – save ribojanti, iškraipanti realybę, negalinti visavertiškai bendrauti su aplinka asmenybė. Vyksta konfliktas tarp sąmoningo “Aš” vaizdo ir pasąmoningų išgyvenimų, t.y. išstumtų organizminių išgyvenimų, kurie neatitinka iškreiptos “Aš” koncepcijos. Neatitinkantys iškreiptos “Aš” koncepcijos išgyvenimai suvokiami kaip grėsmingi ir pasireikš nerimu. Tai signalas, kad konfliktas gali pasiekti sąmonę ir “Aš” koncepcija bus sugriauta.

Terapija
 Humanistinis požiūris

 Humanistams labai svarbi vaiko vidinė motyvacija. Ją įtakoja turima apsisprendimo laisvė, savęs suvokimas, terapeuto ir vaiko ryšys, bei užduoties ir elegsio reikšmingumo suvokimas. Į šiuos keturis aspektus atsižvelgiant yra kuriamas terapinis procesas.

1. Apsisprendimo laisvė. Leisti vaikui pačiam daryti sprendimus, kiek tai yra įmanoma. Pvz.: kur atsisėsti, apie ką pirmiausia kalbėti, pasirinkti žaislus ir pan.
2. Savęs suvokimą gali padėti gerinti pagyrimai. Šie pagyrimai turėtų būti pagrįsti, konkretūs ir apsvarstyti. Svarbu, kad vaikas nepradėtų galvoti, kad jis bus vertinamas tik tada, kai padarys kažką gerai. Galima pagirti jo gebėjimus, pastangas, kažkokius padarytus darbus.
3. Santykiai. Svarbu užmegzti nuoširdų ir empatišką ryšį su vaiku. Vaikas priimamas būtent toks, koks jis yra. Reikia gerbti vaiko turimas ribas, apsisprendimus, nevaržyti vaiko jausmų išreiškimo. Padėti tokius santykius užmegzti šeimoje, mokykloje. Terapeutas turėtų pastebėti vaiko jausmus ir juos atspindėti, kad vaikas suprastų savo elgesį bei emocijas.
4. Užduoties ar elgesio reikšmingumo suvokimas. Psichologas turėtų papasakoti ir vaikui, ir jo tėvams apie konsultacijų procesą. Taip pat svarbu palaikyti vaiką ir neteisti. Leisti suprasti, jog jo jausmai, elgesys, mintys yra svarbūs.

Terapija. Situacija.
 Humanistinis požiūris

Situacija: “Vaikas mano, kad jį paliko mama, nes jis buvo blogas.”

Problema – vaiko turima neteisinga žinutė, kurią galima pakeisti.

Orientuojantis į konkrečią situaciją galima pakeisti esamą žinutę: vaikas po kelių savaičių gali pasakyti, kad mama išėjo ne dėl jo kaltės, tačiau fakto paaiškinimas, kad “Mama turėjo sunkumų ir ji privalėjo išeiti” čia nėra esminis dalykas. Vaiko jausmai nepasikeičia. Didžioji vaiko gyvenimo dalis lieka tokia pati. Taigi, kažkokia informacija ar faktas nebūtinai pakeičia elgesį. Reikia gilintis į tai, kaip vaikas suvokia ir vertina save, kokius jausmus sau jaučia. Vaiko savęs pažinimas kuriamas santykyje, kuriamas vaikas pamato save kitokį. Terapeutui vertinant vaiką, jis pats pradeda galvoti, kad yra vertas būti vertinamu ir jo požiūris į save keičiasi, gerėja.

Žinutė savaime keičiasi: “Man viskas gerai, mano mamai nebuvo gerai, bet man viskas gerai”.

Terapija
Humanistinis požiūris

Naudoja į vaiką orientuotą žaidimų terapiją. Vienas iš esminių dalykų, kad tikima, jog vaikas pats pasakys, kur jam negerai, t.y. vaikas “nuves” ten, kur jam yra reikalinga:

Pvz. tėvai skundžiasi, kad vaikas muša draugus. Koncentruojantis į probleminę situaciją, tuomet būtų dirbama su vaiko elgesiu, kad jis taptų priimtinesnis bei su tėvais, kad jie mokėtų vaiką tinkamai sudrausminti. Tačiau jei problema ne ta? Terapijos metu vaikas pasiūlė žaisti gydytojus ir žaidimo metu išaiškėjo vaiko seksualinis išnaudojimas.”

Taigi, svarbu gilintis ne tik į aiškiai matomą probleminę situaciją, bet leisti vaikui parodyti jam svarbius dalykus.

Vystymasis
Egzistencinis požiūris

• Neigia, kad vaikystės patyrimas turi įtakos suaugusiojo elgesiui.
• Visa gyvenimo istorija egzistuoja šiuo momentu.
• Buvimas pasaulyje, tai buvimas iš karto praeityje, dabartyje ir ateityje ir tai įtakoja gyvenimą.
• Žmogus yra atviras būčiai. Dėl griežto auklėjimo tas atvirumas gali būti blokuotas.
• Vaikas draudimus priima kaip įprastines normas.
• Egzistencijos terapijos uždavinys – įveikti neteisingas normas, siekiant atsiverti sau pačiam, tokiam, koks esi, pripažinti savo autentiškus jausmus.

Terapija: geštalt terapija

Egzistencinė psichologijos kryptis įtakojo geštalt terapiją, kuri plačiai aprašo darbą su vaikais. Pagrindinis terapijos tikslas – padėti vaikui suvokti save ir savo buvimą pasaulyje. Jis yra skatinamas atskleisti, pažinti ir išreikšti savo jausmus socialiai priimtinais būdais. Atsižvelgiant į vaiko individualumą ir jo problemos specifiką parenkamas tinkamiausias metodas. Naudojamos metodikos taikomos ne tik terapijos procese, bet taip pat leidžia užmegzti saugų ryšį tarp terapeuto ir vaiko.

Geštalt terapija. Naudojamos metodikos

1. Piešinys ir vaizduotė (rožės krūmas, keverzonės, pykčio piešiniai, tapyba kojomis);
2. Gaminiai (molis, plastikas, tešla, vanduo, koliažas, medis ir instrumentai);
3. Istorijos, poezija, marionetės (knygas, rašymas, poezija, marionetės);
4. Jutiminis patyrimas (lietimas, regėjimas, garsas, skonis, kvapas, meditacija, intuicija);
5. Vaidyba (Personažai, improvizacijos su tekstu, sapnai, tuščia kėdė);
6. Žaidimų psichoterapija (smėlio dėžė, žaidimai).

Autizmas. Terapijos esmė

Būti su vaiku, įsijausti į jo poreikius, o nereikalauti iš jo griežtos dienotvarkės laikymosi. Tokiu būdu yra išmokstama daug daugiau ir pastebima, kad vaikas geba ir žino daugiau, negu buvo manoma.

Metodai

Tapyba pirštais. Priešais veidrodį terapeutas išdažo kiekvieną vaiko veido dalį, įvardindamas dažymo metu. Po to vaikas tai geba daryti pats.

Žaidimai su vandeniu, smėliu, lipdymas iš molio. Vedimas į paplūdymį. Vaikas gali užuosti, matyti, sėdėti ir vartytis vandenyje ir smėlyje, pajusti saulė ir orą,

Masažai, žaidžiamos imtynės.

Terapijos rezultatai

• Vaikas kuo daugiau susiduria su savo pojūčiais ir kūnu, tuo geriau pažįsta save ir tampa ramesnis.
• Savęs pažinimas padeda ugdyti bendravimo įgūdžius.
• Psichoterapeutas, stebėdamas vaiko kūno kalbą ir veido išraiškas, gali spėti, kaip vaikas jaučiasi ir verbaliai tai atspindėti. Tai leidžia vaikui atrasti sąsajas tarp verbalinio bendravimo ir to, ką jis daro.

Agresija. Terapijos esmė

Agresyviam vaikui viduje trūksta sugebėjimo sugyventi su aplinka, kuri jį pykdo ir baugina. Jis nežino, kaip elgtis su tais jausmais, kuriuos jo viduje sukelia nedraugiška aplinka. Taigi, kai jis kažkokiu būdu išsišoka, tai daro todėl, kad nežino, ką dar galėtų padaryti. Asocialus elgesys dažniausiai rodo beviltiškas vaiko pastangas atkurti socialinius santykius. Dirbama su tuo, kas iškyla jo kūriniuose, žaidimuose. Tai pirmiausia būna pyktis ir įniršis, o po juo gali slypėti skausmas. Taigi dirbama su pykčiu.

Pyktis. Metodai

Pykčio išliejimas ant daiktų. Pokalbis su pagalve ir jos daužymas, laikraščių plėšymas, popieriaus glamžymas, skardinės spardymas.

Pykčio piešimas. Nupiešti piktus jausmus.

Darbas su moliu. Prašoma nulipdyti realią ar simbolinę figūrą, kurią paskui galima sutrinti kumščiu arba guminiu plaktuku.

Vaidinimai.

 Rezultatai

• Vaiko kūnas atsipalaiduoja.
• Elgesys tampa atviresnis ir draugiškesnis.
• Atpažįsta objektus, sukeliančius pyktį.
• Vaikas išmoksta socialiai priimtinų pykčio išliejimo metodų.

Hiperaktyvumas. Terapijos esmė

Hiperaktyvus vaikas yra impulsyvus, neretai prastros koordinacijos, jų menka raumenų kontrolė, jie nerangūs, dažnai išmeta ir sulaužo daiktus, jam sunku sukaupti dėmesį, lengva išblaškyti. Dėl šių priežasčių suaugusieji yra nekantrūs šiems vaikams, nepsitiki jais, šaukia, kartais ima neapkęsti. Todėl vaikai turi menkus bendravimo įgūdžius, jų savivertė dažniausiai labai žema.

Metodai

Raminantį poveikį turinčios medžiagos. Molis, smėlis, vanduo, dažymas rankomis. Terapeutas seka vaiko dėmesio perkėlimu ir atkreipia dėmesį į tai, ką jis daro, kad pilnai tai patirtų.

Raumenų judesiai, lietimas. Masažas.

Rezultatai

• Dėmesio koncentracija.
• Jausmų išsakymas, išreiškimas.
• Geresnis savo kūno ir jausmų suvokimas.
• Vaiko nuraminimas.

Uždarumas. Terapijos esmė

Uždari vaikai viską sulaiko viduje. Svarbu, kad terapeutas prieitų švelniai. Stipriai slopindamas save vaikas neatskleidžia daugelio savo asmenybės pusių. Jis neleidžia sau laisvai eksperimentuoti, tyrinėti, vystytis ir augti.

Metodai

Ekspresyvios technikos. Piešimas, scenos smėlyje, fantazijos, molis.

Rezultatai

• Vaikas pradeda bendrauti.
• Pradeda kalbėti garsiau (ne pašnibždomis) ir aiškiau.
• Išmoksta priimti save.
• Atskleidžia skaudžias problemines situacijas.

Fiziniai simptomai. Terapijos esmė

Kažkada vaikas negalėjo išreikšti to, ko jam reikia vienu būdu, taigi, pradėjo tai daryti kitaip. Terapijos metu svarbu padėti vaikui suvokti savo kūną, jo procesus, prisiimti atsakomybę už jį, taip mokantis kontroliuoti savo kūną.

Metodai

Šlapinimosi registravimas.

Kūno pratimai.  Meditacija, judesių žaidimai, kvėpavimo pratimai.

Jausmų raiškos mokymas. Fantazijos, piešimas, vaidyba.

Rezultatai

• Išmoksta reikšti savo jausmus kitais būdais.
• Dingsta fiziniai simptomai.
• Suvokia savo kūna ir išmoksta reguliuoti jo procesus.

 Violet Oaklander       Baggerly, J. (2005). Motivation, Philosophy, and Thetapeutic approaches of a child-centered play therapy: an interview with Garry L. Ladreth. Journal of Humanistic cuonseling, education and development. Vol. 44

“Kas kiekvieno susitikimo metu vyksta Jūsų, psichoterapeuto, viduje ir kas vyksta su vaiku, galima pavadinti švelniu susiliejimu.”

Literatūra:

•  
• Oaklander, V. (2007). Langas į vaiko pasaulį. Geštalto psichoterapija vaikams ir paaugliams. Kaunas: Žmogaus psichologijos studija.
• Perminas, A., Goštautas, A., Endriulaitienė, A. (2004). Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas. Kaunas: VDU leidykla.
• Watts, R., Cashwell, C., Schweiger, W. (2004). Fostering intrinsic motivation in children: a Humanistic counseling process. Journal of Humanistic counseling, education and development.Vol.43