Pagal TLK – 10 depresiją apibūdina šie požymiai: liūdna nuotaika, sumažėję interesai, pasitenkinimas ir energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas. Paminėtus požymius gali lydėti ir kiti simptomai: susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės ir bausmės jausmai, beviltiškumas, savižudybinės idėjos, sutrikęs miegas ar apetitas.

Pagal psichodinaminį požiūrį minėtus depresijos simptomus pajunta beveik kiekvienas, išgyvenantis netektį, todėl psichologinių depresijos priežasčių galima ieškoti užsitęsusioje ar nesėkmingai išgyventoje gedulo situacijoje. Depresiją, anot šios krypties autorių, gali sukelti netgi ne būtinai reali žmogaus netektis, bet ir simbolinė, įsivaizduojama netektis, pavyzdžiui, ilgai laukto paaukštinimo pareigose negavimas. Šios krypties psichoterapijoje daug dirbama su neišreikštu pykčiu, netekties jausmų patirtų praeityje įsisąmoninimu. Psichodinaminės psichoterapijos metu pacientas išmoksta adekvačiai save vertinti, suvokti vidinius pasąmonės konfliktus ir motyvacijas, galinčius lemti ir palaikyti depresiją.

Vadovaujanti psichoanalitinė-psichodinaminė psichoterapija Taikomi įtaigos metodai hipnozės seanso metu ar budraujant. Efektyvi yra autogeninė treniruotė (savitaiga), kuri pagerina žmogaus savijautą. Naudojamos technikos – bendravimas, vilties stiprinimas, įtaiga, mokymas (informavimas ir vaidmenų treniravimas), drąsinimas matyti emocines problemas, katarsio skatinimas, realybės suvokimo korekcija ir kt. (psichodinaminės psichoterapijos praktikoje naudojamasi visų psichoanalizės krypčių teorija: varų teorija, ego psichologija, savasties psichologija, objektų ryšių teorija ir t.t.)

Daugelis pacientų, sergančių depresija, jaučiasi izoliuoti ir beviltiški. Todėl empatiška pažiūra ir paciento palaikymas yra svarbūs pokalbio komponentai.

• Juos reikia nuraminti, sakant, kad bus suteikta pagalba, kad depresija yra pagydoma, kaip dažnai ja sergama.
• Vengti lengvabūdiško, tuščio optimizmo (”nusišypsokite, viskas nėra taip blogai”), kurį pacientai suvokia kaip empatijos trūkumą.
• Ieškoti stresų, veiksnių, kurie palaiko depresiją. Asmenys, juos žinodami, mažiau jaus kaltės jausmą, geriau save vertins. Žmogaus kaltės jausmas gali sumažėti ir tuomet, kai jam paaiškinama, jog depresija bei somatinės ligos yra panašios ir jas reikia gydyti.

Bipolinis afektinis sutrikimas 

Bipoliniams nuotaikos sutrikimams būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo lygio pakitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, o energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Kaip gretutiniai sutrikimai dažnai išryškėja priklausomybė nuo alkoholio (su visomis socialinėmis pasekmėmis), narkomanija, nusikalstamumas, polinkis į azartinius žaidimus, nerimo sutrikimai (potrauminio streso sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas), savižudybė.

Gydant ligonius, sergančius bipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų. Vien medi­kamentinis gydymas neužtikrina ilgalai­kio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti  (pvz., manijos ar hipomanijos būsena dažnai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos ant­plūdį, kuris labai kontrastuoja su depresi­niu epizodu), todėl manijos ir depresijos epizodai linkę kartotis. Jei kitos ligos la­biau veikia patį pacientą, tai bipolinio su­trikimo atveju nukenčia ir šalia ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendra­darbiai. Todėl šiam sutrikimui naudinga taikyti šeimos psichodinaminę psichoterapiją. Šeimos terapijos metu siekiama suma­žinti tarpusavio santykių įtampą, panaikin­ti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir su­mažinant paūmėjimų riziką.

Naudojamos technikos – afektų stebėjimas, objektų ryšių istorijos nagrinėjimas esminiais afektiniais momentais, prisirišimo stilių vertinimas, kontraperkėlimo naudojimas perkėlimo aiškinimui, sekso terapijos integravimas, darbas su sapnais ir fantazijomis, gynybinių modelių integracija, nerimo supratimas. 

Taip pat svarbu:

• pasitikėjimo savimi lavinimas;
• vaidmens, atitinkančio pageidauja­mą elgesį, atlikimas;
• probleminių situacijų įveikimo tre­niruotė (pirmiausia problemos for­mulavimas, po to alternatyvų paren­gimas   ir   pačios   tinkamiausios parinkimas. Tai labai tinka pacien­tams, kurie nepamatuotai reaguoja į problemų sunkumus arba linkę į perdėtas ir impulsyvias reakcijas).

Optimaliausias bipolinio afektinio su­trikimo gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymosi pla­nas, apimantis medikamentų vartoji­mą, mokymą ir psichoterapiją.

Psichodinaminė psichoterapija

Psichodinaminės psichoterapijos sąvoka apima terapinio bendradarbiavimo išvystymą, pastangas padėti pacientui sąmoningai suvokti gynybinių mechanizmų, intrapsichinių konfliktų bei pasąmoninių veiksnių įtaką simptomų išsivystymui bei elgesio dinamikai. Tačiau psichodinaminė psichoterapija gali būti labai skirtinga, ji gali svyruoti nuo psichoanalizės iki trumpalaikės palaikomosios psichodinaminės psichoterapijos. Gydant nuotaikos sutrikimus psichoterapija dažniausiai yra derinama su medikamentais. Tyrimais psichoterapijos veiksmingumas buvo ivertintas 73 proc., o kombinuotos terapijos – 81 proc. Buvo pastebeta, kad ilgalaikes terapijos metu net tų pacientų, kurių elgesys iki terapijos buvo nepakankamai adaptyvus, gynybos mechanizmai tapo daug brandesni, elgesys adaptyvesnis. Tiek depresijos, tiek nerimo simptomai sumažejo. Idomu pastebeti ir tai, kad šie pokyčiai apėmė ir vidinius dinaminius paciento pasikeitimus, tai rodo geresnį prisitaikymą, padidejusią toleranciją stresui bei sumažejusį depresijos laipsnį. Manoma, kad pacientus, sergancius letine arba pasikartojancia depresija bei kenčiancius nuo asmenybes sutrikimų, daug naudingiau gydyti ilgalaike psichodinamine psichoterapija (ne mažiau kaip 3 m.). Dauguma tyrimų teigia, kad ilgalaikės psichodinaminės psichoterapijos metu ne tik susilpneja depresijos simptomai, bet ir pagerėja paciento asmenybės charakteristikos.

Naudota literatūra:

1. Jasulaitis M., Neverauskas J. Ką reikia žinoti apie depresiją ir jos gydymą. Prieiga per internetą: http://www.neuromedicina.lt/index2.php?pagrid=20&veiksmas=straipsnis&id=18
2. Kvedarauskas J. (2004) Psichikos norma ir sutrikimai: keletas pavyzdžių iš lietuvių poezijos. Prieiga per internetą: http://www.lhpa.lt/pakeitimai/duomenys/a9.doc
3. Lovikienė D. Psichodinaminė psichoterapija ir nuotaikos sutrikimai. Nervų ir psichokos ligos, 2006 – nr. 2
4. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai. Prieiga per internetą: http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=9&Code=