“ Ligos apraiškos […] yra sąmonės atsakas į patirtas netektis”  (J. Kipp/G. Jüngling)

Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų, kurių visuma – palanki vieta baimėms atsirasti ir plėstis. Be to, didėja galimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Žmogus išgyvena baimę trim pavidalais:

1. Fobijos
2. Totalinis nerimas
3. Panika

Fobijų gydymas

Gydant baimę ir bandant padėti jos apimtam žmogui svarbu:

1. Išmokti kontroliuoti kvėpavimą ir naudoti atsipalaidavimo būdus, kad susilpnėtų somatiniai baimės simptomai.
2. Atskleisti perdėtus būgštavimus, kylančius tam tikrose situacijose.
3. Išnagrinėti galimybes įveikti tokį perdėtą baiminimąsi.
4. Planuoti atskirus gydymo žingsnius, kurie sugrąžintų pasitikėjimą savimi bauginančiose situacijose.
5. Prašyti draugus ir artimuosius, kad padėtų įveikti baimę.
6. Vengti slopinti baimę alkoholiu.
7. Jei nė vienas išvardintas punktas nepadeda, patartina imtis elgesio terapijos, išimtinais atvejais – gydymo gelmių psichologijos metodais.

Tačiau ne visada žmonės yra linkę atlikti tuos punktus, kad baimė sumažėtų ar net išnyktų. Todėl yra vartojami vaistai. Mažomis dozėmis yra vartojami baimę slopinantys vaistai – alprazolamas. Jei prie baimių yra prislėgta nuotaika vartojami antidepresantai, pvz. imipraminas.

Totalinio liguisto nerimo gydymas

Pagrindiniai nurodymai pacientams ir jų artimiesiems:

1. Išmokti atsipalaidavimo būdų.
2. Planuoti trumpalaikę veiklą.
3. Suvokti, kad pesimistinės mintys ir perdėti rūpesčiai yra nepagrįsti.
4. Paaiškinti, kaip atsikratyti tokių juodų minčių.
5. Fizinė veikla.
6. Psichoterapija.

Liguistos panikos gydymas

Kaip fobijoms bei totalinio liguisto nerimopagrindiniai nurodymai sergantiems ir  artimiesiems yra:

1. Visą dėmesį skirti baimės suvaldymui.
2. Išmokti lėtai ir atsipalaidavus kvėpuoti.
3. Įtikinti, jog būgštavimai, apimantys per panikos priepuolį, yra nepagrįsti.
4. Išmokti nuslopinti tokius būgštavimus.
5. Elgesio terapija, jei nė vienas anksčiau minėtas punktas nepadeda.

Ergoterapija

Tai lyg buities valandėlės dienos klinikoje. Šios terapijos tikslas – didinti darbingumą, skatinti senyvus žmones krutėti namuose, grąžinti jiems socialinę kompetenciją, laisvalaikio pomėgius. Skiriant užduotis, lavinti ištvermę, gebėjimą susikaupti, gaivinti savigarbą.

Ergoterapija apima pacientų stebėjimą ir vertinimą naudojant standartizuotus ir nestandartizuotus testus ir matavimus, pasiektų rezultatų įvertinimą. Ergoterapija turėtų būti papildyta žiniomis apie žmogų, kaip apie biologinę būtybę, žmogaus būtį, jo vaidmenį kasdienėje veikloje. A. Wilcock  ergoterapija  vertina, kaip  esminę neįgalaus žmogaus gyvenimo dalį, kur pagrindinę vietą užima veikla.

Ji teigia, kad veikla būtina ir leidžia žmogui patenkinti įgimtus biologinius, socialinius bei kultūrinius poreikius, kad asmuo galėtų adaptuotis prie naujai pasikeitusių aplinkos sąlygų. Ergoterapijos, kaip veiklos, poreikis žmogui turi būti patenkintas remiantis naujomis technologijomis. Skiriami biologiniai ir sociokultūriniai neįgalaus žmogaus poreikiai.

Ergoterapijos teorija ir praktika skirta veiklos atlikimo mokymui. Ergoterapijos proceso planavimas prasideda duomenų apie pacientą rinkimu. Duomenų rinkimui dažnai naudojamos įvairios standartizuotos formos, kurios pagrįstos ergoterapijos modeliais. Ergoterapijoje labai svarbu parinkti modelį, kuris yra tinkamiausias duomenų rinkimui.

Ergoterapijos modeliai yra skirtingi. Vieni susije su judėjimo biomechanika, kiti su suvokimu, motyvacija, gyvenimo būdu. Literatūroje dažniausiai aprašomi šie modeliai:

Veiklos atlikimo modelis, kanadietiškasis veiklos atlikimo modelis, žmogaus užimtumo modelis, biomechaninis modelis, pažintinis negalios modelis, pažintinis suvokimo modelis, grupinis darbo modelis, motorikos kontrolės modelis, sensorinės integracijos modelis, erdvės-laiko adaptacijos modelis. Taip pat yra naudojami kiti būdai, skatinantys padėti įveikti seniems žmonėms savo baimes.

Specialios skatinamosios grupės

Šios grupės skirtos senyviems psichikos ligoniams, esant dienos stacionaruose. Jose daugiausiai gydoma pašnekesiais, kuriuose išryškinamos ir sprendžiamos problemos, kylančios iš liguisto nerimo.

Baimių aptarimai

Tai konsultacijos, kurių metu gydytojas psichiatras ne tik patikslina diagnozę, bet ir nuodugniai paaiškina galimus gydymo būdus. Jie bendradarbiauja su savitarpio pagalbos grupėmis ir tai leidžia intensyviai ir visapusiškai aptarnauti senyvus žmones jų socialinėje aplinkoje.

Literatūra:

1. Sudarytojas Blonski H. “Senų žmonių baimės; priežastys, gydymas, praktiniai patarimai”, Alma littera , 2003, Vilnius.
2. www.ergoterapija.lt
3. http://www.medicina.kmu.lt/0311/0311-05l.pdf