Kas dažniausiai kenčia nuo nerimo? Žmonės, kurie yra:

• Aktyvūs
• Veržlūs
• Labai jautrūs skausmui

Kognityvinę elgesio terapija yra:

• Taupi
• Efektyvi
• Trumpa

Elgesio terapija. Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti.

Kognityvinė terapija. Kognityvinė terapija moko, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus. Derinant elgesio ir kognityvinę terapijas, įgyjamas labai galingas psichologinio diskomforto simptomų nutraukimo ir gyvenimo palengvinimo ginklas.

Kognityvinė elgesio terapija. Kognityvinės elgesio terapijos tikslas – keičiant mąstyseną sumažinti psichologinį stresą ir pakeisti mažai padedantį elgesį tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas, apibūdinti.

Kognityvinė elgesio terapija pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra ne visada teisingų įsitikinimų išdava. Kiekvienas mūsų turime tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinės situacijos metu. Jeigu šių minčių “rinkiniuose” vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją. Negatyvių nuostatų susiformavimui turi įtakos prigimtinės savybės, auklėjimas, patirtis.

Kognityvinės elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp:

• įsitikinimų (ką mes galvojame)
• emocijų (ką mes jaučiame)
• elgesio (ką mes darome).

 Kas vyksta kognityvinės elgesio terapijos metu?

Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Terapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to pacientas dažnai turi atlikti “namų darbus” tarp terapijos seansų, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus. Gydymas vidutiniškai trunka 3-4 mėn., susitinkant kartą per savaitę, tačiau pavieniais atvejais gydymas gali trukti tiek trumpiau, tiek ilgiau nei numatyta.

Dauguma žmonių, besikreipiančių į psichoterapeutą, nori kažką pakeisti savo gyvenime. Pavyzdžiui, tai, kaip jie jaučiasi ar kaip elgiasi, arba tai, kaip kiti žmonės juos priima ir su jais elgiasi. Kognityvinės elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko – ne, o tada dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra šie:

• keisti mąstyseną, t.y. kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos, samprotavimai ne trukdytų, o padėtų gyventi (kognityvinis terapijos aspektas);
• imtis tokių veiksmų, kurie duos norimų ir laukiamų rezultatų (elgesio aspektas).

Kognityvinė elgesio terapija remiasi “čia ir dabar” principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Šios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms, vietoj to ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį.

Sutrikimai gydomi kognityvine elgesio terapija
Kognityvine elgesio terapija efektyviai gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, valgymo sutrikimai ir daugelis kitų. Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo sunkumus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją antidepresantais ir kartu taikant kognityvinę elgesio terapiją, gydymo rezultatai yra greitesni ir geresni, o atkryčio rizika būna daug mažesnė nei gydant vien vaistais.

Kognityvinė elgesio terapija siekia pakeisti 3 dalykus:

Vengimo elgesį – svarbu, kad konfrontuotume su problema, o ne jos vengtume

• Mąstymo būdą – kad įsitikinimai, samprotavimai, nuostatos ne trukdytų, o padėtų gyventi.
• Neveiksnias priemones – kad žmogus pajustų, jog yra priemonių užkirsti klaidingus išvedžiojimus (o ne vaikščiotų ratu, ar daug valgytų)

“Ydingas ratas”  – A.Beck
Mintys apie kūno pokyčius dar labiau sustiprina nerimą, širdis ima dar labiau plakti, situacija darosi grėsmingesnė. Jei „ratas” stipriai įsisuka, klientas patiria paniką

Kaip praktiškai tai pritaikomo psichologas?

• Užfiksuoti kada
• Ivertinti stiprumą 0 – 100
• Aprašyti emocijas
• Rasti priemones įveikti stresą

Galite pabandyti įveikti nerimą

• Kvėpavimo pratimų pagalba išmokti valdyti savo širdies pulsą – padeda suvokti jog ne nerimas yra patankėjusio širdies ritmo priežastis.
• Mintyse konfrontuoti su stresą keliančiom situacijomis – kilti streso laiptais, kada esi tam pasiruošęs (įjungti vaizduotę į kovą su nerimu)

KET įveikia NERIMĄ, nes:

• KET veikia “čia ir dabar” principu, fokusuojamasi į dabartį -  sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai.
• Šia terapija nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms.
• Ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį.