Ruduo paženklina ne tik medžių lapus ir aptraukia pilkais debesimis dangų, bet į dažnus namus atneša slogią nuotaiką ir rudenišką liūdesį. Kai kuriems tai ateina ir praeina kartu su rudeniu, tačiau kitiems sunkiau sekasi save suprasti. Kartais liūdesys slepia ligą. Apie 15 % žmonių serga depresija, o apie 60 % yra patyrę jos simptomų. Labai svarbu tinkamai reaguoti į depresija sergančius žmones. Draugai ir artimieji gali padaryti labai daug, kad jiems brangus žmogus pasveiktų.

Norėdamas padėti turėtum žinoti, kaip jis jaučiasi. Depresija sergantis žmogus kasdien:

• Jaučiasi prislėgtas;
• Jokia veikla jam neteikia malonumo;
• Pasireiškia spartūs kūno pokyčiai (storėjimas/lieknėjimas);
• Prastai miega arba ypatingai daug miega;
• Yra ypatingai fiziškai aktyvus, o šį aktyvumą keičia visiškas jėgų nebuvimas;
• Jaučia psichinį nuovargį;
• Slegia kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nerealus savo ypatingos vertės suvokimas;
• Nesugeba susikaupus mąstyti bei priimti sprendimų;
• Užsimena apie savižudybę, netgi turi parengęs planą arba bando nusižudyti.

Jei pastebėjai bent 5 iš šių 9 simptomų ir jie tęsiasi daugiau nei 2 savaites, yra realus pagrindas įtarti depresiją.  Tuomet svarbu nepalikti žmogaus vieno. Štai keletas patarimų, kaip padėti artimam žmogui:

• Nebijok paklausti, kas jį kamuoja;
• Bendraudamas būk jam atidus, išklausyk jį;
• Kartu užsiimkite reikiama veikla, leiskite laisvalaikį (pvz.: eikite pasivaikščioti);
• Skatink neprarasti vilties, padėk depresiją suvokti, kaip ligą, kurią reikia gydyti;
• Reaguok į užuominas apie savižudybę ar netgi paklausk tiesiai, ar neketina to padaryti;
• Prireikus, skatink ir padėk kreiptis į specialistą.

Nors depresija yra liga, pirmas vaistas – artimi žmonės. Todėl apsidairyk aplink save, gal vienam iš Tau brangių žmonių reikia pagalbos. Tu gali daugiau negu Tau atrodo!

 Naudingos nuorodos:

• www.vpsc.lt
• www.jppc.lt

 Literatūra:

• http://sena.sam.lt/lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/depresija/
• http://www.savizudybes.lt/vidinis.asp?DL=L&TopicID=54
• http://lt.wikipedia.org/wiki/Depresija

Vienareikšmiška filmavimo grupės nuomone, gauti apklausos rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų nesąmoningai rūpinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai nežino, kad jie gali pasirūpinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai daro. Dažnas atsakė, kad neturi problemų, todėl nereikia rūpintis savo psichika. Tačiau pateikus variantus, žmonės patvirtindavo, daugelį iš jų, pvz., muzikos klausymasis, skaitymas, piešimas, miegas, bendravimas ir kt.

Taigi šie apibendrinti rezultatai parodo, kad norint didinti studentų rūpinimąsi savo psichine sveikata, reikėtų pateikti daugiau informacijos šia tema. Svarbu įvardinti kas yra psichinė sveikata, kodėl ja reikia rūpintis, kokie metodai gali būti naudojami, siekiant išvengti psichikos sveikatos sutrikimų arba kaip atpažinti, kad jų yra.

Streso-diatezės teorija teigia, kad mes kiekvienas turime didesnį ar mažesnį polinkį į tam tikrus sutrikimus, tačiau jų pasireiškimas priklauso nuo aplinkos faktorių, streso, nerimo. Remiantis šia teorija, informacijos sklaida, gali ženkliai sumažinti sutrikimų pasireiškimą. 

Taip pat apklausos rezultatai leido pamatyti, kad studentai nelinkę asmeniškai padėti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Jų nuomone pagalbą turi teikti psichologai, psichiatrai ir gydymo įstaigos. Daugelis mano, kad pagalba nebus naudinga, nes sergantis žmogus pirmiausia turi pats suprasti, kad jam reikia gydytis. Gana nemažas procentas nekreipia dėmesio arba vengia šių žmonių. Tai rodo, kad žmonės bijo atsakomybės arba nežino, kaip gali padėti. Šiuo atveju vėlgi prevencinė informacija turėtų nurodyti būdus, kaip galima ne tik atpažinti sutrikimą, bet ir kaip prisidėti prie savo ir kitų psichinės sveikatos gerinimo.

Keli pasiūlymai kaip skleisti informaciją universiteto bendruomenėje: rašyti straipsnius į studentų laikraščius, padaryti stendą su informacija ir pastatyti jį visiems matomoje vietoje. Kad keistųsi visos visuomenės požiūris, gydymo įstaigose galėtų būti kabinamai prevenciniai plakatai, turėtų būti daugiau lengvai prieinamų specialistų ligoninėse ir poliklinikose.

Taigi pagalba sergantiems gerės tuo atveju, kai visi pagalbos būdai, t.y. medicininė, psichologinė bei visuomenės pagalba, veiks kartu.

 Filmo kūrybinė grupė

Visa tai galite pamatyti šiame video reportaže: http://www.youtube.com/watch?v=bCdDquMmxFw