Žemiau pateikiami klausimai, kuriuos tyrėjas turėtų sau užduoti planuodamas tyrimą. Šiuos klausimus radau senučiukėje klinikinės psichologijos knygoje, tačiau jie man ir šiandien atrodo labai aiškūs ir struktūruojantys. Holt (1965) visą laiką pabrėžia, kad reikia galvoti apie rezulatatą ir jo pritaikomumą. Taigi tyrimų esmė yra ne tyrimas, o tai, ką jis turi duoti. Galbūt Holt klausimai padės jums planuojant ir savo bakalauro darbus.
Click to continue »

Moksliniai tyrimai klinikinėje psichologijoje yra susiję su rimtais etikos klausimais, dažnai tyrimo objektu yra padidinto pažeidžiamumo grupės – asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, išgyvenantys krizes. Etikos dilemų gali kilti ir atliekant poveikių metodų tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo būdus, kurie potencialiai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi pacientui). Čia pateikiami keli esminiai punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant klinikinius tyrimus.
Click to continue »

Koreliaciniai tyrimai

Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ryšiai tarp dviejų ar daugiau reiškinių. Pavyzdžiui, koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos. Tačiau koreliaciniai tyrimai leidžia tik nustatyti ryšį, bet neleidžia vertinti jo priežastingumo.
Click to continue »

Nors klinikinėje psichologijoje dažnai stengiamasi tyrinėti reiškinių ryšius, priežastis, t.y. eiti „gilyn”, ne mažiau svarbu žinoti, kiek vienas ar kitas reiškinys yra paplitęs, koks problemų mastas. Šiam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai. 
Click to continue »

Fokus grupės

Fokus grupės – tai kokybinis tyrimo metodas, pagrįstas diskusija mažoje grupėje. Klinikinės psichologijos tyrimai, pagrįsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant seriją mažų grupelių, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o vėliau tiriamųjų pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema dažniausiai pateikiama iš anksto numatytų klausimų serija, tačiau tyrimui taip pat gali būti naudojami ir kitokia įspūdį sukelianti medžiaga (pvz.: filmai, reklamos, garso įrašai ir t.t.). Grupės veda specialiai tam paruoštas moderatorius, kuris skatina grupės dalyvių aktyvumą ir diskusiją.
Click to continue »

Stebėjimas yra vienas seniausių tyrimo metodų, stebėjimo įgūdžiai yra svarbūs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, tačiau ir kasdieniniame psichologo darbe. Stebėjimas gali būti suskirstytas į nesistemingą, natūralų ir kontroliuojamą.
Click to continue »

Atvejų analizė yra klasikinis klinikinės psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno žmogaus studija. Savo prigimti šis tyrimo metodas yra „atrandantis”, jo tikslas – remiantis konkrečiu atveju kelti hipotezes apie sudėtingus psichologinius mechanizmus ir ryšius.
Click to continue »

Klinikinė psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negalėtų vystytis be mokslinių tyrimų. Viso smalsumo pagrindas ir mokslinių tyrimų variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistovėjusiais pagalbos būdais, skatina ieškoti efektyvesnių kelių klientui padėti.
Click to continue »