{"id":103,"date":"2008-09-23T00:43:07","date_gmt":"2008-09-23T07:43:07","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=103"},"modified":"2011-08-24T05:09:30","modified_gmt":"2011-08-24T12:09:30","slug":"kodel-klinikinei-psichologijai-reikalingi-moksliniai-tyrimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/23\/kodel-klinikinei-psichologijai-reikalingi-moksliniai-tyrimai\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l klinikinei psichologijai reikalingi moksliniai tyrimai?"},"content":{"rendered":"<p>Klinikin\u0117 psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negal\u0117t\u0173 vystytis be mokslini\u0173 tyrim\u0173. Viso smalsumo pagrindas ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistov\u0117jusiais pagalbos b\u016bdais, skatina ie\u0161koti efektyvesni\u0173 keli\u0173 klientui pad\u0117ti.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nMoksliniai tyrimai i\u0161 ties\u0173 yra labai svarb\u016bs, nes jie padeda i\u0161vengti spekuliacij\u0173. Tokiu b\u016bdu sistemingai kaupiami duomenys, kurie padeda pasteb\u0117ti ry\u0161ius, atpa\u017einti prie\u017eastis ir pasekmes, suprasti bendruosius principus. Pavyzd\u017eiui, psichoterapijos efektyvum\u0105 reikia tikrinti, nes vien psichoterapeuto \u012fsitikinimas, kad ji veikia, to ne\u012frodo. Tyrimai taip pat padeda i\u0161pl\u0117sti ir modifikuoti jau egzistuojan\u010dias psichologijos teorijas, \u012fvertinti j\u0173 ribas ir naudingum\u0105. Kita svarbi sritis &#8211; tyrim\u0173 metu kaupiamos \u017einios apie tam tikro elgesio ar sutrikimo raidos d\u0117sningumus leid\u017eia numatyti elges\u012f ateityje. Pavyzd\u017eiui, jei mes \u017einome, kad ged\u0117jim\u0105 i\u0161gyvenan\u010diam \u017emogui ypa\u010d sunku yra i\u0161tverti reik\u0161mingas \u0161ventes ir sukaktis, mes galime i\u0161 anksto tam ruo\u0161tis. I\u0161 principo moksliniai tyrimai padeda mus kaupti \u017einias apie pasaul\u012f. Kaip teigia Gilbert ir Irons (2005):<\/p>\n<blockquote><p><em>Tyrimai padeda mums kurti tikslesnius pasaulio modelius ir suprasti, kaip jis funkcionuoja, bet taip pat patikrinti m\u016bs\u0173\u00a0 \u012fsitikinimus ir prielaidas prie\u0161 tai, kai mes imam jomis naudotis. <\/em><\/p><\/blockquote>\n<p>Kod\u0117l tai yra svarbu? Negi a\u0161 negaliu pats atsirinkti ir susiprasti, kas yra gerai, o kas ne? I\u0161 ties\u0173 m\u016bs\u0173 \u012fsitikinimus, profesinius sprendimus, m\u0105stym\u0105 veikia daugyb\u0117 veiksni\u0173, kuri\u0173 \u012ftak\u0105 mes ne visada suvokiame. Toki\u0173 \u012ftak\u0173 pavyzd\u017eiai gal\u0117t\u0173 b\u016bti:<\/p>\n<ul>\n<li><em>Galios fenomenas<\/em> &#8211; mes esame perd\u0117tai link\u0119 pasitik\u0117ti \u017eymiais \u017emon\u0117mis ir profesiniais autoritetais. Naujoms id\u0117joms kartais labai sunku \u012fveikti nusistov\u0117jusias nuostatas.<\/li>\n<li><em>Tyrimo u\u017esakovo fenomenas<\/em> &#8211; Tyrim\u0173 rezultatai ir publikacijos, kurias mes skaitome, da\u017enai priklauso nuo to, k\u0105 tyr\u0117jai nori \u012frodyti, kuo nori mus \u012ftikinti. Pvz.: vaist\u0173 efektyvumo tyrimai.<\/li>\n<li><em>Sociokult\u016briniai fenomenai<\/em> &#8211; Kult\u016bra lemia specifinius b\u016bdus, kuriais \u017emon\u0117s galvoja apie \u012fvairias situacijas ir \u012fvykius (pvz.: kin\u0173 medicina ir pasaulio suvokimas).<\/li>\n<li><em>Tyrimo prioritet\u0173 fenomenas<\/em> &#8211; Tai, k\u0105 mes tiriame, da\u017enai remiasi ne poreikiais, o madingomis tendencijomis, autoritet\u0173 nuomon\u0117mis ir t.t.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi sveikas skepticizmas, yra labai svarbi klinikinio psichologo savyb\u0117, padedanti per greitai nepasikliauti gaunamomis \u017einiomis, o pirmiausia pasitikrinti, kiek ta informacija yra patikima. Yra trys esminiai kriterijai, kurie padeda \u012fvertini psichologin\u0117s teorijos vert\u0119:<\/p>\n<ul>\n<li>Gera teorija suteikia krypt\u012f m\u016bs\u0173 m\u0105stymui ir nukreipia d\u0117mes\u012f \u012f aspektus, kuriuos mums reikia suprasti.<\/li>\n<li>Tokia teorija padeda kelti hipotezes apie prie\u017eastis ir pasekmes. Ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad hipotez\u0117 yra sp\u0117jimas. Taigi gera teorija suvokia savo ribas ir \u012fvertina i\u0161imtis.<\/li>\n<li>Gera teorija turi b\u016bti pagr\u012fsta \u012frodymais.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Nepaisant tyrim\u0173 gausos, iki galo patikrinti ir \u012frodymais pagr\u012fsti psichologines teorijas yra sunku. Planuojant tyrim\u0105 reikia \u012fvertinti daugyb\u0119 faktori\u0173 atsakyti \u012f daugyb\u0119 kylan\u010di\u0173 klausim\u0173. Pavyzd\u017eiui:<\/p>\n<ul type=\"square\">\n<li>K\u0105 mums reikia matuoti? &#8211; kintam\u0173j\u0173 pasirinkimas. \u0160is klausimas yra sud\u0117tingesnis nei atrodo, nes rodikli\u0173 gali b\u016bti daug ir jie gali kisti.<\/li>\n<li>Kas yra geras rezultatas? &#8211; jei matuojame poky\u010dius, gana didel\u0117 problema yra tai, kad ne vis\u0173 tiriam\u0173j\u0173 rodikliai gydymo eigoje kinta vienodai. Koks rodikli\u0173 pokytis mums bus reik\u0161mingas?<\/li>\n<li>K\u0105 mums duos blogi rezultatai? &#8211; ar tyrimas leis nustatyti, kas yra blogos prognoz\u0117s prognostiniai veiksniai.<\/li>\n<li>Kiek &#8220;kokybi\u0161ki&#8221; yra \u012frodymai, kuriuos mes gausime? &#8211; rezultat\u0173 patikimumas ir validumas. Tyrimo rezultatai gali priklausyti nuo vertintoj\u0173 suderinamumo, savistabos geb\u0117jim\u0173, rezultatai gali svyruoti d\u0117l nat\u016brali\u0173 savijautos svyravim\u0173 ar matavimo instrument\u0173 patikimumo stokos.<\/li>\n<li>Kiek rezultatai gauti grie\u017etai kontroliuotomis s\u0105lygomis atspindi efektyvum\u0105 taikant metodus realiam gyvenime?<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kadangi pilnai sukontroliuoti vis\u0173 auk\u0161\u010diau apra\u0161yt\u0173 veiksni\u0173 yra ne\u012fmanoma, moksliniai tyrimai tam tikra prasme yra nesibaigiantis procesas. Klinikin\u0117s psichologijos \u017einios yra kaupiamos siejant ir apibendrinant daugelio mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus, siekiant juos \u012fprasminti ir pritaikyti praktikoje. \u010cia labai svarbu neprarasti ry\u0161io tarp mokslo ir praktikos. Svarbios yra Gilbert ir Irons (2005) mintys, kurie teigia:<\/p>\n<blockquote><p><em>Moksliniai tyrimai yra \u017eavus ir jaudinantis u\u017esi\u0117mimas, kuris lengvai gali virsti nusivylimu, jei per daug bus akcentuojami metodai ir statistika. [&#8230;] tyr\u0117jui daug svarbiau yra suprasti tyrimo klausimus ir geb\u0117ti m\u0105styti apie proces\u0173 ir fenomen\u0173 tarpusavio ry\u0161ius, nei \u017einoti, kaip &#8220;daryti moksl\u0105&#8221;. <\/em><\/p><\/blockquote>\n<p style=\"margin: 0cm 0cm 0pt;\">Priklausomai nuo tyrimo tiksl\u0173 klinikiniuose tyrimuose gali b\u016bti naudojami patys \u012fvairiausi tyrimo metodai.\u00a0Toliau bus\u00a0pristatomos tik pagrindin\u0117s metod\u0173 grup\u0117s, j\u0173 privalumai ir tr\u016bkumai, ta\u010diau jokiu b\u016bdu neapimama visa galim\u0173 tyrimo metod\u0173 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n<p style=\"margin: 0cm 0cm 0pt;\">\n<p style=\"margin: 0cm 0cm 0pt;\">\n<p style=\"margin: 0cm 0cm 0pt;\"><strong>Parengta pagal:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Miles, J., Gilbert, P. (2005). A <span>Handbook of research methods for clinical and health psychology<\/span>. Oxford University Press.<\/li>\n<li>Trull, T.J. (2005). <span>Clinical Psychology<\/span>. (7th edt.). Wadsworth\/Thomson Learning.<\/li>\n<li>Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. (2004). <span>Abnormal psychology<\/span> (9th\u00a0 edt.) Wiley.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klinikin\u0117 psichologija, kaip ir bet kuri kita psichologijos disciplina negal\u0117t\u0173 vystytis be mokslini\u0173 tyrim\u0173. Viso smalsumo pagrindas ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 variklis yra sveikas skepticizmas, kuris padeda suabejoti teorijomis, nusistov\u0117jusiais pagalbos b\u016bdais, skatina ie\u0161koti efektyvesni\u0173 keli\u0173 klientui pad\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=103"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":829,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103\/revisions\/829"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=103"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=103"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=103"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}