{"id":108,"date":"2008-09-23T00:49:54","date_gmt":"2008-09-23T07:49:54","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=108"},"modified":"2011-08-24T05:04:18","modified_gmt":"2011-08-24T12:04:18","slug":"atvejo-analize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/23\/atvejo-analize\/","title":{"rendered":"Atvejo analiz\u0117"},"content":{"rendered":"<p>Atvej\u0173 analiz\u0117 yra klasikinis klinikin\u0117s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno \u017emogaus studija. Savo prigimti \u0161is tyrimo metodas yra \u201eatrandantis&#8221;, jo tikslas &#8211; remiantis konkre\u010diu atveju kelti hipotezes apie sud\u0117tingus psichologinius mechanizmus ir ry\u0161ius.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nAtvejo analiz\u0117 yra ypa\u010d tinkama tais atvejais, kai mus domina daugelio kintam\u0173j\u0173\u00a0tarpusavio ry\u0161iai ir subjektyvumas. \u0160io metodo pagalba galima pa\u017einti asmens gyvenimo aspektus, kuri\u0173 eksperimenti\u0161kai nagrin\u0117ti tiesiog yra ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p>Atvejo analiz\u0117 taip pat yra ypa\u010d tinkama kaip pradinis metodas, kai imamasi nagrin\u0117ti srit\u012f, apie kuri\u0105 labai ma\u017eai \u017einoma. Tokiu atveju vieno atvejo analiz\u0117 gali pad\u0117ti numatyti tolesnes tyrim\u0173 sritis ir klausimus. Ji taip pat nepakei\u010diama, kai tyrimo objektu yra labai retas elgesys.<\/p>\n<p>Atvejo analiz\u0117 remiasi dviem pagrindiniais principais:<\/p>\n<ul>\n<li><em>Unikalumas, o ne bendrumas<\/em> &#8211; atvejo analiz\u0117 yra vieno \u017emogaus tyrimas. Jos pagrindu negalima daryti \u012fvair\u0173 apibendrinim\u0173.<\/li>\n<li><em>Atskleidimas, o ne patvirtinimas<\/em> &#8211; \u012fprasta, kad eksperimentai ar koreliaciniai tyrimai siekia patvirtinti i\u0161 anksto i\u0161sikeltas prielaidas. Ta\u010diau toks i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 tikrinimas retai kada padeda atskleisti ka\u017ek\u0105 naujo ir netik\u0117ti rezultatai da\u017enai n\u0117ra interpretuojami ar yra tiesiog pra\u017ei\u016brimi. Tuo tarpu atvejo analiz\u0117je i\u0161ankstin\u0117s prielaidos da\u017eniausiai n\u0117ra daromos, tod\u0117l tyr\u0117jas yra atviresnis bet kokiam patyrimui. Taigi atvejo analiz\u0117 gali reik\u0161mingai papildyti kiekybini\u0173 tyrimo metod\u0173 rezultatus.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Atvej\u0173 analiz\u0117je naudojami \u012fvair\u016bs informacijos \u0161altiniai. Tai gali b\u016bti steb\u0117jimo duomenys, nat\u016braliai surinkta klinikin\u0117 informacija, taip pat \u012fvair\u016bs asmeniniai dokumentai. \u012evairi\u0173 dokument\u0173 naudojimas yra naudingas tuo, kad padeda nagrin\u0117ti tiriamojo patirt\u012f, ir tuo pa\u010diu n\u0117ra veikiami tyr\u0117jo nuostat\u0173 ir l\u016bkes\u010di\u0173. Taip gauna informacijas i\u0161 toki\u0173 tiriamojo gyvenimo laikotarpi\u0173 ir viet\u0173, kurios n\u0117ra tiesiogiai prieinamos tyr\u0117jui.<\/p>\n<p>Atvej\u0173 analiz\u0117je taip pat gana da\u017enai naudojami \u012fvair\u016bs interviu. Tokie interviu gali apimti medicinin\u0119 istorij\u0105, gyvenimo istorij\u0105, tarpasmeninius santykius ir kt. Ta\u010diau informacijos, surinktos atvej\u0173 analiz\u0117s metu, patikimum\u0105 veikia daugelis veiksni\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>tiriam\u0173j\u0173 gynybi\u0161kumas, noras pasirodyti palankiau, labiau socialiai priimtinai;<\/li>\n<li>nes\u0105moningi gynybos mechanizmai, saugantys savivaizd\u012f. Pavyzd\u017eiui, jausm\u0173 projekcija.;<\/li>\n<li>tiesiog neadekvatus tiriam\u0173j\u0173 sav\u0119s suvokimas;<\/li>\n<li>tiriam\u0173j\u0173 atminties netikslumai;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Be to atvej\u0173 analiz\u0117je labai svarbus ir tyr\u0117jas. Klinikin\u0117s i\u0161vados yra teisingos tiek, kiek yra teis\u016bs j\u0173 darytojai. Taigi atvej\u0173 analizei patys tyr\u0117jai turi b\u016bti gerai pasiruo\u0161\u0119, turintys klinikin\u0117 patirties, gebantys sieti ir interpretuoti informacija, o taip pat kontroliuoti savo i\u0161ankstines nuostatas ir \u012fsitikinimus.<\/p>\n<p>Nepaisant \u0161i\u0173 ribotum\u0173, atvejo analiz\u0117s klinikin\u0117je psichologijoje yra labai svarbus metodas psichologams keistis patirtimi ir pa\u017einti savo klientus. Allport teigia, kad atvejo analiz\u0117s studijos psichologijoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamos kuo da\u017eniau, nes ir taip per ma\u017eai d\u0117mesio skiriama atskiro \u017emogaus supratimui. Atskiras \u017emogus yra daugiau nei tam tikr\u0173 savybi\u0173 visuma, tod\u0117l reikia skirti d\u0117mesio viso \u017emogaus pa\u017einimui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Atvej\u0173 analiz\u0117 yra klasikinis klinikin\u0117s psichologijos tyrimo metodas. Tai intensyvi vieno \u017emogaus studija. Savo prigimti \u0161is tyrimo metodas yra \u201eatrandantis&#8221;, jo tikslas &#8211; remiantis konkre\u010diu atveju kelti hipotezes apie sud\u0117tingus psichologinius mechanizmus ir ry\u0161ius.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=108"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":826,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108\/revisions\/826"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=108"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=108"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=108"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}