Steb\u0117jimas yra vienas seniausi\u0173 tyrimo metod\u0173, steb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eiai yra svarb\u016bs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, ta\u010diau ir kasdieniniame psichologo darbe. Steb\u0117jimas gali b\u016bti suskirstytas \u012f nesisteming\u0105, nat\u016bral\u0173 ir kontroliuojam\u0105.
\n
\nNesistemingas steb\u0117jimas – tai steb\u0117jimas, kuriuo nesiekiama sistemi\u0161kai ir tikslingai rinkti steb\u0117jimo informacij\u0105, ta\u010diau kuris nei\u0161vengiamai lydi bet kok\u012f m\u016bs\u0173 kontakt\u0105 su tiriamuoju. Pavyzd\u017eiui, tiriamajam atsakin\u0117jant \u012f klausimyn\u0105 psichologas stebi jo reakcijas. Toks steb\u0117jimas leid\u017eia gauti papildomos informacijos, kiek motyvuotas buvo tiriamasis, kiek \u0161alutiniai veiksniai (d\u0117mesio problemos, nerimas ir pan.) gal\u0117jo lemti tyrimo rezultatus.<\/p>\n
Nat\u016bralus steb\u0117jimas – nat\u016braliam steb\u0117jimui priskiriami tyrimai, atliekami tiriamiesiems \u012fprastomis s\u0105lygomis. Pavyzd\u017eiui, galima steb\u0117ti psichiatrin\u0117s ligonin\u0117s pacient\u0173 bendravimo dinamik\u0105 stacionarinio gydymo laikotarpiu. Tokio tipo steb\u0117jimas yra naudingas, nes padeda pamatyti konkre\u010diai aplinkai b\u016bdingas problemas, jo pagrindu galima si\u016blyti efektyvias intervencijas. Ta\u010diau tokio steb\u0117jimo rezultatai gana stipriai priklauso nuo konkre\u010di\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173. Pavyzd\u017eiui, ligonin\u0117s pacient\u0173 bendravimas gali priklausyti nuo personalo po\u017ei\u016brio. Taigi toki\u0173 tyrim\u0173 rezultatus yra sunkiau apibendrinti.<\/p>\n
Kontroliuojamas steb\u0117jimas -tai steb\u0117jimas vykdomas specifin\u0117mis s\u0105lygomis, kontroliuojant tyrimo situacij\u0105. Tokio steb\u0117jimo metu siekiama, kad tyrimo s\u0105lygos b\u016bt\u0173 kaip galima stabilesn\u0117s ir kaip galima ma\u017eiau \u012ftakojamos \u0161alutini\u0173 veiksni\u0173. \u0160is steb\u0117jimo b\u016bdas leid\u017eia surinkti objektyvesn\u0119 informacij\u0105, ta\u010diau \u0161iuo atveju kyla klausimas, kiek tiriam\u0173j\u0173 elgesys kontroliuojamos s\u0105lygomis atitinka elges\u012f nat\u016braliomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Taigi did\u017eiausias steb\u0117jimo metod\u0173 privalumas yra tas, kad moksliniuose tyrimuose jis gali lyd\u0117ti kitus tyrimo metodus, padeda pasteb\u0117ti ry\u0161ius ir kelti hipotezes, kurios v\u0117liau gali b\u016bti tikrinamos objektyvesniais metodais. Steb\u0117jimas taip pat yra naudingas praktiniame klinikinio psichologo darbe.<\/p>\n
Ta\u010diau, kaip ir visi tyrimo metodai, steb\u0117jimas turi tr\u016bkum\u0173. Steb\u0117jimo metu surinktus duomenis sunku apibendrinti, juos veikia tyr\u0117jo subjektyvumas, tyrimo s\u0105lygas da\u017enai sunku kontroliuoti. Apie tai, kaip \u0161iuos tr\u016bkumus \u012fveikti, ir kaip planuoti ir atlikti tyrim\u0105 steb\u0117jimo b\u016bdu, buvo kalb\u0117ta psichodiagnostikos paskaitose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Steb\u0117jimas yra vienas seniausi\u0173 tyrimo metod\u0173, steb\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eiai yra svarb\u016bs ne vien atliekant mokslinius tyrimus, ta\u010diau ir kasdieniniame psichologo darbe. Steb\u0117jimas gali b\u016bti suskirstytas \u012f nesisteming\u0105, nat\u016bral\u0173 ir kontroliuojam\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=111"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":825,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111\/revisions\/825"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}