{"id":114,"date":"2008-09-24T01:29:41","date_gmt":"2008-09-24T08:29:41","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=114"},"modified":"2011-08-24T04:58:56","modified_gmt":"2011-08-24T11:58:56","slug":"fokus-grupes-ir-interviu-metodai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/24\/fokus-grupes-ir-interviu-metodai\/","title":{"rendered":"Fokus grup\u0117s ir interviu metodai"},"content":{"rendered":"<p><strong>Fokus grup\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>Fokus grup\u0117s &#8211; tai kokybinis tyrimo metodas, pagr\u012fstas diskusija ma\u017eoje grup\u0117je. Klinikin\u0117s psichologijos tyrimai, pagr\u012fsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serij\u0105 ma\u017e\u0173 grupeli\u0173, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o v\u0117liau tiriam\u0173j\u0173 pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema da\u017eniausiai pateikiama i\u0161 anksto numatyt\u0173 klausim\u0173 serija, ta\u010diau tyrimui taip pat gali b\u016bti naudojami ir kitokia \u012fsp\u016bd\u012f sukelianti med\u017eiaga (pvz.: filmai, reklamos, garso \u012fra\u0161ai ir t.t.). Grup\u0117s veda specialiai tam paruo\u0161tas moderatorius, kuris skatina grup\u0117s dalyvi\u0173 aktyvum\u0105 ir diskusij\u0105.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nDid\u017eiausias fokus grupi\u0173 privalumas yra tas, jog jos leid\u017eia atskleisti paprasto \u017emogaus po\u017ei\u016br\u012f \u012f klinikinei psichologijai svarb\u0173 klausim\u0105. Pavyzd\u017eiui, ko pa\u010di\u0173 psichikos liga sergan\u010di\u0173j\u0173 akimis labiausiai tr\u016bksta dabartin\u0117je psichikos sveikatos prie\u017ei\u016broje, kad gydymo rezultatai b\u016bt\u0173 geresni? Tokio tipo tyrimai leid\u017eia papildyti klinikin\u0117s psichologijos \u017einias subjektyviu, kasdieniniu \u017emogaus patyrimu ir priartinti jas prie \u017emogaus poreiki\u0173.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias fokus grupi\u0173 tr\u016bkumas &#8211; surenkamos informacijos kokyb\u0117 stipriai priklauso\u00a0 nuo grup\u0117s nari\u0173 s\u0105veikos. Tam \u012ftakos gali tur\u0117ti tiek grup\u0117s moderatoriaus sugeb\u0117jimas valdyti grup\u0119 ir paskatinti diskusij\u0105, tiek grup\u0117s nari\u0173 tarpusavio santykis, simpatijos, antipatijos, dominavimas, ry\u0161iai u\u017e grup\u0117s rib\u0173 ir t.t.<\/p>\n<p><strong>Interviu metodai<\/strong><\/p>\n<p>Klinikin\u0117s psichologijos tyrimuose pla\u010diai naudojami interviu metodai. Daug apie interviu tipus, privalumus ir tr\u016bkumus kalb\u0117jome psichodiagnostikos paskaitose, taigi \u010dia informacijos nekartosiu. Klinikiniuose tyrimuose gali b\u016bti naudojami tiek strukt\u016bruoti interviu, pasi\u017eymintys i\u0161 anksto suformuluotais tyrimo klausimais ir standartine tyrimo schema, tiek ma\u017eiau apibr\u0117\u017eti pusiau strukt\u016bruoti interviu, kuriuose numatyti tik pagrindiniai tyrimo klausimai. Pastarieji klinikin\u0117je psichologijoje yra ypa\u010d svarb\u016bs, nes jie padeda\u00a0 atsakyti \u012f klausim\u0105 \u201ekod\u0117l?&#8221;. Pusiau strukt\u016bruoti interviu yra lankst\u016bs, leid\u017eia greitai prisitaikyti prie tyrimo situacijos. Pusiau strukt\u016bruoto interviu metodu galima tyrin\u0117ti net labai emoci\u0161kai jautrias temas (pvz., netekties i\u0161gyvenim\u0105). Individualaus pokalbio metu yra lengviau u\u017etikrinti tiriamojo saugum\u0105. Ta\u010diau kaip ir kiti kokybiniai metodai interviu yra jautrus tyr\u0117jo \u012ftakoms tiek duomen\u0173 rinkimo, tiek interpretavimo procese.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Fokus grup\u0117s Fokus grup\u0117s &#8211; tai kokybinis tyrimo metodas, pagr\u012fstas diskusija ma\u017eoje grup\u0117je. Klinikin\u0117s psichologijos tyrimai, pagr\u012fsti tokia metodologija, paprastai atliekami organizuojant serij\u0105 ma\u017e\u0173 grupeli\u0173, kuriose aptariami tyrimo klausimai, o v\u0117liau tiriam\u0173j\u0173 pasisakymai analizuojami remiantis kokybine metodologija. Tyrimui svarbi tema da\u017eniausiai pateikiama i\u0161 anksto numatyt\u0173 klausim\u0173 serija, ta\u010diau tyrimui taip pat gali b\u016bti naudojami ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=114"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":823,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114\/revisions\/823"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=114"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=114"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=114"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}