{"id":117,"date":"2008-09-24T01:53:23","date_gmt":"2008-09-24T08:53:23","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=117"},"modified":"2008-10-03T00:18:28","modified_gmt":"2008-10-03T07:18:28","slug":"epidemiologiniai-tyrimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/24\/epidemiologiniai-tyrimai\/","title":{"rendered":"Epidemiologiniai tyrimai"},"content":{"rendered":"<p>Nors klinikin\u0117je psichologijoje da\u017enai stengiamasi tyrin\u0117ti rei\u0161kini\u0173 ry\u0161ius, prie\u017eastis, t.y. eiti \u201egilyn&#8221;, ne ma\u017eiau svarbu \u017einoti, kiek vienas ar kitas rei\u0161kinys yra paplit\u0119s, koks problem\u0173 mastas. \u0160iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai.\u00a0<br \/>\n<!--more--><br \/>\nEpidemiologiniai tyrimai &#8211; tai tyrimai, kurie nagrin\u0117ja \u012fvairi\u0173 sutrikim\u0173 arba problem\u0173 paplitim\u0105 populiacijoje. Da\u017eniausiai vertinamas nauj\u0173 sutrikim\u0173 skai\u010dius per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f, tai leid\u017eia matyti, ar sutrikim\u0173 daug\u0117ja. Taip pat analizuojamas bendras paplitimas, kuris parodo, kiek procent\u0173 \u017emoni\u0173 pasi\u017eymi tiriamu aspektu; ir pasiskirstymas regionuose, am\u017eiaus, lyties, i\u0161simokslinimo kategorijose. Epidemiologiniai tyrimai remiasi prielaida, kad nagrin\u0117jant\u00a0 kaip sutrikimai yra paplit\u0119 \u012fvairiose grup\u0117se, galima su\u017einoti ir sutrikimo prie\u017eastis bei b\u016bd\u0105, kuriuo sutrikimas plinta.<\/p>\n<p>Epidemiologiniuose tyrimuose naudojami rodikliai:<\/p>\n<ul>\n<li>Sergamumas &#8211; naujai i\u0161ai\u0161kint\u0173 tam tikro sutrikimo atvej\u0173 skai\u010dius per tam tikra laikotarp\u012f;<\/li>\n<li>Ligotumas &#8211; nurodo populiacijos dal\u012f, kuriai bendrai b\u016bdingas tas susirgimas;<\/li>\n<li>Tikimyb\u0117 susirgti gyvenimo b\u0117gyje;<\/li>\n<li>Rizikos veiksniai &#8211; sutrikimo paplitimas \u012fvairiuose populiacijos pj\u016bviuose, kuri\u0173 pagrindu sprend\u017eiama apie rizik\u0105 didinan\u010dius veiksnius;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Duomenys apie psichikos sutrikim\u0173 paplitim\u0105 Lietuvoje taip pat sistemi\u0161kai kaupiami. Daugiau informacijos galima rasti \u0161iuose tinklapiuose<\/p>\n<ul>\n<li><a href=\"http:\/\/www.lsic.lt\">Lietuvos sveikatos informacijos centras<\/a>\u00a0\u00a0<\/li>\n<li><a href=\"http:\/\/vpsc.lt\">Valstybinis psichikos sveikatos centras<\/a><\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0Did\u017eiausias epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 privalumai yra tai, kad jie padeda planuoti psichikos sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105 ir paskirstyti l\u0117\u0161as. \u017dinodami rei\u0161kini\u0173 paplitim\u0105 ir dinamik\u0105, galime pagr\u012fs\u010diau argumentuoti, kod\u0117l reikalingos prevencin\u0117s programos, daugiau psicholog\u0173 ir t.t. Epidemiologiniai tyrimai taip pat padeda kelti hipotezes apie sutrikim\u0173 vystymosi prie\u017eastis bei planuoti prevencin\u0119 veikl\u0105. Vienas i\u0161 \u017eymiausi\u0173 toki\u0173 tyrim\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra 1964 m JAV atliktas tyrimas \u201eR\u016bkymas ir sveikata&#8221;, kuriame pirm\u0105 kart\u0105 buvo nustatyta koreliacija tarp r\u016bkymo ir plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio, taigi pasteb\u0117tas ry\u0161ys, kuris tiriant atskirus atvejus nebuvo patvirtintas.<\/p>\n<p>Ta\u010diau epidemiologiniai tyrimai turi ir tr\u016bkum\u0173. Nors nustatomos koreliacijos tarp rei\u0161kini\u0173, pilnai patvirtinti prie\u017eastini\u0173 ry\u0161i\u0173 epidemiologiniai tyrimai negali. Taip pat svarbu nepamir\u0161ti, kad daugel\u012f sutrikim\u0173 lemia daugiau nei vienas rizikos veiksnys, tod\u0117l epidemiologiniuose tyrimuose \u012fvertinamos tik kai kurios, bet ne visos \u012fmanomos s\u0105veikos. Be to epidemiologiniai tyrimai yra brang\u016bs. Sunku ir brangu tinkamai pasirinkti tyrimo populiacij\u0105 bei tinkamus tyrimo metodus, paruo\u0161ti tyr\u0117jus, organizuoti apklausas. Epidemiologiniais tyrimais gaunama informacija, nors ir atspindi populiacijos rodiklius, vis d\u0117lto remiasi subjektyviais tiriam\u0173j\u0173 pasisakymais ir prisiminimais, kurie gali b\u016bti netiksl\u016bs.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nors klinikin\u0117je psichologijoje da\u017enai stengiamasi tyrin\u0117ti rei\u0161kini\u0173 ry\u0161ius, prie\u017eastis, t.y. eiti \u201egilyn&#8221;, ne ma\u017eiau svarbu \u017einoti, kiek vienas ar kitas rei\u0161kinys yra paplit\u0119s, koks problem\u0173 mastas. \u0160iam tikslui yra naudojami epidemiologiniai tyrimai.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/117"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=117"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/117\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":231,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/117\/revisions\/231"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=117"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=117"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=117"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}