{"id":12,"date":"2008-08-12T02:10:59","date_gmt":"2008-08-12T09:10:59","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=12"},"modified":"2011-08-22T10:15:11","modified_gmt":"2011-08-22T17:15:11","slug":"kas-yra-klinikinis-psichologas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/08\/12\/kas-yra-klinikinis-psichologas\/","title":{"rendered":"Kas yra klinikinis psichologas?"},"content":{"rendered":"<p>Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikin\u0117s psichologios studijas\u00a0&#8211; kas\u00a0yra klinikinis psichologas? Daugelyje \u0161ali\u0173 teis\u0117 vadintis klinikiniu psichologu yra \u012fgyjama tik baigus specializuot\u0105 klinikin\u0117s psichologijos magistro ar doktorant\u016bros studij\u0173 program\u0105 ir turint atitinkam\u0105 praktin\u0117s veiklos licencij\u0105.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nLietuvoje psichologai kol kas dar n\u0117ra licencijuojami, taip pat n\u0117ra ir klinikinio psichologo pareigyb\u0117s. Sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose dirbantys psichologai yra vadinami &#8220;medicinos psichologais&#8221;. Taigi pavadinimas &#8220;klinikinis psichologas&#8221; Lietuvoje gali nurodyti \u012f baigt\u0105 studij\u0173 program\u0105 (VU, klinikin\u0117s psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis), o taip pat neformaliai \u012f veiklos ir dom\u0117jimosi srit\u012f.<\/p>\n<p>Klinikinio psichologo darbas yra sud\u0117tingas tuo, kad reikalauja gana didelio teorinio ir praktinio pasirengimo. Trull (2005) nurodo tokias klinikinio psichologo \u017eini\u0173 sritis:<\/p>\n<ul>\n<li>\u017dinios apie psichikos surikimus;<\/li>\n<li>\u017dinios apie asmenyb\u0117s vystym\u0105si ir individualius skirtumus;<\/li>\n<li>Psichologinio \u012fvetinimo ir diiferencin\u0117s diagnostikos \u017einios ir \u012fg\u016bd\u017eiai;<\/li>\n<li>Psichologini\u0173 intervencij\u0173 i\u0161manymas: psichologinis konsultavimas, psichoterapija, kiti poveikio metodai;<\/li>\n<li>Mokslini\u0173 tyri\u0173 pagrindai;<\/li>\n<li>Psichologo etikos ir profesini\u0173 princip\u0173 \u017einojimas;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kitas sud\u0117tingas klinikinio psichologo darbo aspektas, yra tai, kad da\u017enai tenka dirbti komandose su kitais psichikos sveikatos specialistais. Tai reikalauja ne tik ger\u0173 bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, bet taip pat bent minimalaus kit\u0173 komandos nari\u0173 veiklos i\u0161manymo, kad b\u016bt\u0173 lengviau susikalb\u0117ti ir bendradarbiauti. Da\u017eniausiai komandose tenka dirbti su gydytojais psichiatrais, psichikos sveikatos slaugytojais, socialiniais darbuotojais, u\u017eimtumo terapeutais, reabilitologais, mokykl\u0173 psichologais.<\/p>\n<p>Pagrindin\u0117 klinikinio psichologo praktin\u0117 veikla da\u017eniausiai yra psichologinis konsultavimas\/psichoterapija ir psichologin\u0117 diagnostika. Didel\u0117 dalis klinikini\u0173 psicholg\u0173 veda mokymus, supervizijas, mokosi patys. \u017demiau esan\u010dioje lentel\u0117 pateikiamos da\u017eniausios klinikinio psichologo veiklos ir Trull (2005) nurodomas psicholog\u0173 pasiskirstymas pagal jas JAV.<\/p>\n<table style=\"border: 1px solid gray; white-space: nowrap; font-size: 0.8em;\" border=\"0\" cellspacing=\"0\" cellpadding=\"2\">\n<tbody>\n<tr valign=\"top\">\n<td><\/td>\n<td>Proc. dirban\u010di\u0173 \u0161ioje srityje<\/td>\n<td>Skiriamo laiko proc.<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Terapija \/ intervencijos<\/td>\n<td>80<\/td>\n<td>37<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Diagnostika<\/td>\n<td>64<\/td>\n<td>15<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Mokymas<\/td>\n<td>49<\/td>\n<td>10<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Supervizavimas<\/td>\n<td>50<\/td>\n<td>06<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Mokslinis darbas \/ straipsniai<\/td>\n<td>51<\/td>\n<td>14<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Asmenin\u0117s supervizijos ir konsultacijos<\/td>\n<td>47<\/td>\n<td>07<\/td>\n<\/tr>\n<tr valign=\"top\">\n<td>Administracinis darbas<\/td>\n<td>53<\/td>\n<td>13<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n<p>Taigi klinikin\u0117 psichologija yra gana plati veiklos sritis, kurioje galima pasirinkti\u00a0skirtingas veiklos kryptis, apiman\u010dias nuo psichikos sveikatos politikos formavimo iki individualaus darbo su sunkiomis psichikos ligomis sergan\u010diais asmenimis, skirtingus am\u017eiaus tarpsnius, orientacij\u0105 \u012f specifinius sutrikimus (pavyzd\u017eiui, narkomanija), ar atskirus pagalbos\u00a0 b\u016bdus (individuali, grupin\u0117 psichoterapija, skirtingos psichoterapijos kryptys).<\/p>\n<p><strong>Parengta pagal:<\/strong><\/p>\n<p>Trull, T.J.  Clinical Psychology. (7th edt.). Wadsworth\/Thomson Learning: 2005.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Antrasis svarbus klausimas pradedant klinikin\u0117s psichologios studijas\u00a0&#8211; kas\u00a0yra klinikinis psichologas? Daugelyje \u0161ali\u0173 teis\u0117 vadintis klinikiniu psichologu yra \u012fgyjama tik baigus specializuot\u0105 klinikin\u0117s psichologijos magistro ar doktorant\u016bros studij\u0173 program\u0105 ir turint atitinkam\u0105 praktin\u0117s veiklos licencij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12"}],"version-history":[{"count":15,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":815,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12\/revisions\/815"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}