{"id":123,"date":"2008-09-24T23:44:39","date_gmt":"2008-09-25T06:44:39","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=123"},"modified":"2011-08-24T04:49:54","modified_gmt":"2011-08-24T11:49:54","slug":"koreliaciniai-tyrimai-eksperimentai-ir-metaanalizes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/24\/koreliaciniai-tyrimai-eksperimentai-ir-metaanalizes\/","title":{"rendered":"Koreliaciniai tyrimai, eksperimentai ir metaanaliz\u0117s"},"content":{"rendered":"<p><strong>Koreliaciniai tyrimai<\/strong><\/p>\n<p>Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ry\u0161iai tarp dviej\u0173 ar daugiau rei\u0161kini\u0173. Pavyzd\u017eiui, koreliacija tarp gyvenimo kokyb\u0117s ir depresijos. Ta\u010diau koreliaciniai tyrimai leid\u017eia tik nustatyti ry\u0161\u012f, bet neleid\u017eia vertinti jo prie\u017eastingumo.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nKoreliaciniuose tyrimuose negalima daryti i\u0161vad\u0173 apie prie\u017easties ir pasekm\u0117s ry\u0161\u012f, nes galioja du pagrindiniai apribojimai:<\/p>\n<ul>\n<li>Krypties problema &#8211; koreliacija parodo, jog kintamieji yra susij\u0119, bet nenurodo, kuris kur\u012f \u012ftakoja;<\/li>\n<li>Tre\u010diojo kintamojo problema &#8211; gali b\u016bti jog kintam\u0173j\u0173 ry\u0161\u012f lemia tai, kad juos abu veikia tre\u010diasis kintamasis, kuris nebuvo matuotas;<\/li>\n<\/ul>\n<p>I\u0161 dalies prie\u017eastingumas gali b\u016bti \u012frodytas atliekant ilgalaikius tyrimus, apiman\u010dius plat\u0173 am\u017eiaus tarpsn\u012f. Pavyzd\u017eiui, jei depresija yra susijusi su specifiniais hormon\u0173 poky\u010diais, tai depresijos atvej\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 did\u0117ti specifiniais moters am\u017eiaus tarpsniais (pvz. menopauz\u0117s). Tyrimai, kurie apima plat\u0173 am\u017eiaus spektr\u0105 gali b\u016bti skerspj\u016bviniai arba longitudiniai.<\/p>\n<ul>\n<li>Skerspj\u016bvio tyrimas &#8211; tai tyrimas, kai tiriamos \u012fvairios tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117s tuo pa\u010diu laiko momentu. Skerspj\u016bvio tyrimai yra pigesni, ta\u010diau jie turi rimt\u0173 tr\u016bkum\u0173. J\u0173 pagalba negalima \u012frodyti, jog stebimi skirtumai ir ry\u0161iai neatsirado d\u0117l skirtingos aplinkos, t.y. kohortos efekto. Pavyzd\u017eiui, jei mes nustatome, kad vyresni \u017emon\u0117s pasi\u017eymi didesniu dvasingumu nei jauni \u017emon\u0117s, tai dar ne\u012frodo, kad dvasingumas did\u0117ja su am\u017eiumi. Rezultatas gal\u0117jo b\u016bti nulemtas kitokio kult\u016brinio konteksto, kuriame augo skirtingos kartos.<\/li>\n<li>Longitudiniai tyrimai- tai tyrimai, kurie atliekami daug met\u0173, kai tie patys tiriamieji sekami ilg\u0105 laik\u0105. Longitudiniai tyrimai leid\u017eia vertinti, kaip psichikos procesai kei\u010diasi, ta\u010diau jie brang\u016bs; negalima tyrimo metu i\u0161taisyti pasteb\u0117t\u0173 tyrimo tr\u016bkum\u0173, gr\u0117sm\u0119 kelia tiriam\u0173j\u0173 praradimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Eksperimentai<\/strong><\/p>\n<p>Geriausiai prie\u017easties pasekm\u0117s ry\u0161\u012f atskleid\u017eia eksperimentiniai metodai, kuri\u0173 metu tiesiogiai manipuliuojama kintamaisiais. Eksperimentiniai tyrimai gali skirtis savo tyrim\u0173 planais. Skiriami keli pagrindiniai eksperiment\u0173 tipai:<\/p>\n<ol type=\"1\">\n<li>Tarpgrupinio dizaino eksperimentai &#8211; tai eksperimentai, kai vienai grupei yra taikomas poveikis, o kitai grupei netaikomas. V\u0117liau grup\u0117s lyginamos pagal mus dominan\u010dius rodiklius. Tokio eksperimento pavyzd\u017eiu gal\u0117t\u0173 b\u016bti psichoterapijos efektyvumo tyrimai, kai depresija sergantys asmenys yra atsitiktinai paskirstomi \u012f poveikio grup\u0119 ir laukimo grup\u0119 (t.y. \u0161ie \u017emon\u0117s bus konsultuojami v\u0117liau), poveikio grupei taikoma mus dominantis psichoterapija ir po tam tikro susitikim\u0173 skai\u010diaus lyginamas abiej\u0173 grupi\u0173 depresi\u0161kumo lygis. Psichoterapija bus efektyvi, jei poveikio grup\u0117s depresi\u0161kumo lygis bus reik\u0161mingai \u017eemesnis u\u017e laukian\u010di\u0173j\u0173 gydymo grup\u0117s. Ta\u010diau toks tyrimo planas, ypa\u010d klinikin\u0117se studijose, yra labai kritikuojamas d\u0117l eti\u0161kumo, nes dalis \u017emoni\u0173, kuriems reikalinga pagalba, jos negauna.<\/li>\n<li>Poky\u010di\u0173 grup\u0117s viduje dizainas &#8211; tai eksperimentas, kuriame n\u0117ra kontrolin\u0117s grup\u0117s. Poveikis \u012frodomos, jei jo metu mus dominantys rodikliai statisti\u0161kai patikimai kei\u010diasi grup\u0117s viduje. Tokios tyrimo plano tr\u016bkumas &#8211; labai sunku pagr\u012fsti, kad pokytis neatsirado d\u0117l kit\u0173 veiksni\u0173 ar ne\u012fvyko d\u0117l statistin\u0117s regresijos. Pavyzd\u017eiui, sergant depresija b\u016bsena nat\u016braliai gana stipriai svyruoja, yra pager\u0117jimo ir pablog\u0117jimo periodai, tod\u0117l konsultavimo metu gautas pager\u0117jimas gali b\u016bti visai ne d\u0117l konsultavimo.<\/li>\n<li>Vieno atvejo eksperimentas yra naudojami kai tiriami nauji gydymo metodai ar labai reti rei\u0161kiniai. Toks eksperimentas leid\u017eia fiksuoti prie\u017eastinius ry\u0161ius, ta\u010diau jo rezultat\u0173 apibendrinimo galimyb\u0117s yra ribotos.<\/li>\n<li>Mi\u0161raus dizaino tyrimai &#8211; tai tyrimai, kuriuose sujungiami eksperimento ir koreliacinio tyrimo elementai.<\/li>\n<\/ol>\n<p>Nepaisant to, kad eksperimentiniai tyrimai yra laikomi objektyviausiais, j\u0173\u00a0 pagrindu daromomis i\u0161vadomis labiausiai pasitikima, jie taip pat turi tr\u016bkum\u0173. Esminiai j\u0173 &#8211; vidinis ir i\u0161orinis validumas. Vidinio validumo klausimai, tai klausimai, kiek eksperimento rezultatu galima pasitik\u0117ti, t.y. ar poveik\u012f gal\u0117jo sukelti nekontroliuojamas \u0161alutinis veiksnys; koki\u0105 \u012ftak\u0105 gal\u0117jo tur\u0117ti tiriamojo l\u016bkes\u010diai (placebo efektas); koki\u0105 \u012ftak\u0105 gal\u0117jo tur\u0117ti tyr\u0117jo l\u016bkes\u010diai. I\u0161orinio validumo klausimai yra susij\u0119 su eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 pritaikymu kasdienin\u0117mis s\u0105lygomis, t.y. kiek laboratoriniai tyrimai atitinka realias s\u0105lygas?<\/p>\n<p><strong>Metaanaliz\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>\u0160iuo metu pasaulyje mokslini\u0173 tyrim\u0173 atliekama labai daug. Skirtingose \u0161alyse ar mokslo institucijose kartais nagrin\u0117jami tie patys tyrimo klausimai. Taigi kyla poreikis gautus duomenis ka\u017ekaip apibendrinti. \u0160iam tikslui yra naudojamos metaanaliz\u0117s. Metaanaliz\u0117 &#8211; keleto ar keliolikos met\u0173 publikacij\u0173 tam tikra tema ap\u017evalga, apimanti teorin\u0119 ir statistin\u0119 publikuot\u0173 rezultat\u0173 analiz\u0119. Tokia analiz\u0117 da\u017eniausiai siekia \u012fvertinti apibendrint\u0105 tam tikro poveikio efekto dyd\u012f (<em>effect size<\/em>).<\/p>\n<p>\u012epras\u010diausias efekto dyd\u017eio skai\u010diavimo metodas yra Cohen d koeficientas, pagr\u012fstas vidurki\u0173 poky\u010diu:<\/p>\n<p><strong>r=(Mprad. &#8211; Mpab.)\/d,<\/strong> kur M-vidurkis, d- dispersija<\/p>\n<p>Efekto dydis parodo, objektyv\u0173 poky\u010dio reik\u0161mingum\u0105.<\/p>\n<p>r=0,10 &#8211; ma\u017eas efektas. Efektas paai\u0161kina tik 1 proc. bendrosios dispersijos. r=0,30 -vidutinis efektas. Efektas apima apie 9 proc. bendrosios dispersijos. r=0,50 &#8211; didelis efektas, apimantis apie 25 proc. dispersijos.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias metaanalizi\u0173 privalumas yra tas, kad jos leid\u017eia \u012fvertinti efekto dyd\u012f ne ma\u017eoje izoliuotoje imtyje, o bendrojoje populiacijoje. Sujungus atskir\u0173 nedideli\u0173 tyrim\u0173 imtis galima geriau pasteb\u0117ti, ar vienas ar kitas poveikio metodas i\u0161 tikro veikia, kiek stabil\u016bs yra gaunami rezultatai.<\/p>\n<p>Ta\u010diau metaanaliz\u0117s turi ir tr\u016bkum\u0173. Vis\u0173 pirma n\u0117ra garantijos, kad visos studijos, susijusios su nagrin\u0117jama tema bus apimtos. Gali b\u016bti, kad reik\u0161mingi rezultatai nebuvo publikuoti ar n\u0117ra pasiekiami. Kita problema yra susijusi su viening\u0173 termin\u0173 ir tyrim\u0173 metodologij\u0173 problema. N\u0117ra garantijos, kad skirtingi tyrimai nebuvo atlikti nukrypstant nuo standartini\u0173 tyrim\u0173 proced\u016br\u0173, skiriasi s\u0105vok\u0173 traktuot\u0117 (pvz.: viename tyrime depresija bus klini\u0161kai nustatytas sutrikimas, kitame &#8211; vertinama tik pagal klausimyno balus). Visa tai gali reik\u0161mingai i\u0161kraipyti duomenis. Be to tam tikra prasme metaanaliz\u0117 yra per daug supaprastinta analiz\u0117. Sud\u0117tingi kintamieji pervedami tik \u012f vidurki\u0173 skirtum\u0105 ir dispersij\u0105, taigi prarandama did\u017eioji dalis unikalios informacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Koreliaciniai tyrimai Koreliaciniai tyrimai yra atliekami, kai mus domina ry\u0161iai tarp dviej\u0173 ar daugiau rei\u0161kini\u0173. Pavyzd\u017eiui, koreliacija tarp gyvenimo kokyb\u0117s ir depresijos. Ta\u010diau koreliaciniai tyrimai leid\u017eia tik nustatyti ry\u0161\u012f, bet neleid\u017eia vertinti jo prie\u017eastingumo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=123"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":821,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123\/revisions\/821"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}