{"id":126,"date":"2008-09-25T00:12:04","date_gmt":"2008-09-25T07:12:04","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=126"},"modified":"2008-10-03T00:17:19","modified_gmt":"2008-10-03T07:17:19","slug":"etikos-klausimai-klinikiniuose-tyrimuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/25\/etikos-klausimai-klinikiniuose-tyrimuose\/","title":{"rendered":"Etikos klausimai klinikiniuose tyrimuose"},"content":{"rendered":"<p>Moksliniai tyrimai klinikin\u0117je psichologijoje yra susij\u0119 su rimtais etikos klausimais, da\u017enai tyrimo objektu yra padidinto pa\u017eeid\u017eiamumo grup\u0117s &#8211; asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, i\u0161gyvenantys krizes. Etikos dilem\u0173 gali kilti ir atliekant poveiki\u0173 metod\u0173 tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo b\u016bdus, kurie potencialiai gali b\u016bti ne tik naudingi, bet ir \u017ealingi pacientui). \u010cia pateikiami keli esminiai punktai, \u012f kuriuos reikia atsi\u017evelgti atliekant klinikinius tyrimus.<br \/>\n<!--more--><\/p>\n<ul>\n<li>Atsakingos institucijos leidimas atlikti tyrim\u0105. Prie\u0161 pradedant atlikin\u0117ti tyrim\u0105 b\u016btina gauti institucijos, kurioje tyrimas bus atliekamas, leidim\u0105. Tyrimo planas tur\u0117t\u0173 b\u016bti apsvarstytas institucijos etikos komisijoje. Jei tyrimas yra susij\u0119s su poveikio metodais, reikalingas biomedicinos etikos komisijos leidimas atlikti tyrim\u0105.<\/li>\n<li>Informuotas tiriam\u0173j\u0173 sutikimas. Visi tiriamieji turi b\u016bti informuoti apie tyrimo tiksl\u0105, taikomus metodus, konfidencialum\u0105, duomen\u0173 naudojimo b\u016bdus ir galimus nepatogumus ar kitus dalykus, kurie gali lemti tiriamojo nor\u0105 dalyvauti tyrime. Tik tuomet, kai tiriamasis yra pilnai susipa\u017ein\u0119s su informacija apie tyrim\u0105, jis duoda informuot\u0105 sutikim\u0105 dalyvauti tyrime. Jei tyrimas atliekamas su pa\u017eeid\u017eiamomis grup\u0117mis, vaikais ar tiriamasis n\u0117ra paj\u0117gus pats \u012fvertinti su tyrimu susijusios rizikos, sutikim\u0105 turi duoti t\u0117vai, glob\u0117jai ar atsakinga institucija. Ta\u010diau\u00a0\u0161iuo atveju reikalinga gauti bent \u017eodin\u012f sutikim\u0105 ir i\u0161 paties tiriamojo.<\/li>\n<li>Konfidencialumas. Renkant duomenys turi b\u016bti u\u017etikrinamas j\u0173 konfidencialumas, informacija vie\u0161inama ir publikuojama tik apibendrinta, nepateikiami jokie duomenys, i\u0161 kuri\u0173 b\u016bt\u0173 galima identifikuoti atskirus tyrimo dalyvius. Tyr\u0117jas turi u\u017etikrinti primini\u0173 duomen\u0173 saugum\u0105 ir pasibaigus tyrimui.<\/li>\n<li>Apgaul\u0117s naudojimas. Tam tikrais atvejais tyr\u0117jas negali tiriamajam suteikti visos informacijos apie tyrim\u0105, nes tai gali reik\u0161mingai i\u0161kraipyti tyrimo rezultatus. Pavyzd\u017eiui, tiriamas vaist\u0173 ir psichoterapijos efektyvumas. Tiriamieji atsitiktinai suskirstomi \u012f penkias grupes: vaist\u0173 gr.; placebo grup\u0117; psichoterapijos gr; vaistai+psichoterapija; placebo+psichoterapija. \u0160iuo atveju yra svarbu, kad tiriamasis ne\u017einot\u0173 ar jis gauna vaistus ar placeb\u0105. Taigi tiriamasis prie\u0161 tyrim\u0105 turi b\u016bti informuotas, kad bus vaist\u0173 ir placebo grup\u0117s, ta\u010diau informacijai, kuriai grupei jis priskirtas, nebus suteikta. Tiriamasis turi \u017einoti \u0161ias tyrimo s\u0105lygas ir su jomis sutikti. Visais atvejais, kai naudojama apgaul\u0117, tyrimo numatoma nauda turi b\u016bti didesn\u0117, nei galima \u017eala tiriamiesiems.<\/li>\n<li>Debriefing&#8217;as. Visais atvejais, kai buvo naudojama apgaul\u0117, tiriamiesiems turi b\u016bti atskleista informacija apie apgaul\u0117s naudojim\u0105 ir tai padaryta kaip galima grei\u010diau. Jei tiriamieji dalyvavo tyrime iki galo ne\u017einodami jo tikslo, po debriefingo reikia gauti nauj\u0105 tiriam\u0173j\u0173 sutikim\u0105 naudoti tyrimo duomenis.<\/li>\n<li>U\u017emokes\u010dio u\u017e dalyvavim\u0105 tyrimuose problema. Jei u\u017e dalyvavim\u0105 tyrimuose mokama, reikia \u012fsitikinti, jog pinigin\u0117 motyvacija nenusveria realios tyrimo rizikos, kuri\u0105 reikia su tiriamaisiais aptarti.<\/li>\n<li>Duomen\u0173 klastojimas ir autoryst\u0117s prisi\u0117mimas. Klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 negalima klastoti. Skelbiant ar publikuojant tyrimo duomenis autorius gali prisiimti tik tok\u012f ind\u0117l\u012f, kokiu realiai prisid\u0117jo prie tyrimo atlikimo ir publikacijos rengimo.<\/li>\n<li>Tyrimo duomen\u0173 ir informacijos prieinamumas kitiems tyr\u0117jams. Tyrimo autorius turi b\u016bti pasireng\u0119s pateikti pirmin\u0119 tyrimo med\u017eiag\u0105 ar duomen\u0173 masyvus kitiems tyr\u0117jams ekspertams, jei jo i\u0161vad\u0173 pagr\u012fstumu buvo suabejota. Ta\u010diau reikia u\u017etikrinti, kad neb\u016bt\u0173 pa\u017eeistas konfidencialumas.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Moksliniai tyrimai klinikin\u0117je psichologijoje yra susij\u0119 su rimtais etikos klausimais, da\u017enai tyrimo objektu yra padidinto pa\u017eeid\u017eiamumo grup\u0117s &#8211; asmenys sergantys psichikos ligomis, esantys stacionare, i\u0161gyvenantys krizes. Etikos dilem\u0173 gali kilti ir atliekant poveiki\u0173 metod\u0173 tyrimus (pvz.: taikant nepatvirtintus gydymo b\u016bdus, kurie potencialiai gali b\u016bti ne tik naudingi, bet ir \u017ealingi pacientui). \u010cia pateikiami keli esminiai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[12],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=126"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":128,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/126\/revisions\/128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}