{"id":133,"date":"2008-09-25T01:10:01","date_gmt":"2008-09-25T08:10:01","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=133"},"modified":"2008-10-03T00:16:34","modified_gmt":"2008-10-03T07:16:34","slug":"transakcine-analize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/25\/transakcine-analize\/","title":{"rendered":"Transakcin\u0117 analiz\u0117"},"content":{"rendered":"<p><strong><span style=\"text-decoration: underline;\">Istorija.<\/span><\/strong><strong> <\/strong>Transakcin\u0117s analiz\u0117s k\u016br\u0117ju yra laikomas E. Berne (1910 &#8211; 1970), kuris dar mokydamasis psichoanaliz\u0117s nebijojo mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f froidistin\u0117ms s\u0105vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurod\u0117 kaip prieina prie ego b\u016bsenos koncepsij\u0173, atskirdamas suaugus\u012f nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis i\u0161vyst\u0117 triadin\u0119 schem\u0105, kuri dabar naudojama (T\u0117vas, Suaug\u0119s, Vaikas), tre\u010diasis straipsnis &#8220;Transakcin\u0117 analiz\u0117: grupin\u0117s terapijos nauja ir efektyvi metodika,&#8221; buvo para\u0161ytas po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 ir pristatytas 1957 m. vakar\u0173 regioniniame Amerikos Los And\u017eelo grupin\u0117s psichoterapijos asociacijos susitikime. Be to , kitame straipsnyje prid\u0117jo svarbias naujas \u017eaidim\u0173 ir scenarij\u0173 ypatybes, po \u0161i\u0173 straipsni\u0173 TA prad\u0117jo populiar\u0117ti (TTAA).<br \/>\n<!--more--><br \/>\nTA buvo nepripa\u017einama tradicin\u0117s psichoterapijos bendruomen\u0117s atstov\u0173, nes ji nukrypo nuo Froido teorijos. Ta\u010diau iki 1970 m. d\u0117l jo netechninio ir nesud\u0117ting\u0173 s\u0105vok\u0173 ir \u017emogaus psichikos modelio, daugelis TA termin\u0173 ir s\u0105vok\u0173 buvo priimti terapiaut\u0173 praktik\u0173, kaip j\u0173 atskir\u0173 psichoterapijos metod\u0173 dalis.<\/p>\n<p>TA populiarumas nuo 1970 m. JAV prad\u0117jo nykti, ta\u010diau jos populiarumas i\u0161\u0161augo kitur pasaulyje. Taip pat labiau atsidav\u0119 TA atstovai susivienijo ir \u012fk\u016br\u0117 tarptautin\u0119 transakcin\u0117s analiz\u0117s asociacij\u0105, kuri yra aktyvi ir dabar (Wikipedia).<\/p>\n<p><strong><span style=\"text-decoration: underline;\">Apie teorij\u0105.<\/span><\/strong> Pagal Wikipedia, TA yra kitokia, nei psichoanaliz\u0117, nes pastaroji yra orentuota \u012f pa\u010dio \u017emogaus vid\u0173, o transakcin\u0117 analiz\u0117 \u012f s\u0105veikas tarp \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>TA yra asmenyb\u0117s teorija, kuri ai\u0161kina, jog \u017emogaus elgesys yra susietas su tam tikra emocine b\u016bsena. \u0160ios b\u016bsenos yra vadinamos ego b\u016bsenomis &#8211; tai jausm\u0173 ir su jais susiet\u0173 elgesio schem\u0173 sistema. Galimos trys ego b\u016bsenos:<\/p>\n<ul>\n<li><strong>T\u0117vas<\/strong> (jausm\u0173, min\u010di\u0173 ir elgesio modeli\u0173 rinkinys, primenantis t\u0117v\u0173 jausmus, mintis ir elgesio modelius. \u017dmogaus i\u0161 t\u0117v\u0173 gautos moral\u0117s normos, tradicijos, grie\u017etos taisykl\u0117s);<\/li>\n<li><strong>Suaug\u0119s<\/strong> (kontroliuoja vaik\u0105 ir t\u0117v\u0105. Yra tarpininkas tarp t\u0117vo ir vaiko pasaulio. Visk\u0105 pasveria ir priima racional\u0173 sprendim\u0105, objektyviai vertina realyb\u0119);<\/li>\n<li><strong>Vaikas<\/strong> (i\u0161 \u017emogaus vaikyst\u0117s lik\u0119s jausm\u0173, min\u010di\u0173 ir elgesio modelio rinkinys. Tai intuicijos, spontani\u0161kumo, k\u016brybi\u0161kumo, d\u017eiaugsmo, intymumo \u0161altinis).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kiekvienoje bendravimo situacijoje dominuoja viena i\u0161 j\u0173. Vieno i\u0161 bendraujan\u010di\u0173j\u0173 elgesys skatina kit\u0105 asmen\u012f kaip nors reaguoti. \u017dodis, veiksmas, gestas, rodantis, kad vienas \u017emogus pasteb\u0117jo kit\u0105, yra transakcinis stimulas, o kito \u017emogaus atsakymas \u012f \u0161\u012f stimul\u0105 &#8211; transakcin\u0117 reakcija. Stimulas ir reakcija sudaro transakcij\u0105 &#8211; bendravimo vienet\u0105. Transakcin\u0117s analiz\u0117s tikslas yra nustatyti, kurios ego b\u016bsenos dalyvauja apsikei\u010diant stimulais ir reakcijoms. Svarbu yra tai, kokia b\u016bsena dalyvavo stimule, o kokia &#8211; reakcijoje ir ar \u0161ios b\u016bsenos susiderina.<\/p>\n<p>Papildan\u010dios transakcijos &#8211; reakcija \u012f atitinkam\u0105 stimul\u0105:<\/p>\n<p>\u00a0<a href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans11.bmp\"><img decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-137\" title=\"trans11\" src=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans11.bmp\" alt=\"\" \/><\/a><span style=\"font-size: small;\"><span style=\"font-family: Times New Roman;\"><a href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans1.bmp\"><\/a><\/span><\/span><\/p>\n<p>\u00a0Susikertan\u010dios transakcijos &#8211; reakcijos neatitinka stimulo:<\/p>\n<p>\u00a0\u00a0<a href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans2.bmp\"><img decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-138\" title=\"trans2\" src=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans2.bmp\" alt=\"\" \/><\/a><\/p>\n<p>\u00a0Pasl\u0117ptos transakcijos &#8211; vienoks bendravimas vyksta socialiniam lygmenyje ir visai kitoks psichologiniame:<\/p>\n<p>\u00a0<a href=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans3.bmp\"><img decoding=\"async\" class=\"alignnone size-medium wp-image-139\" title=\"trans3\" src=\"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-content\/uploads\/2008\/09\/trans3.bmp\" alt=\"\" \/><\/a><\/p>\n<p>\u017dmog\u0173 motyvuoja sensorin\u0117s stimuliacijos poreikis (susij\u0119s su fiziniu artumu), pripa\u017einimo poreikis, laiko strukt\u016bravimo poreikis (kartu su kitais \u017emon\u0117mis praleid\u017eiamo laiko planavimas). Laiko strukt\u016bravimo poreikis turi kelis b\u016bdus, kaip galima bendrauti su kitais: pasitraukimas (kai \u017emon\u0117s vienas su kitu nekontaktuoja), ritualai (tai stilizuoti vienas kito pripa\u017einimo \u017eenklai), veikla (tai su darbine veikla susij\u0119s pripa\u017einimas), laiko praleidimas (tai paprastos, vien\u0105 kit\u0105 papildan\u010dios, apie t\u0105 pa\u010di\u0105 tem\u0105 transakcijos), \u017eaidimai (b\u016bdingas u\u017esl\u0117pt\u0173 motyv\u0173 buvimas bendraujant) (Perminas, 2004).<\/p>\n<p><strong><span style=\"text-decoration: underline;\">Po\u017ei\u016bris \u012f asmenyb\u0119.<\/span><\/strong><span style=\"text-decoration: underline;\"> <\/span>Kiekvienas \u017emogus pas\u0105mon\u0117je turi savo gyvenimo plan\u0105, pagal kur\u012f, jis strukt\u016bruoja didesn\u012f laiko tarp\u0105. \u0160is gyvenimo planas vadinamas scenarijumi, kuris yra pastoviai vykdomas ir formuojasi ankstyvoje vaikyst\u0117je kaip t\u0117v\u0173 programavimas ir atsakas \u012f t\u0117v\u0173 programavim\u0105. Scenarijaus tur\u0117jimas \u017emon\u0117ms suteikia iliuzij\u0105, kad jie yra autonomi\u0161ki, nors i\u0161 tikro jie nes\u0105moningai vykdo savo scenarij\u0173, t. y. elgesys u\u017eprogramuotas. Scenarij\u0173 gali paveikti ir iki gimimo vyk\u0119 veiksniai: kokia vaiko gimimo situacija, ar gimimas planuotas, laukiama vaiko lytis, kaip buvo prad\u0117tas vaikas, gimim\u0173 eili\u0161kumas, motinos sveikata po gimdymo, vardai ir pavard\u0117s. Scenarijaus programavimas prasideda bendraujant su mama, v\u0117liau t\u0119siasi veikiamas \u0161eimos &#8211; vaikas i\u0161sirenka savo pozicij\u0105. Tada jam reikia suprasti, kas atsitinka su tokiais kaip jis. Anks\u010diau ar v\u0117liau vaikas i\u0161girsta istorij\u0105 (pasak\u0105), kuri jam padaro didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ir ji tampa jo gyvenimo scenarijumi.<\/p>\n<p>Pozicijos, kurias pasirenka \u017emogus b\u016bna \u012fvairios:<\/p>\n<ul>\n<li>A\u0161+, Tu+ &#8211; tai sveikos asmenyb\u0117s pozicija. \u0160i pozicija rei\u0161kia, kad \u017emogus priima, realiai vertina save ir kit\u0105, pasireng\u0119s bendradarbiauti ir spr\u0119sti problemas. Tokio \u017emogaus emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos, yra spontani\u0161kos. Jis realiai suvokia savo atsakomyb\u0119, pasitiki savo j\u0117goms, gyvena santarv\u0117s su savimi ir kitais jausmu, siekia realizuoti savo potencial\u0105. Yra garbingas, aktyvus, produktyvus.<\/li>\n<li>A\u0161-, tu+ &#8211; tai kai nuvertina save, pervertina kitus. Tokiam \u017emogui b\u016bdinga depresija, sav\u0119s \u017eeminimas. Jis jau\u010diasi nevyk\u0117lis, vieni\u0161ius. Mano, kad j\u012f gali i\u0161gelb\u0117ti kiti, tod\u0117l siekia b\u016bd\u0173 b\u016bti j\u0173 mylimas. Jam nuolat reikia kit\u0173 pagalbos.<\/li>\n<li>A\u0161+, Tu- &#8211; ta sav\u0119s i\u0161k\u0117limo, teisuolio pozicija. Toks \u017emogus yra link\u0119s dominuoti, siekiantis tobulumo, revan\u0161o pralaim\u0117jus. Nepaken\u010dia kaltinim\u0173, d\u0117l visko kaltina kitus.<\/li>\n<li>A\u0161-, Tu- &#8211; tai kai nuvertinant save, nuvertinami ir visi kiti. Bevilti\u0161kumas. Nepasitiki kitais, tod\u0117l bendraudami siekia i\u0161laikyti atstum\u0105. Visi\u0161kai atsiduodamas likimui lieka tik gyvenimo steb\u0117tojas, bijo permain\u0173, neproduktyvus. Atlaidus savi silpnyb\u0117ms. Nesu geba ir nenori b\u016bti laimingas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Vaiko likimas yra nulemtas ne tik scenarijaus, bet ir antiscenarijaus, kur\u012f vaikui perduoda t\u0117v\u0173 T\u0117vas. Scenarijus ir antiscenarijus gali vienas kitam prie\u0161tarauti, ir \u017emogus bus priverstas savo gyvenime vykdyti tai vien\u0105, tai kit\u0105, nors, Berno teigimu, scenarijus visada nugali. Tokiu b\u016bdu \u017emon\u0117s \u012fgyja scenarij\u0173 vaikyst\u0117je ir yra priversti laikytis jo vis\u0105 gyvenim\u0105. Bet koks nukrypimas nuo scenarijaus sukelia diskomfort\u0105. Scenarijaus laikymasis &#8211; tai elgesys pagal t\u0117v\u0173 reiklavimus ir tuo pa\u010diu j\u0173 globos poj\u016btis.<\/p>\n<p>Berno teigimu, tik nedaugelis sugeba b\u016bti i\u0161 tikro autonomi\u0161ki &#8211; prakti\u0161ki ir suaug\u0119, \u017einantys, kurie impulsai sklinda i\u0161 kit\u0173 \u017emoni\u0173 ir kurie &#8211; i\u0161 jo paties. Tuo tarpu iliuzine autonomija &#8211; tai i\u0161 Vaiko sklindan\u010di\u0173 impuls\u0173 ir id\u0117j\u0173 priemimas kaip ir sklindan\u010dio i\u0161 Suaugusiojo.<\/p>\n<p><strong>Sveikai asmenybei b\u016bdinga:<\/strong><\/p>\n<p>&#8211; \u012esijungimas \u012f dabart\u012f &#8211; \u017emogus, matantis, girdintis, jau\u010diantis tai, kas vyksta dabar ir darantis tai taip, kaip gali tik jis, o ne taip, kaip j\u012f mok\u0117.<\/p>\n<p>&#8211; Spontani\u0161kumas &#8211; galimyb\u0117 pa\u010diam pasirinkti, kokius jausmus jausti ir kaip juos i\u0161reik\u0161ti. Laisv\u0117 ne\u017eaisti \u017eaidim\u0173.<\/p>\n<p>&#8211; Intymumas &#8211; spontani\u0161kumas, laisvas nuo \u017eaidim\u0173, nuo\u0161irdus gyvenan\u010dio \u010dia ir dabar \u017emogaus elgesys (Perminas, 2004).<\/p>\n<p><strong><span style=\"text-decoration: underline;\">Praktinis terapijos pritaikomumas (terapijos).<\/span><\/strong> Praktin\u0117je veikloje TA gali b\u016bti panaudojama diagnozuojant ir gydant daugelio tipo psichologinius sutrikimus. Gali b\u016bti taikomos \u012fvairios terapijos formos: individualios, poroms, \u0161eimoms ir grup\u0117ms (Wikipedia). Anot A, Permino (2004), terapija da\u017eniausiai vyksta grup\u0117je. Tokios terapijos privalumai, jog grup\u0117s nariai gali steb\u0117ti vienas kito ego b\u016bsenas ir tuo pa\u010diu geriau pa\u017einti sav\u0105sias. Be to, grup\u0117je yra galimyb\u0117 steb\u0117ti transakcijas bei \u017eaidimus. Grup\u0117je atlikta vieno asmens scenarijaus analiz\u0117 padeda kitiems geriau analizuoti savuosius scenarijus.<\/p>\n<p>Terapijoje naudojami metodai:<\/p>\n<ul>\n<li><em>Strukt\u016brin\u0117s analiz\u0117s tikslas<\/em> &#8211; pad\u0117ti klientui suvokti savo ego b\u016bsenas bei j\u0173 turin\u012f. Pasiekti, kad kritin\u0117se situacijose asmenyb\u0117 i\u0161likti Suaugusiojo pozicijoje.<\/li>\n<li><em>Transakcin\u0117s analiz\u0117s tikslas<\/em> &#8211; pad\u0117ti klientui suvokti, kokias jis transakcijas naudoja sud\u0117tingose situacijose ir tuo pa\u010diu pad\u0117ti geriau \u012fveikti tas situacijas. Kitaip sakant, pasiekti tokios Suaugusiojo b\u016bsenos, kuri gal\u0117t\u0173 laisvai spr\u0119sti, kada leisti pasireik\u0161ti Vaiko, o kada T\u0117vo b\u016bsenoms.<\/li>\n<li><em>\u017daidim\u0173 analiz\u0117s tikslas<\/em> &#8211; pad\u0117ti klientui suvokti da\u017eniausiai jo naudojamus \u017eaidimus, laiko strukt\u016bravimo ir paglostym\u0173 gavimo b\u016bdus. Kok\u012f \u017eaidim\u0105 jis \u017eaid\u017eia, kokius \u0117jimus naudoja \u017eaidime, kokie b\u016bna i\u0161lo\u0161imai ir kaip \u017eaidimas sustiprina jo gyvenimi\u0161k\u0105 pozicij\u0105.<\/li>\n<li><em>Scenarijaus analiz\u0117s tikslas<\/em> &#8211; pad\u0117ti klientui atsisakyti gyvenimo pagal scenarij\u0173 ir prad\u0117ti elgtis autonomi\u0161kai.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong><span style=\"text-decoration: underline;\">Naudota literat\u016bra<\/span><\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">1. Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas&#8221;, VDU leidykla, Kaunas, 2004;<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">2. Tarptautin\u0117 transakcin\u0117s analiz\u0117s asociacija: <a href=\"http:\/\/www.itaa-net.org\/ta\/bernehist.htm\">http:\/\/www.itaa-net.org\/ta\/bernehist.htm<\/a> (\u017di\u016br\u0117ta 2008-09-18);<\/p>\n<p style=\"text-align: left;\">3. Wikipedia &#8211; nemokama enciklopedija: <a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Transactional_analysis\">http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Transactional_analysis<\/a> (\u017ei\u016br\u0117ta 2008-09-18)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Istorija. Transakcin\u0117s analiz\u0117s k\u016br\u0117ju yra laikomas E. Berne (1910 &#8211; 1970), kuris dar mokydamasis psichoanaliz\u0117s nebijojo mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f froidistin\u0117ms s\u0105vokoms. Pirmame straipsnyje jis nurod\u0117 kaip prieina prie ego b\u016bsenos koncepsij\u0173, atskirdamas suaugus\u012f nuo vaiko, antrame savo straipsnyje jis i\u0161vyst\u0117 triadin\u0119 schem\u0105, kuri dabar naudojama (T\u0117vas, Suaug\u0119s, Vaikas), tre\u010diasis straipsnis &#8220;Transakcin\u0117 analiz\u0117: grupin\u0117s terapijos nauja ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":44,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/44"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=133"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":227,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/133\/revisions\/227"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=133"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=133"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=133"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}