{"id":143,"date":"2008-09-25T10:42:03","date_gmt":"2008-09-25T17:42:03","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=143"},"modified":"2008-10-03T00:15:52","modified_gmt":"2008-10-03T07:15:52","slug":"naujosios-psichoanalizes-kryptys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/25\/naujosios-psichoanalizes-kryptys\/","title":{"rendered":"Naujosios psichoanaliz\u0117s kryptys"},"content":{"rendered":"<p>Pagrindiniai poky\u010diai, lyginant nauj\u0105sias su klasikine pscihoanalitine kryptimi:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Susitikim\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 5 iki 3 per savait\u0119, visas gydymas gali trukti iki 1,5 met\u0173.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapeutas s\u0117di prie stalo prie\u0161ais pacient\u0105, o ne u\u017e paciento.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pastebima daugiau lankstumo: terapijose neb\u016btinai naudojamas laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas, sapn\u0173 analiz\u0117. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Klasikin\u0117je analiz\u0117je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar \u012ftraukiami \u0161eimos nariai. Netgi bendraujama su \u0161eima kaip su vienetu. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ma\u017eiau kreipiama d\u0117mesio \u012f vaikyst\u0119 ir koncentruojamasi \u012f \u010dia ir dabar. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Lengviau prieinama psichoterapija: priimami vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ma\u017eum\u0173 atstovai, kurie anks\u010diau nebuvo konsultuojami.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p><!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span><strong>\u00a0<span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Mentalizacijos teorija (1990 m.):<\/span><\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Atsiradimas siejamas su P. Fonagy bei bendradarbiais Mary Target, Georg Moran, Miriam ir Howard Steel\u2018ai<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>ir kiti. Dirbdami k\u016bdiki\u0173 ir vaik\u0173 tyrim\u0173 srityje jie pasteb\u0117jo, jog vaiko prisiri\u0161imo s\u0117km\u0117 priklauso nuo to, kiek glob\u0117jas supranta vaiko psichikos b\u016bkles ir \u012fvertina jas kaip savo paties psichikos b\u016bkles ( t.y jausmai, tro\u0161kimai, fantazijos, apm\u0105stymai). Manoma, kad glob\u0117jai tok\u012f sugeb\u0117jim\u0105 \u012fgauna bendraudami su savo t\u0117vais. Mentalizacijos prad\u017eia yra ankstyvieji santykiai su prisiri\u0161imo objektu, kuris turi sukurti toki\u0105 aplink\u0105, kurioje savo ir aplinkini\u0173 psichikos b\u016bkli\u0173 pa\u017einimas padeda formuotis mentalizacijos strukt\u016broms. Skiriami 2 strukt\u016br\u0173 k\u016brimo tipai:<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">1. <\/span><em>biosocialin\u0117s reakcijos <\/em>\u2013 ankstyviausios t\u0117v\u0173 (ypa\u010d motinos) reakcijos \u012f vaiko biologin\u0119 b\u016bkl\u0119. Pirmiausiai vaikas siekia poj\u016b\u010dio, kad jis gali kontroliuoti prisiri\u0161imo objekt\u0105. Antra, matydamas t\u0117v\u0173 reakcijas, vaikas ima suvokti, jog jausmai gali b\u016bti valdomi, atpa\u017e\u012fstami kit\u0173. Taigi motinos reakcija ne tik padeda vaikui \u012fgyti jausm\u0173 reguliavimo patirt\u012f, bet ir pa\u017einti, kaip tie jausmai gali veikti bendravim\u0105 su aplinka.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"yes;\">\u00a0<\/span><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">2. <\/span><em>funkcionavimo b\u016bd\u0173 integracija<\/em> \u2013 formuojama vaiko refleksin\u0117 funkcija, atspindinti jo supratim\u0105 apie vidin\u0117s ir i\u0161orin\u0117s realyb\u0117s santyk\u012f. Vaikas naudoja 2 b\u016bdus pa\u017einti pasaul\u012f ir santyk\u012f su aplinka i\u0161reik\u0161ti.<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Tapatusis psichikos funkcionavimo b\u016bdas<\/em>. Atspindi ankstyvoje vaikyst\u0117je pastebim\u0105 i\u0161orinio ir vidinio pasaulio lyginim\u0105: kas egzistuoja vidiniame pasaulyje, turi egzistuoti ir i\u0161or\u0117je ir atvirk\u0161\u010diai. Taigi, vaikas mano, kad viskas, apie k\u0105 jis galvoja ir fantazuoja, visi\u0161kai atitinka realyb\u0119. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Tariamasis psichikos funkcionavimo b\u016bdas<\/em>. Formuojasi tinkamos motinos biosocialin\u0117s reakcijos d\u0117ka. S\u0117kmingai atspind\u0117ti vaiko jausmai su kuria prielaid\u0105, kad emocijas galima suvaldyti ir perdirbti vidiniame pasaulyje. Naudojant \u017eaisming\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f jausmus, fantazijas, gr\u0117smingas situacijas vaikui padeda suprasti, jog neigiamus jausmus, baugias situacijas galima perdirbti \u017eaid\u017eiant. Be abejo, neigiamus jausmus padeda suma\u017einti motina, reaguojanti \u0161ypsena \u012f gr\u0117smingus jausmus. Ma\u017edaug 4 met\u0173 vaikas ima integruoti abu psichikos funkcionavimo b\u016bdus, \u012fvertindamas save ir aplinkinius psichikos b\u016bkli\u0173 po\u017ei\u016briu. Vaikas sugeba suprasti, kad psichikos b\u016bkl\u0117s t\u0117ra reprezentacij\u0173 pasekm\u0117, tod\u0117l jos gali b\u016bti lanks\u010dios ir keistis pagal aplinkybes. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagal autorius, mentalizacija laikoma svarbiausiu psichikos rei\u0161kiniu ir \u017emogaus raidos pasiekimu, nes:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">ji \u012fgalina vaik\u0105 vertinti aplinkinius, j\u0173 elges\u012f kaip prasmingus ir prisitaikyti prie tokio vertinimo savo jausmais ir mintimis, tai padeda prognozuoti \u017emoni\u0173 veiksmus ir ma\u017eint priklausomyb\u0119 nuo j\u0173;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">padeda atskirti vidin\u0119 ir i\u0161orin\u0119 realybes, suvokti, jog i\u0161orin\u0117s realyb\u0117s vertinimas neb\u016btinai j\u0105 tiksliai atspindi \u2013 padeda lanks\u010diai vertinti aplink\u0105;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">ai\u0161kus kito asmens psichikos b\u016bkli\u0173 suvokimas lengvina bendravim\u0105;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">padeda pasiekti auk\u0161\u010diausi\u0105 intersubjektyvumo lyg\u012f, teikiant\u012f galimybes giliau ir prasmingiau bendrauti su \u017emon\u0117mis. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichopatologija<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">T\u0117vams nereaguojat \u012f vaiko reakcijas arba perduodant jam nerim\u0105, palaipsniui i\u0161moko atskirti vaiko vidinio ir i\u0161orinio pasaulio i\u0161gyvenimus, nors didesnio vieno i\u0161 psichikos funkcionavimo b\u016bd\u0173 ne\u012fgyja. Nors toks \u017emogus subr\u0119sta, ta\u010diau <\/span><span style=\"&quot;Courier New&quot;;\">n<\/span><span style=\"Times New Roman;\">eturi stabilios refleksin\u0117s funkcijos, tod\u0117l greitai \u012ftiki i\u0161orinio pasaulio ir vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 tapatybe arba bando pab\u0117gti nuo j\u0173 \u012f fantazij\u0173 pasaul\u012f. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Nery\u017etingi t\u0117vai, neprognozuojamomis reakcijomis skatina chaoti\u0161k\u0105 vaiko vidinio pasaulio poj\u016bt\u012f, ver\u010diant\u012f atsiriboti nuo i\u0161orin\u0117s realyb\u0117s, introjektuojant motin\u0105 kaip svetim\u0105 objekt\u0105. Taip vaikas skatinamas b\u0117gti nuo realyb\u0117s \u012f psichozines fantazijas ar paranoji\u0161kas projekcijas.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">T\u0117v\u0173 nesugeb\u0117jimas reflektuoti trukdo kurtis stabiliai savasties strukt\u016brai, nes nesuvokiama riba tarp vidinio ir i\u0161orinio pasaulio, nyksta savasties ribos, o tai skatina projekcin\u0117s identifikacijos gynybos mechanizm\u0173 raid\u0105. Tai atsispindi ribin\u0117s, psichozin\u0117s asmenyb\u0117s apib\u016bdinim\u0105.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapija<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">Gydant ribinius pacientus skiriamas toks pats d\u0117mesys, kok\u012f skiria t\u0117vai, t.y., atsi\u017evelgiant \u012f tapat\u0173j\u012f psichikos funkcionavim\u0105, pabandyti parodyti, kad jis neatitinka tikrov\u0117s. Daug d\u0117mesio skiriama perk\u0117limo situacijai, nes pacientas \u012f terapij\u0105 atsine\u0161a tam tikr\u0105 vidin\u012f darbin\u012f model\u012f, kuris atspindi ir vien\u0105 i\u0161 psichikos funkcionavimo b\u016bd\u0173: pacientas laiko terapeut\u0105 ne kokiu i\u0161kreiptu praeities objektu, bet kartoja su juo tam tikr\u0105 ry\u0161io su kitais \u017emon\u0117mis model\u012f. Terapijoje svarbu ne \u012fsisamoninti tam tikrus praeities i\u0161gyvenimus, bet sukurti naujo ry\u0161io reprezentacij\u0105 (vidinio darbinio modelio pertvarkymas).<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><strong><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><span style=\"underline;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tarpusavio santyki\u0173 teorija (1983 m.)<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tarpusavio santyki\u0173 teorija gim\u0117 i\u0161 H.S.Sullivano tarpasmenin\u0117s teorijos. Jos pagrindinis k\u016br\u0117jas S. Mitchell. Individo subjektyvumas yra tarpasmenin\u0117s prigimties.Kiekvieno \u017emogaus psichikos vidin\u0117 realyb\u0117 priklauso nuo tarpusavio santyki\u0173,nes yra j\u0173 pasekm\u0117. I\u0161skiriamos 2 dalys:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 27.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Intrapsichin\u0117.<\/em> Vidin\u0117 psichikos realyb\u0117 veikia ir tarpusavio santykius, tod\u0117l i\u0161orin\u0117 realyb\u0117 yra tiek subjektyvi, tiek intersubjektyvi. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Tarpasmenin\u0117. <\/em>Kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 asmenin\u0117 patirtis ir vertinimai priklauso nuo tarpusavio santyki\u0173 su kitais \u017emon\u0117mis. Kiekvienas bendravimas veikia psichikos pamatinius vienetus ir ankstesnes tarpusavio santyki\u0173 konfig\u016bracijas. <em><\/em><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Realyb\u0117s vertinimas gali b\u016bti veikiamas fantazij\u0173. Fantazijos ir realyb\u0117 neb\u016btinai turi b\u016bti suprie\u0161inamos, nes jos veikia viena kit\u0105 bei koreguoja. Fantazija \u2013 i\u0161or\u0117s \u012ftakos padarinys, t.y., pirmiausia paveikia realyb\u0117, o jau paskui pati fantazija gali keisti realyb\u0117s vertinim\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Atmetama biologijos \u012ftaka \u017emogaus psichologijos supratimui. Nei agresija, nei seksualumas n\u0117ra varomoji vystymosi ar prisitaikymo j\u0117ga. Tiek agresyvumas, tiek seksualumas suvokiami asmens infantilios patirties, privertusios laikytis objekt\u0173 ry\u0161ius agresyviais ar pernelyg seksualizuotais. Vertinant vaiko raid\u0105, teigiama, kad kiekvienas asmuo save pa\u017e\u012fsta tik socialinio bendravimo plotm\u0117je. Taigi subjektyvi vidin\u0117 erdv\u0117 formuojasi kaip tarpusavio santyki\u0173 internalizacija, ta\u010diau nauji santykiai ima taisyti ankstesnes internalizacijas ir sukuria nauj\u0105 intersubjektyvum\u0105 \u2013 vidiniai psichikos vienet\u0173 konfliktai nuolat perkeliami \u012f i\u0161or\u0119, \u201eperdirbami\u201c nauj\u0173 ry\u0161i\u0173 kontekste ir gr\u0105\u017einami atgal kaip nauji psichikos vienetai. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161skiriami 4 asmenyb\u0117s raidos organizaciniai modeliai, veikiantys savasties formavim\u0105si:<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>presimbolinis (nerefleksinis) elgesys<\/em> \u2013 skatinantis motinos (ankstyvojo glob\u0117jo) reakcijas, teikian\u010dias pirm\u0105j\u0105 tarpusavio santyki\u0173 patirt\u012f;<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>afekt\u0173 tyrin\u0117jimas<\/em> \u2013 susiej\u0119s su intensyvi\u0173 jausm\u0173 \u201eperdirbimu\u201cir pa\u017einimu tarpusavio santyki\u0173 kontekste;<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>savasties objekto konfig\u016bracij\u0173 k\u016brimas<\/em> \u2013 priklausomas nuo nuolatinio bendravimo su visais aplinkiniais;<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> <\/span><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>intersubjektyvumas<\/em> \u2013 atspindi vidini\u0173 psichikos element\u0173 k\u016brim\u0105 d\u0117l tarpasmenin\u0117s matricos \u012ftakos.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichopatologija<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pirmojo objekto nebuvimas, teikian\u010dio ankstyv\u0173j\u0173 tarpusavio santyki\u0173 patirt\u012f, lemia k\u016bdikio siek\u012f pa\u010diam atlikti jo funkcijas, tod\u0117l bet kokie v\u0117lesni santykiai kelia didel\u0119 \u012ftamp\u0105, nes n\u0117ra vidinio j\u0173 modelio. Ta\u010diau, netur\u0117damas galimyb\u0117s pasinaudoti ankstyv\u0173j\u0173 tarpusavio santyki\u0173 patirtimi, asmuo gali pasinaudoti j\u0173 simboliniu seksualizavimu ar agresyvumu. Tod\u0117l perd\u0117tas seksualumas gali liudyti savigyn\u0105 d\u0117l nesugeb\u0117jimo naudotis vidin\u0117mis organizacin\u0117mis schemomis tarpasmeniniams ry\u0161iams palaikyti. Neuroz\u0117s klinika formuojasi tada, kai nauji tarpusavio santyki\u0173 modeliai, internalizuoti \u012f psichikos vienetus, pradeda konfliktuoti su jau egzistuojan\u010diais ir savast\u012f lemian\u010diais modeliais. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><em><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Terapija<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tikslas \u2013 pad\u0117ti pacientui sukurti nauj\u0105 savasties model\u012f, kuris gal\u0117t\u0173 priimti ir naujus tarpusavio santyki\u0173 modelius. Perk\u0117limas analizuojamas su pacientu nedelsiant, nes tai atspindi savastyje sukurtus tarpusavio ry\u0161i\u0173 stereotipus, kuriuos pacientas bando perkelti \u012f \u0161iandieninius santykius. \u012evertinant, kod\u0117l iki tol buv\u0119s paciento bendravimas jam atrod\u0117 vienintelis tinkamas, padeda sukurti nauj\u0105 model\u012f, galint\u012f paveikti neadekvat\u0173 ankstesn\u012f.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0cm 27.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Taigi taip galima apib\u016bdinti psichoterapijos proces\u0105:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt 27.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">terapeutas visuomet yra terapinio proceso dalyvis,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt 27.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">ne interpretacija, o tarpusavio santyki\u0173 patirtis lemia poky\u010dius terapijos metu,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">ta\u010diau interpretacijos formulavimas taip pat kuria tarpasmenin\u0119 patirt\u012f, kuri gali veikti pacient\u0105, <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt 27.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">terapeuto i\u0161veika nei\u0161vengiama,<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">terapeuto autenti\u0161kumas yra b\u016btinas tarpusavio ry\u0161iams u\u017emegzti ir naujai patir\u010diai kurti.<\/span><\/span><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Neuropsichoanaliz\u0117 (1984 m.)<\/strong><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoanalitikai ir neurologai suvienij\u0119 savo darb\u0105 susistemino<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\"> j<\/span>\u012f \u012f vientis\u0105 neuropsichoanaliz\u0117s teorij\u0105. Vieni svarbesni\u0173: R. Pally, Y. Yovella, M. Solms, J. Jacob ir kiti. \u0160i teorija remiasi prielaida apie \u012fprast\u0105 smegen\u0173 raidos samprat\u0105, pagal kuri\u0105 evoliucionuodamas \u017emogus \u012fgijo tam tikras, vis brandesnes, smegen\u0173 strukt\u016bras, kurios u\u017etikrino brandesnes ir sud\u0117tingesnes psichologines funkcijas. <span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Neuromkokslinikai teigia, jog<\/span> suvokimas<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">,<\/span> emocijos<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">, <\/span>m\u0105stymas, atmintis ir elgesys yra aktyvuot\u0173 neuron\u0173 rezgini\u0173 produktas. S\u0105veikaudami su aplinka, neuronai jungiasi \u012f rezginius. Kai smegenis veikia naujas dirgiklis, aktyvuojamas specifinis neuron\u0173 rezginys. Ta\u010diau dirgiklio veikiamas rezginys gali b\u016bti perkonfig\u016bruotas, taip susidaro naujos jungtys, taigi atsiranda buvusio dirgiklio atpa\u017einimo garantija &#8211; dirgiklio reprezentacija smegenyse. V\u0117lesnis dirgiklio atpa\u017einimas jau bus susij\u0119s<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>su \u0161ia reprezentacija. Kadangi vi<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">e<\/span>nas neuronas dalyvauja keliuose rezginiuose, prireikus kitas rezginys gali perimti pa\u017eeisto rezginio funkcij\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Neuron\u0173 ry\u0161iai mezgasi pagal Hebbo taisykl\u0119: elektri\u0161kai su\u017eadinti 2 neuronai suformuoja nauj\u0105 rezgin\u012f arba suaktyvin\u0105 sen\u0105j\u012f. D\u0117l to manoma, jog k\u016bdikyst\u0117je susiformav\u0119 neuron\u0173 rezginiai kur\u012f laik\u0105 i\u0161saugo ankstyvosios patirties informacij\u0105, ta\u010diau jos nebeskatinant, rezginys nunyksta. Nauja patirtis, galinti su\u017eadinti ankstesni\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 prisiminimus veikia per gretimus neuron\u0173 rezginius, kuriuose dalyvauja pirminiame procese veik\u0119 neuronai.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>Kaip \u017einome, kiekviena smegen\u0173 sritis atlieka atitinkamas funkcijas.Kad kiekviena sritis<span style=\"EN-US;\"> <\/span>atlikt\u0173 funkcijas<span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">, tam<\/span> sritis turi b\u016bti dirginama tam tikru vystymosi laikotarpiu. Pvz.: prefrontalin\u0117 sritis, reguliuojanti afektus, turi b\u016bti dirginama nuo 6 iki 12 m\u0117n. Tuo metu motina turi kontaktuoti su k\u016bdikiu mimika ar balsu. \u0160ios reakcijos sukelia intensyv\u0173 dirginim\u0105, skatinant\u012f dopamin\u0105 i\u0161skirian\u010di\u0173 nervini\u0173 gal\u016bn\u0117li\u0173 \u012faugim\u0105 \u012f prefrontalin\u0119 \u017eiev\u0119. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Labai daug d\u0117mesio skiriama atmin\u010diai, nes ji yra susijusi su neuronine praeities i\u0161gyvenim\u0173 reprezentacija smegenyse. I\u0161 atminties galime ne tik prisiminti i\u0161gyvenimus, bet ir numatyti galimas ateities reakcijas, elges\u012f pana\u0161iose situacijose. Atmint\u012f skirsto \u012f tokias grupes:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 0cm left 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>portretin\u0117<\/em> &#8211; trumpalaik\u0117s atminties forma, trunkanti sekund\u0117s dalis ir skirta priimti su\u017eadinim\u0105, dirgikliams stimuliuojant sensorinius organus. I\u0161lieka tol, kol dirgiklio atne\u0161ta informacija i\u0161plinta ir sukelia suvokim\u0105.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 0cm left 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>darbin\u0117<\/em> &#8211; trunka kelias minutes, skirta dirgiklio suvokimo ry\u0161iui su tam tikra vidine patirtimi sukurti. Portretin\u0117 atmintis sukuria &#8220;paveiksl\u0105&#8221;,<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>pagal kur\u012f darbin\u0117 atmintis atkuria asociacinius prisiminimus.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 0cm left 27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>ilgalaik\u0117<\/em> &#8211; visos informacijos saugojimo vieta. I\u0161reik\u0161toji\/deklaruojamoji &#8211; s\u0105moningai atgamina \u012fvykius ir informacij\u0105. gali b\u016bti semantin\u0117 (susijusi su tikslia informacija) bei epizodin\u0117 (susijusi su specifiniais \u012fvykiais). Nei\u0161reik\u0161toji\/ nedeklaruojamoji &#8211; nes\u0105moning\u0173 prisiminim\u0173 atgaminimas. Gali b\u016bti pagrindin\u0117 (atspindi formos prisiminimus pvz.: motinos bals\u0105), proced\u016brin\u0117( motorinius \u012fg\u016bd\u017eius), emocin\u0117 (atspindi emocines reakcijas, susijusias su nes\u0105moninga informacija). \u0160ios atmintys labai svarbios norint suvokti ankstyvos patirties \u012ftak\u0105 asmens dabartiniam gyvenimui, jo santykiams su i\u0161or\u0117s objektais. <\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161reik\u0161toji atmintis priklauso nuo Amono rago (lot. hippocampus), \u010dia kaupiama informacija yra bejausm\u0117 ir tiksli. Nei\u0161reik\u0161toji &#8211; migdolini\u0173 k\u016bn\u0173 (lot. corpora amygdaloideae), \u010dia saugomi jausmai, lydintys \u012fvyk\u012f. Sukurti asociaciniai emociniai ry\u0161iai saugomi migdoliniuose k\u016bnuose vis\u0105 gyvenim\u0105, o Amono ragas yra &#8220;u\u017emar\u0161us&#8221;, tod\u0117l nors konkret\u016bs i\u0161gyvenimai ding\u0119 i\u0161 atminties, emociniai i\u0161gyvenimai i\u0161lieka. Atkuriant prisiminimus, migdoliniai k\u016bnai &#8220;nebendrauja&#8221; su Amono ragu, tod\u0117l asmuo netik\u0117tai susid\u016br\u0119s su tam tikrais \u012fvykiais asmuo netik\u0117tai i\u0161gyvena jausmus, nors neprisimena, kas gal\u0117t\u0173 juos sukelti. D\u0117l to, terapijos metu perk\u0117limo situacija kartais skatina jausmus, kurie tiesiogiai atspindi ankstyv\u0105j\u0105 patirt\u012f, nors jos visi\u0161kai neprisimenama. Stresin\u0117je situacijoje migdoliniai k\u016bnai lemia adrenalino ir kortizolio i\u0161skyrim\u0105 ir tokiu b\u016bdu paruo\u0161ia \u017emogaus organizm\u0105 kovai su pavojumi ar b\u0117gimui nuo jo. Ta\u010diau did\u0117jantis kortizolio kiekis kraujyje skatina ne tik migdolini\u0173 k\u016bn\u0173 veikl\u0105 bet ir emocinius i\u0161gyvenimus, bet palaipsniui slopina Amono rag\u0105, d\u0117l to s\u0105moning\u0173 prisiminim\u0173 galimyb\u0117s ima nykti. d\u0117l to, net kai kurie nereik\u0161mingi \u012fvykiai gali sukleti netik\u0117tai stiprias emocijas be prisiminim\u0173 ar i\u0161gyvenim\u0173, pvz.: avarij\u0105 i\u0161gyven\u0119s \u017emogus gali patirti stiprius emocinius i\u0161gyvenimus vos i\u0161gird\u0119s automobilio u\u017eim\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><em><span style=\"Times New Roman;\">Gydymo technika<\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Paneigta vaikyst\u0117s amnezijos samprata, nes Edipo i\u0161st\u016bmimas susij\u0119s su nebrand\u017ei\u0173 smegen\u0173 veiklos rezultatais. Migdoliniai k\u016bnai ima funkcionuoti ankstyvoje vaikyst\u0117je, o Amono ragas subr\u0119sta tik ma\u017edaug 18 m\u0117n. prad\u017eioje, tod\u0117l tik<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>nuo \u0161io am\u017eiaus \u012fmanomi s\u0105moningi prisiminimai. Terapijos metu siekiant atgaivinti ankstyvuosius i\u0161gyvenimus galima tik paskatinti klaidingus prisiminimus, sutrikdyti terapijos eig\u0105. Taip pat ne visuomet pagelbsti interpretacija, ta\u010diau nauja patirtis, bendraujant su terapeutu yra svarbi, nes smegenyse kuriami nauji neuron\u0173 rezginiai, koreguojantys emoci\u0161kai skausming\u0105 patirt\u012f. Nepatariama interpretuoti, kai vyrauja skausmingi i\u0161gyvenimai, nes jie skatina kortizolio i\u0161siskyrim\u0105, o \u0161is slopina Amono rag\u0105. Tuomet intelektin\u0117 \u012f\u017evalga tampa ne\u012fmanoma. Tod\u0117l si\u016bloma naudoti perk\u0117limo situacijos analiz\u0119, kuri geriausiai padeda suvokti galimus praeities i\u0161gyvenimus, lydin\u010dius jausmus, nes jei i\u0161gyvenimai yra ankstyvi, tikrosios patirties prisiminimai ne\u012fmanomi (anksti subrend\u0119 migdoliniai k\u016bnai \u012fgalina \u017emog\u0173 atgaminti su skausminga patirtimi susijusius jausmus dabartyje). Galima taikyti psichoterapij\u0105 bei vaistus. Pasteb\u0117ta, kad ilgalaikei ar staigiai traumai sunaikinus dal\u012f Amono rago neuron\u0173 \u0161i\u0105 netekt\u012f kompensuoja nauji neuron\u0173 rezginiai, kuri\u0173 susidarym\u0105 lemia terapin\u0117 patirtis, o serotonino reabsorbcijos inhibitoriai atlieka Amono rago neuron\u0173 &#8220;sargybini\u0173&#8221; vaidmen\u012f.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"27.0pt;\"><span style=\"underline;\"><span style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><\/span><span style=\"underline;\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Pagrindiniai naujosios psichoanalitin\u0117s ir klasikin\u0117s psichoterapijos technikos skirtumai<\/strong>:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Symbol;\"><span style=\"Ignore;\">\u00b7<\/span><\/span><span style=\"Times New Roman;\"><em>Intersubjektyvumas <\/em>Pagal Froido teorij\u0105, terapeutas tarsi veidrodis, atspindintis paciento pateikiam\u0105 informacij\u0105. Ta\u010diau palengva prad\u0117ta suprasti, jog terapeuto jausmai netgi padeda geriau pa\u017einti pacient\u0105 bei skatinti psichoterapijos proces\u0105. Taigi \u0161iame procese yra 2 dalyviai: terapeutas ir klientas. Abu proceso dalyviai su savo patirtimi ir subjektyviu vidiniu pasauliu bendrauja, veikia vienas kit\u0105. Intersubjektyvumo teorija prasid\u0117jo nuo H. Blumo darb\u0173, kuriuose jis teig\u0117, tradicinis po\u017ei\u016bris n\u0117ra adekvatus, kadangi pabr\u0117\u017eiami tik vieno asmens intrapsichiniai procesai, pamir\u0161tant jog terapijos metu s\u0105veikauja 2 asmenys savo vidiniais psichikos pasauliais. Terapeutas niekuomet negali likti nei objektyvus nei neutralus, tod\u0117l jo intrapsichini\u0173 proces\u0173 rai\u0161ka veikia ir paciento i\u0161gyvenimus.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>Taip pat naudojamas <em>intersubjektyvios matricos<\/em> terminas, atspindintis abiej\u0173 terapijos dalyvi\u0173 \u012ftak\u0105 terapijos procesui. Pabr\u0117\u017eiama, jog i\u0161oriniam realiam objektui turi b\u016bti skiriamas ne ma\u017eesnis d\u0117mesys nei vidinei objekto reprezentacijai, pvz.: reali motina apgl\u0117bia savo vaik\u0105, rodydama savo jausmus, pad\u0117dama kurti refleksin\u0119 psichikos funkcij\u0105. Taigi psichoterapeutas t\u016br\u0117t\u0173 b\u016bti kiek galima nat\u016bralesnis, suteikti pacientui galimyb\u0119 naudotis realia terapeuto fig\u016bra naujam modeliui sukurti. Svarbiausia terapijos proced\u016bra tampa dabarties tarpusavio santykis. \u010cia <em>kontraperk\u0117limas<\/em><span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>suprantamas kaip reikalingu, nes jis b\u016bna visada, apima tarpusavio santykius, be abejo atspindi terapeuto reakcij\u0105 \u012f pacient\u0105. Taigi jis netur\u0117t\u0173 b\u016bti slepiamas, netgi atvirai i\u0161sakomas. Tokiu b\u016bdu pacientas suvoki\u0105 terapeut\u0105 kaip real\u0173 asmen\u012f priimant\u012f j\u012f tok\u012f, koks jis yra. O terapeutas nelaiko sav\u0119s<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>autoritetingesniu nei terapijos dalyviu nei pacientas, nes tik pacientas geriausiai \u017eino, kas su juo darosi ir ko jam reikia.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"yes;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><span style=\"Symbol;\"><span style=\"Ignore;\"><span style=\"small;\">\u00b7<\/span><span style=\"&quot;Times New Roman&quot;;\"> <\/span><\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><em>Pagalba vystymuisi. <\/em>Pagal \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f, pacientas simboli\u0161kai prilyginamas vaikui, br\u0119stan\u010diam motinos (terapeuto) \u012ftakos atmosferoje. \u010cia kreipiamas d\u0117mesys \u012f tai, kokioje vystymosi faz\u0117je asmuo yra tuo metu ir ko jam labiausiai reikia i\u0161 terapeuto. Kaip motinos ry\u0161ys su vaiku palaipsniui kinta, pasibaigdamas nauj\u0173 objekt\u0173 ry\u0161i\u0173 suk\u016brimu aplinkoje, atsikyrimu nuo t\u0117v\u0173, taip terapija negali baigtis tol, kol pacientas nesukuria nauj\u0173 ry\u0161i\u0173 su realiais objektais u\u017e terapijos rib\u0173. Teorijos pagrindiniai teiginiai: <\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Motinos ir vaiko santykiai yra universal\u016bs ir lemiantys visus v\u0117lesnius ry\u0161ius su \u017emon\u0117mis. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">K\u016bdikis \u2013 aktyvus ry\u0161io su aplinka siek\u0117jas, gimstantis jau pasireng\u0119s bendrauti ir bendradarbiauti.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Savastis gimsta i\u0161 bendravimo su kitu \u017emogumi ir jo po\u017ei\u016brio bei \u201epasidalijimo\u201c jausmais ir j\u0173 pri\u0117mimo.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">Po\u017ei\u016bris \u012f aplinkin\u012f pasaul\u012f atsiranda per kito asmens po\u017ei\u016br\u012f \u012f j\u012f, afektin\u012f ir kognityvin\u012f \u0161io po\u017ei\u016brio pasidalijim\u0105 tarpusavyje. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"none;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pagrindiniai \u0161ios technikos reikalavimai:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">D\u0117mesys kreipiamas \u012f emocin\u012f kontekst\u0105;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Darbas \u201e\u010dia ir dabar\u201c;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Refleksin\u0117 terapeuto veikla gali pad\u0117ti pacientui \u012fgyti tokias pat refleksines galias, nes pacientas remiasi atskirais somatiniais ir emociniais i\u0161gyvenimais, kuri\u0173 nesujungia \u012f psichikos b\u016bkl\u0119;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Stengtis i\u0161laikyti neutralum\u0105, nes taip kuriamos<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>naujos \u201erealistin\u0117s\u201c identifikacijos; terapeuto jausmai ir vertinimai pacientui turi b\u016bti matomi, nes skatina refleksin\u0119 veikl\u0105 ir realyb\u0117s vertinim\u0105;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Ma\u017eiau klausin\u0117ti, nes \u012fsibraunama \u012f paciento vid\u0173;<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Interpretacijos nepla\u010dios, nes turi b\u016bti susijusi su dabartimi.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudota literat\u016bra:<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Andrikien\u0117 L., Laurinaitis E., Mila\u0161i\u016bnas R.(2004). Psichoanalitin\u0117 psichoterapija. Vilnius: Vaist\u0173 \u017einios.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt list 36.0pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Trull T.J. (2005). <span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Clinical<\/span><span lang=\"EN-US\"> <\/span><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">psychology<\/span>. Belmont, CA: Wadsworth\/Thomson Learning.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Papildoma literat\u016bra<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Psichoanalitik\u0173 Remos \u017didonien\u0117s ir Raimundo Mila\u0161i\u016bno psichoanaliz\u0117s ir psichoterapijos puslapis. <span style=\"underline;\"><span style=\"#0000ff;\"><a href=\"http:\/\/www.psichoanalize.lt\/index.htm\"><span style=\"#800080;\">http:\/\/www.psichoanalize.lt\/index.htm<\/span><\/a><\/span><\/span> [lankyta 2008 09 25]<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Apie neuropsichoanaliz\u0119. <span style=\"underline;\"><span style=\"#0000ff;\"><a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Neuropsychoanalysis\"><span style=\"#800080;\">http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Neuropsychoanalysis<\/span><\/a><\/span><\/span> [lankyta 2008 09 25]<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list 14.2pt;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Apie P. Fanogy, Mentalizacijos teorijos k\u016br\u0117j\u0105. <\/span><\/span><a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Fonagy#Mentalization\"><span style=\"Times New Roman;\">http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Fonagy#Mentalization<\/span><\/a><span style=\"Times New Roman;\"> [lankyta 2008 09 25]<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pagrindiniai poky\u010diai, lyginant nauj\u0105sias su klasikine pscihoanalitine kryptimi: Susitikim\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 5 iki 3 per savait\u0119, visas gydymas gali trukti iki 1,5 met\u0173. Terapeutas s\u0117di prie stalo prie\u0161ais pacient\u0105, o ne u\u017e paciento. Pastebima daugiau lankstumo: terapijose neb\u016btinai naudojamas laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas, sapn\u0173 analiz\u0117. Klasikin\u0117je analiz\u0117je bendraudavo tik terapeutas ir pacientas, dabar \u012ftraukiami \u0161eimos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":21,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/21"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=143"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":226,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/143\/revisions\/226"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=143"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=143"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=143"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}