{"id":146,"date":"2008-09-25T11:56:02","date_gmt":"2008-09-25T18:56:02","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=146"},"modified":"2008-10-03T00:14:47","modified_gmt":"2008-10-03T07:14:47","slug":"neurolingvistinis-programavimas-nlp","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/25\/neurolingvistinis-programavimas-nlp\/","title":{"rendered":"Neurolingvistinis programavimas (NLP)"},"content":{"rendered":"

Neurolingvistinis programavimas (NLP) \u2013 turb\u016bt kontroversi\u0161kiausia ir\u00a0garsiausia taikomosios elgesio psichologijos atmaina. Teorinis neurolingvistinio programavimo modelis buvo suprojektuotas JAV R. Bandler\u2018io (programuotojo) ir J. Grinder\u2018io(lingvistikos profesoriaus) 1975metais, kad atskleist\u0173 strukt\u016bras, egzistuojan\u010dias kiekvieno \u017emogaus elgesyje, ir pad\u0117t\u0173 j\u012f keisti. Pavadinimas, pagal Bandler ir Grinder, rei\u0161kia, kad asmuo yra minties-k\u016bno sistema su ry\u0161iais tarp vidin\u0117s patirties (neuro), kalbos (lingvistikos), ir elgesio (programavimo). Taigi NLP yra mokslas gauti tai, ko nori, naudojant savo prot\u0105, kalb\u0105 ir elges\u012f.
\n
\nRemdamiesi Chomsky (1957) transformacin\u0117s gramatikos teorija, Bandler ir Grinder NLP apra\u0161o \u017eingsnis po \u017eingsnio kliento kalbos analiz\u0119 (kaip terapiniame procese), \u201epavir\u0161ines\u201c ir \u201egiliasias\u201c reik\u0161mes \u0161it\u0173 strukt\u016br\u0173, ir specifines klinikines technikas dirbant su jomis.<\/p>\n

Pana\u0161iai kaip Husserl’io filosofijoje, Bandler ir Grinder aptaria \u201erealaus\u201c pasaulio ir \u201esuprasto\u201c pasaulio tem\u0173 atskyrim\u0105 . Abu teigia, kad suprastas pasaulis atspindi tik dal\u012f realaus pasaulio modelio (Jane Bradley and Heinz-Joachim Biedermann,1985).<\/p>\n

1976 metais sukurto NLP esm\u0117 i\u0161lieka nepakitusi \u2013 tai ir po\u017ei\u016bris, ir metodologija, leid\u017eianti tirti \u017emogaus subjektyvi\u0105 patirt\u012f ir j\u0105 modeliuoti. NLP susiformavimui tur\u0117jo \u012ftakos: ge\u0161talt terapija, \u012f asmen\u012f orientuotas konsultavimas, transformacin\u0117 gramatika, elgesio psichologija, kibernetika, Palo Alto trumpos terapijos mokykla, Ericksonin\u0117 hipnoterapija (Paul Tosey, Jane Mathison and Dena Michelli, 2005).<\/p>\n

NLP k\u016br\u0117jai, pasitelk\u0119 garsiausi\u0173 psichoterapeut\u0173, psicholog\u0173 ir hipnoterapeut\u0173 patirt\u012f, \u012frod\u0117, kad kiekvienas elgesys, kiekviena b\u016bsena turi strukt\u016br\u0105. Jos galima i\u0161mokti, j\u0105 galima pakeisti ir \u012fmanoma atkartoti. NLP n\u0117ra visuotinai pripa\u017e\u012fstamas, d\u0117l jo iki \u0161iol kyla gin\u010d\u0173. Taip pat \u0161i metodika kritikuojama d\u0117l jos pritaikymos galimyb\u0117s manipuliavimui.<\/p>\n

Taip pat neurolingvistikai labai svarbus principas: \u017eem\u0117lapis \u2013 tai dar n\u0117ra teritorija. \u201e\u017dem\u0117lapis \u2013 ne teritorija\u201c n\u0117ra originali NLP k\u016br\u0117j\u0173 mintis, pati id\u0117ja kilo dar bendrosios semantikos k\u016br\u0117jui Alfredui Korbzybskiui. Jis pirmasis 1933 metais suk\u016br\u0117 termin\u0105 “neurolingvistika”. Nuostatos esm\u0117: mes ne\u017einome, kas yra realyb\u0117. M\u016bs\u0173 poj\u016b\u010diai, \u012fsitikinimai ir patirtis leid\u017eia tik susidaryti realyb\u0117s “\u017eem\u0117lap\u012f”, bet tai n\u0117ra realyb\u0117.<\/p>\n

\u0160iomis dienomis NLP metodika taikoma \u012fvairiose srityse: versle (efektyvi vadyba ir pardavimai, derybos, darbuotoj\u0173 motyvacija ir lavinimas), politikoje (\u012ftaka \u017emon\u0117ms, derybos, oratoryst\u0117, politini\u0173 program\u0173 rengimas), karyboje (elgesio modeliavimas, kari\u0173 motyvacija ir rengimas, mokymo programos, streso kontrol\u0117), sporte (psichologinis pasirengimas), \u017evalgyboje, pedagog\u0173, medik\u0173, advokat\u0173, ir kit\u0173. NLP, kaip hipnotin\u0117s kalbos, metodai ypa\u010d aktyviai taikomi, kai reikia daryti \u012ftak\u0105 pavieniams \u017emon\u0117ms arba didel\u0117ms grup\u0117ms, taip pat, kai b\u016btina \u012fgyti pasitik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Pagrindin\u0117 modelio prielaida yra ta, kad \u017emogaus patirtis yra u\u017ekoduota individualizuotoje serijoje sistem\u0173, kurios atitinka sensorines sistemas, naudojamas kiekvieno \u017emogaus, kad u\u017emegzt\u0173 ry\u0161\u012f su aplinka, daugiausia naudojantis-regimaisiais, girdimaisiais, ir kinestetiniais modalumais. Tai, \u012f k\u0105 yra nukreiptas \u017emogaus d\u0117mesys, tai yra, tai k\u0105 jis regi, girdi ir jau\u010dia determinuoja jo individuali\u0105 patirt\u012f,( \u201e\u017eem\u0117lap\u012f\u201c), suvokim\u0105 apie aplink\u0105.<\/p>\n

Sutrikim\u0173 ai\u0161kinimas<\/strong><\/p>\n

\u017dmogaus suvokiamia realyb\u0117, (\u201c\u017eem\u0117lapiai\u201c) niekada nebus tokia tiksli ir i\u0161sami kaip pats pasaulis ar pati realyb\u0117, nes tada \u017emogus papras\u010diausiai pask\u0119st\u0173 detal\u0117se ir \u201e\u017eem\u0117lapis\u201c b\u016bt\u0173 toks didelis, kokia ir pati realyb\u0117. Vieni turi geresni\u0173 \u201e\u017eem\u0117lapi\u0173\u201c, kiti \u2013 prastesni\u0173, vieni mato daugiau perspektyv\u0173 ir galimybi\u0173, daugiau mar\u0161rut\u0173, kiti j\u0173 nebemato visai.<\/p>\n

Neurolingvistiniame programavime sutrikimas suvokiamas, kaip netinkamas, nepageidaujamas, ar i\u0161kreiptas pasaulio suvokimas, kuris trukdo orientuotis realyb\u0117je. Galima matyti jausti ir gird\u0117ti viena, bet suvokti tai visi\u0161kai kitaip, d\u0117l ko gaunasi realyb\u0117s i\u0161kraipymas. I\u0161kraipym\u0105 lemia dar ankstyvoje vaikyst\u0117je suformuluotos suaugusi\u0173j\u0173, kit\u0173 vaik\u0173, t\u0117v\u0173, mokyklos id\u0117jos, apibendrinimai, reikalavimai, arba po traumini\u0173 \u012fvyki\u0173, kurie \u012ftringa kaip neigiama patirtis. Vaikas priima tai, kas jam pasakoma, patiki tuo, laikui b\u0117gant nebepatikrinant j\u0173 teisingumo, vadovaujasi tais principais ir suaug\u0119s. Tai automatizuojasi ir nus\u0117da pas\u0105mon\u0117je, ko \u017emogus nebegali kontroliuoti. \u017dmogus tampa suvar\u017eytas savo paties suvokimo, pvz:. fobij\u0173, blog\u0173 prisiminim\u0173, priklausomybi\u0173. NLP-padeda pamatyti tuos mechanizmus ir suprasti suvokimo pasirinkimo laisv\u0119, tapim\u0105 smalsiu. NLP si\u016blo per\u017ei\u016br\u0117ti, patikrinti tuos nustatytus principus, ar jie veiksmingi, efektyv\u016bs. Neveiksmingos formuluot\u0117s performuluojamos, kad gyvenimui suteikt\u0173 daugiau pozityvumo (www.redakcija.lt).<\/p>\n

NLP psichoterapija<\/strong><\/p>\n

NLP pagrindas \u2013 steb\u0117jimas, sav\u0119s ir kito \u017emogaus. Realyb\u0117 yra plati, didel\u0117, visko apr\u0117pti ne\u012fmanoma ir tik nuo \u017emogaus priklauso, k\u0105 jis nori gird\u0117ti ir matyti. NLP \u2013 lingvistinis procesas, parodantis, kad kartais u\u017etenka pakeisti formuluot\u0119, jog visa nervin\u0117, psichin\u0117 ir fizin\u0117 strukt\u016bra persitvarkyt\u0173 ir prad\u0117t\u0173 veikti naujai. \u017dod\u017eiai atspindi vidin\u012f nusiteikim\u0105, kur\u012f galima keisti. NLP \u017emogui padeda rasti naujas formuluotes, savo strategij\u0105.<\/p>\n

Hipnoz\u0117s ir NLP bazinis po\u017ei\u016bris tas pats: visk\u0105, kas slypi pas\u0105mon\u0117je, reikia i\u0161kelti \u012f s\u0105mon\u0119, suprasti ir panaudoti. Hipnoz\u0117 apeliuoja \u012f pas\u0105mon\u0119, neurolingvistika \u2013 \u012f s\u0105mon\u0119. Esm\u0117 yra ta, kad nuolat kalb\u0117damas abstrak\u010diai, dviprasmyb\u0117mis, terapeutas leid\u017eia pacientui pa\u010diam pasirinkti prasmes, kurios jam labiausiai priimtinos, psichoterapeutas neprimeta savo nuomon\u0117s, nesako- reikia padaryti t\u0105 ir an\u0105. Vadovaudamasis tokia metodika neurolingvistas u\u017eduoda konkre\u010dius klausimus, puikiai i\u0161manydamas, \u012f k\u0105 reikia kreipti d\u0117mes\u012f, kad problema b\u016bt\u0173 i\u0161spr\u0119sta.<\/p>\n

Neurolingvistinis terapeutas tarsi susitapatina su vidiniu kliento pasauliu ir koreguoja j\u012f, taip asmenyb\u0119 \u201eu\u017eprogramuodamas\u201c kitokiam veiklos, santykio ir problemos suvokimo \u201ealgoritmui\u201c (www.bernardinai.lt)<\/p><\/blockquote>\n

NLP, kaip metodologija, turi labai konkre\u010di\u0173 b\u016bd\u0173 ir jais galima paveikti save bei kitus. Tai ir daugyb\u0117 jau klasikin\u0117mis tapusi\u0173 technikos r\u016b\u0161i\u0173, toki\u0173 kaip “Laiko juostos terapija” (Time Line Therapy), SWISH modelis (SWISH Pattern) ir greita fobijos i\u0161gydymo technika-reakcijos persimokymas\u00a0(Fast Phobia Cure).<\/p>\n

SWISH modelis yra NLP vizualizacinio poveikio metodika skatinti greit\u0105, sensori\u0161kai pagr\u012fst\u0105 pasikeitim\u0105, kuris kei\u010dia \u017emoni\u0173 neigiam\u0105 sutelkt\u0105 m\u0105stym\u0105. \u010cia, klientai “nukelia \u012f \u0161on\u0105” neigiam\u0105, nepageidaujam\u0105 vizualizacij\u0105 ar vaizdus (pavyzd\u017eiui, vaiko savi\u017eudyb\u0117), tuo pa\u010diu metu i\u0161 naujo susitelkdami ties teigiama, pageidaujama vizualizacija (pavyzd\u017eiui, malon\u016bs prisiminimai su vaiku, prie\u0161 savi\u017eudyb\u0119). Pirmiausiai reikalinga, kad klientas ir konsultantas identifikuot\u0173 netinkam\u0105 ar neigiam\u0105 b\u016bsen\u0105, kuri yra problemin\u0117(pvz.: neviltis, pyktis, g\u0117da, baim\u0117). V\u0117liau j\u0105 \u201ei\u0161blukint\u0173\u201c ir pakeist\u0173 stipria teigiama b\u016bsena, pasitelkiant vaizduot\u0119, isivaizduojant tuos poj\u016b\u010dius( Gerald A. Juhnke, Kenneth M. Coll, 2008).<\/p>\n

Steve’as Bavister’is ir Amanda Vickers, NLP treneriai i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos, tikina, kad NLP \u012fgalina:<\/p>\n