{"id":160,"date":"2008-09-30T00:31:19","date_gmt":"2008-09-30T07:31:19","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=160"},"modified":"2009-01-05T06:04:59","modified_gmt":"2009-01-05T13:04:59","slug":"nerimas-ir-nerimo-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/30\/nerimas-ir-nerimo-sutrikimai\/","title":{"rendered":"Nerimas ir nerimo sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p>Nerimas yra emocin\u0117 b\u016bsena, kuriai b\u016bdingi fizin\u0117s \u012ftampos simptomai ir samprotavimai apie ateit\u012f. Nerim\u0105 pa\u017e\u012fsta dauguma sveik\u0173 \u017emoni\u0173. Esame j\u012f patyr\u0119 laukdami egzamin\u0173, reik\u0161ming\u0173 \u017eini\u0173, jaudindamiesi d\u0117l santyki\u0173 ir t.t. Vis d\u0117lto tiksliai apibr\u0117\u017eti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyv\u0173 neramumo jausm\u0105, specifin\u012f elges\u012f (pavyzd\u017eiui, negal\u0117jimas nus\u0117d\u0117ti vietoje) ar fiziologines reakcijas (pavyzd\u017eiui, \u0161irdies plakimas, prakaitavimas). Nerimo patyrimas yra reikalingas &#8211; nerimas skatina fizin\u012f ir intelektin\u012f aktyvum\u0105, tai \u012f ateit\u012f nukreipta emocin\u0117 b\u016bsena, kuri padeda planuoti elges\u012f. B\u016btent d\u0117l to nerimas yra vadinamas intelekto \u0161e\u0161\u0117liu. Ta\u010diau per didelis nerimas daro m\u0105stym\u0105 iracional\u0173, per didelis d\u0117mesys atei\u010diai trukdo priimti sprendimus \u010dia ir dabar.<br \/>\n<!--more--><br \/>\n<strong>Nerimo sutrikimai<\/strong><\/p>\n<p>Nerimo sutrikimai apima b\u016bsen\u0173 grup\u0119, kurioms yra b\u016bdingas labai intensyvus nerimas. Nerimas atsispindi sutrikusioje nuotaikoje, taip pat m\u0105styme, elgesyje ir fiziologiniame aktyvume. Sutrikimai, kurie \u0161iandien priskiriami nerimo sutrikimams, ilg\u0105 laik\u0105 buvo vadinami tiesiog neuroz\u0117mis. Ta\u010diau pastaruoju metu \u0161io termino stengiamasi atsisakyti, nes jis tapo per daug apibendrintas ir stigmatizuojantis. Yra \u012fvairi\u0173 nerimo sutrikim\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Panikos sutrikimas<\/li>\n<li>Agorafobija<\/li>\n<li>Generalizuotas nerimo sutrikimas<\/li>\n<li>Specifin\u0117s fobijos<\/li>\n<li>Obsesinis-kompulsinis sutrikimas<\/li>\n<li>\u016amios reakcijos \u012f stres\u0105<\/li>\n<li>Potrauminis streso sutrikimas<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Panikos sutrikimas<\/strong><\/p>\n<p>Panikos sutrikimui yra b\u016bdingas priepuoliais u\u017eeinantis labai intensyvus nerimas, kuris stipr\u0117ja, kol virsta stipria baime. Priepuolio metu apima stiprus fizinis distresas &#8211; stipr\u0117jantis \u0161irdies plakimas, greit\u0117jantis kv\u0117pavimas, prakaitavimas, jausmas, kad tuoj i\u0161tiks \u0161irdies sm\u016bgis ar mirtis. Greta to lydi psichologinis diskomfortas &#8211; jausmas, kad netenkama proto arba prarandama kontrol\u0117<\/p>\n<p>Panikos sutrikim\u0105 da\u017enai lydi agorafobija. Kart\u0105 patyr\u0119s netik\u0117t\u0105 panikos atak\u0105 \u017emogus ima vengti situacij\u0173, kuriose gali \u012fvykti naujas panikos priepuolis, stengiasi b\u016bti saugioje aplinkoje arba su \u017emon\u0117mis, kuriais pasitiki. Da\u017eniausios situacijos, kuri\u0173 vengiama: prekybos centrai, automobiliai, autobusai, greitkeliai, pla\u010dios gatv\u0117s, tuneliai, teatrai, restoranai, l\u0117ktuvai, liftai, i\u0161vykimas toli nuo nam\u0173, laukimas eil\u0117je ir kt. Da\u017enai vengiama ne tik tam tikr\u0173 viet\u0173, bet ir specifinio elgesio, kuris sukelt\u0173 panikos priepuol\u012f primenan\u010di\u0105 savijaut\u0105. Elgesys, kurio da\u017eniausiai vengiama: b\u0117gimas laiptais, buvimas tro\u0161kiose patalpose ar transporto priemon\u0117se, aerobika, \u0161okiai, sunkaus maisto valgymas, \u012fsitraukimas \u012f pokalb\u012f, supykimas, buvimas saunoje, maudymasis du\u0161e u\u017esidarius duris ir kt. B\u016btent vengimo elgesys, o ne pa\u010dios atakos sukelia daugiausia diskomforto ir yra sunkiausiai koreguojamos terapijos metu.<\/p>\n<p>Panikos sutrikimas yra gana paplit\u0119s. Apie 3,5% \u017emoni\u0173 atitinka panikos sutrikim\u0173 kriterijus bent kart\u0105 gyvenime. Apie 75% sergan\u010di\u0173 yra moterys. Manoma, kad tai yra d\u0117l to, kad moterims baim\u0119 rodyti yra priimtiniau, o vyrai su nerimu kovoja kitais kult\u016bri\u0161kai \u012fprastais b\u016bdais (pavyzd\u017eiui, alkoholio vartojimu). Sutrikimas da\u017eniausiai prasideda apie 25-29 metus. Apie 20% patirian\u010di\u0173 panikos atakas bando \u017eudytis.<\/p>\n<p><strong>Panikos sutrikim\u0173 prie\u017eastys<\/strong>. Panikos sutrikimams vystytis yra svarb\u016bs biologiniai ir psichologiniai faktoriai bei j\u0173 s\u0105veika.Kai kurie \u017emon\u0117s yra jautresni stresui nei kiti, ir biologi\u0161kai stipriau reaguoja \u012f kasdienius gyvenimo \u012fvykius. Atsid\u016brus stresin\u0117je situacijoje, psichikoje ji susiejama su i\u0161orin\u0117mis ar vidin\u0117mis prie\u017eastimis, kurios buvo tos situacijos metu. Tokiu b\u016bdu organizmas i\u0161moksta atpa\u017einti gr\u0117smingas situacijas.<\/p>\n<p>Ta\u010diau svarbus ne vien biologinis jautrumas, bet ir psichologin\u0117s nuostatos. Ne visi \u017emon\u0117s, kurie patiria biologines reakcijas \u012f stres\u0105 v\u0117liau suserga panikos sutrikimais. \u0160ie \u017emon\u0117s yra link\u0119 susieti \u012fvyk\u012f su momentine situacija. \u017dmon\u0117s, kurie v\u0117liau suserga panikos sutrikimu pasi\u017eymi auk\u0161tesniu \u012f ateit\u012f nukreiptu nerimastingumu, didesniu jautrumu savo fizin\u0117ms reakcijoms ir yra link\u0119 interpretuoti \u012fvykius kaip gr\u0117smingus.<\/p>\n<p><strong>Panikos sutrikim\u0173 gydymas<\/strong>. Panikos<strong> <\/strong>sutrikimai gali b\u016bti gydo o tiek medikamentais, tiek psichoterapija. Manoma, kad geriausi\u0173 gydymo rezultat\u0173 galima pasiekti kombinuotu gydymo metodu. Tyrimai rodo, kad nors trumpalaikiai medikamentinio ir psichologinio gydymo rezultatai yra pana\u0161\u016bs, ta\u010diau ilgalaikiai rezultatai yra geriausiai, jei buvo taikomas kombinuotas gydymas, nes b\u016btent \u0161is gydymo metodas padeda pasiekti stabiliausi\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n<p>Medikamentiniam gydymui da\u017eniausiai naudojami bendzodiazepinai ir antidepresantai. Gydymas medikamentais yra naudingas tuo, kad padeda gana greitai pasiekti teigiam\u0173 rezultat\u0173, b\u016bsenos ger\u0117jimas stebimas nuo pat pirm\u0173j\u0173 gydymo savai\u010di\u0173. Ta\u010diau medikamentai turi \u0161alutinius poveikius, benzodiazepinai gali sukelti tiek fizin\u0119, teik psichologin\u0119 priklausomyb\u0119. Ilgalaikis benzodiazepin\u0173 vartojimas gali sutrikdyti kognityvines ir motorines funkcijas. Labai rimtas medikament\u0173 tr\u016bkumas, kad panikos priepuoliai atsinaujina nutraukus gydym\u0105 (20-50% pacient\u0173, jei buvo gydyta antidepresantais, iki 90%, jei buvo gydyta benzodiazepinais.<\/p>\n<p>Panikos sutrikim\u0173 \u012fveikimui gali b\u016bti naudojamos \u012fvairios psichologin\u0117s intervencijos. S\u0117kmingiausia yra laikoma kognityvin\u0117-elgesio terapija. Vienu i\u0161 esmini\u0173 dalyk\u0173, \u012f k\u0105 reikia atkreipti d\u0117mes\u012f dirbant su panikos sutrikimais sergan\u010diais \u017emon\u0117mis &#8211; ma\u017einti vengim\u0105. Dauguma klient\u0173 suvokia savo baim\u0117s nepagr\u012fstum\u0105, bet negali jos \u012fveikti. vengim\u0105 padeda ma\u017einti \u012fvairios strategijos, kurios padeda \u017emogui atsidurti situacijose, kelian\u010diose gr\u0117sm\u0119. Pvz.: nerimas reik\u0161mingai ma\u017e\u0117ja, jei \u012f nesaugi\u0105 viet\u0105 lydi psichoterapeutas. Jei nesinori i\u0161eiti u\u017e konsultacijos rib\u0173, galima naudoti \u012fvairius kognityvinius metodus, padedan\u010dius sukurti situacijas, pana\u0161ias \u012f tas, kuri\u0173 bijoma. Tokios terapijos pavyzd\u017eiu gal\u0117t\u0173 b\u016bti panikos kontrol\u0117s gydymas &#8211; gydymo sesijos metu specialiais pratimais bandoma i\u0161provokuoti mini panikos priepuol\u012f, lygiagre\u010diai atliekamas kognityvinis konsultavimas, mokoma atsipalaidavimo, siekiama nerimo, u\u017epl\u016bstan\u010dio priepuolio metu, kontrol\u0117s.<\/p>\n<p><strong>Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)<\/strong><\/p>\n<p>Skirtingai nuo panikos sutrikimo, kuriam b\u016bdingas protarpiais u\u017eeinantis stiprus nerimas, GNS b\u016bdingas pastovus, niekada neapleid\u017eiantis nerimo jausmas. Pagrindiniai nusiskundimai: nekontroliuojamas ir neproduktyvus nerimavimas d\u0117l kasdienini\u0173 \u012fvyki\u0173; nes\u0117km\u0117s ar nelaim\u0117s nuojauta net tada, kai viskas gerai; negal\u0117jimas valdyti nerimo. I\u0161skirtinis GNS bruo\u017eas &#8211; pastovi raumen\u0173 \u012ftampa.<\/p>\n<p>GNS yra vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 nerimo sutrikim\u0173. Vidutini\u0161kai 4% gyventoj\u0173 atitinka GNS kriterijus met\u0173 b\u0117gyje, ta\u010diau pagalbos kreipiamasi gana retai. Moterims GNS diagnozuojamas 2 kartus da\u017eniau nei vyrams. GNS da\u017eniausiai prasideda jauno suaugusiojo am\u017eiuje, kaip reakcija \u012f stresines gyvenimo situacijas. Ta\u010diau sutrikimas taip pat labai paplit\u0119s tarp pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173, nes susiduriama su daugeliu neigiam\u0173 \u012fvyki\u0173: blog\u0117jan\u010dia sveikata, siaur\u0117jan\u010diu socialiniu ratu, blog\u0117jan\u010dia gyvenimo kokybe. Manoma, kad GNS po\u017eymiai b\u016bdingi iki 70% vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, b\u016btent vyresni \u017emon\u0117s yra da\u017eniausi raminam\u0173j\u0173 vartotojai &#8211; juos vartoja apie 17-50% vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p><strong>GNS prie\u017eastys. <\/strong>Kaip ir panikos sutrikimas, GNS siejamas su biologiniu polinkiu susirgti. Da\u017enai sutrikimas kartojasi keliose kartose, ta\u010diau paveldimas manoma ne pats sutrikimas, o polinkis susirgti. Taip sutrikimas siejamas su ta tikru psichologiniu polinkiu. \u017dmon\u0117s sergantys GNS yra labai jautr\u016bs gr\u0117smei, ypa\u010d jei tais susij\u0119 su asmenine verte. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su neigiama ankstyv\u0105j\u0105 patirtimi, kad pasaulis yra nesaugus ir sunkiai kontroliuojamas. Toks \u012fsitikinimas yra automatinis ir nes\u0105moningas. Smegen\u0173 aktyvumo studijos rodo, kad \u017emon\u0117s sergantys GNS pasi\u017eymi dideliu kaktini\u0173 skil\u010di\u0173 kairiajame smegen\u0173 pusrutulyje aktyvumu. Autori\u0173 nuomone, tai rodo, kad GNS sergantys \u017emon\u0117ms yra b\u016bdingas intensyvus nerami\u0173 min\u010di\u0173 procesas, ta\u010diau vengiama kurti realius su situacija susijusius vaizdinius (nes tuomet b\u016bt\u0173 stebimas aktyvumas ir de\u0161iniame pusrutulyje). Tai trukdo efektyviai nagrin\u0117ti problem\u0105, tiesiogiai susidurti su sunkumais ir surasti i\u0161eit\u012f. Nerami\u0173 min\u010di\u0173 tiesiog vengiama, jos netamp\u0105 s\u0105moningomis ir tuo pa\u010diu nei\u0161sprend\u017eiamos.<\/p>\n<p><strong>GNS gydymas. <\/strong>Kaip ir panikos sutrikimo atveju gydymas gali b\u016bti medikamentinis, psichologinis ar kombinuotas. Medikamentiniam gydymui naudojami benzodiazepinai ir antidepresantai. Benzodiazepinai naudingi trumpalaikiam nerimo \u012fveikimui, ta\u010diau n\u0117ra rekomenduojami ilgam vartojimui. Antidepresantai &#8211; saugesni u\u017e benzodiazepinus.<\/p>\n<p>GNS atveju manoma, kad psichologin\u0117 pagalba yra tiek pat efektyvi, kaip ir medikamentai, ir net efektyvesn\u0117, jei vertinamas ilgesnis laikotarpis. GNS gydymui naudojamos \u012fvairios psichologin\u0117s intervencijos, i\u0161 kuri\u0173 efektyviausiais laikoma kognityvin\u0117 terapija ir \u012fvair\u016bs relaksacijos mokymai. Relaksacijos mokymas padeda \u012fveikti raumen\u0173 \u012ftamp\u0105 ir kontroliuoti savo \u012ftampos lyg\u012f. Kognityvin\u0117 elgesio terapija padeda klientui i\u0161mokti kontroliuoti nerimastingas mintis, bei tikrinti j\u0173 pagr\u012fstum\u0105. Klientas mokomas priimti, o ne vengti nerimasting\u0173 min\u010di\u0173. Dirbant su vaikais greta kognityvin\u0117s terapijos si\u016bloma kartu ir \u0161eimos terapija. Tyrimai rodo, kad toks pagalbos b\u016bdas vaikams yra efektyvus net 95% atvej\u0173.<\/p>\n<p><strong>Specifin\u0117s fobijos<\/strong><\/p>\n<p>Specifin\u0117s fobijos yra stiprios baim\u0117s, kurias sukelia specifiniai objektai ar situacijos. Stiprus baim\u0117s jausmas atsiranda tik tuomet, kai susiduriama su baim\u0119 kelian\u010diu objektu (pavyzd\u017eiui baim\u0117 skristi l\u0117ktuvu). Manoma, kad stipri\u0173 baimi\u0173 turi apie 7% vyr\u0173 ir 16% moter\u0173. Ta\u010diau dauguma nuo fobij\u0173 ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pagalbos nesikreipia, jei tik sugeba vengti gr\u0117sm\u0119 kelian\u010di\u0173 objekt\u0173.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 fobij\u0173 &#8211; socialin\u0117 fobija, kuriai b\u016bdinga stipri baim\u0117 susijusi su kit\u0173 \u017emoni\u0173 buvimu. Da\u017eniausiai bijoma parausti, prakaituoti, naudotis tualetu, valgyti vie\u0161oje vietoje, kalb\u0117ti prie\u0161 auditorij\u0105. Socialin\u0117s fobijos b\u016bdingos 11% vyr\u0173 ir 15% moter\u0173.<\/p>\n<p><strong>Fobij\u0173 prie\u017eastys. <\/strong>Manoma, kad su fobij\u0173 vystym\u0173si gali b\u016bti susij\u0119 genetiniai faktoriai ir autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos ypatumai. Pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s, kuri\u0173 autonomin\u0117 nerv\u0173 sistema yra perd\u0117tai jautri, greitai rausta ir prakaituoja, o tai sudaro rizik\u0105 vystytis socialinei fobijai. Ta\u010diau ne visi fobijomis sergantys \u017emon\u0117s pasi\u017eymi perd\u0117tu reaktyvumu. I\u0161 psichologini\u0173 teorij\u0173, fobijos da\u017eniausiai ai\u0161kinamos remiantis i\u0161mokimo teorija. Remiantis \u0161iuo po\u017ei\u016briu fobijos gali b\u016bti i\u0161mokstamos per:<\/p>\n<ul>\n<li>Vengimo s\u0105lygojim\u0105 &#8211; \u017emogus i\u0161moksta bijoti tam tikr\u0173 stimul\u0173, jei juos lydi skausmingi ar gr\u0117smingi \u012fvykiai. I\u0161mokimas dar labiau u\u017esitvirtina, jei pab\u0117gimas i\u0161 tos situacijos buvo naudingas. Pavyzd\u017eiui, \u0161un\u0173 baim\u0117 gali atsirasti po to, kai \u017emogus buvo u\u017epultas \u0161uns. Ta\u010diau tyrimai nepatvirtina, kad visas baimes galima s\u0105lygoti, ar kad tokiu b\u016bdu \u012fgytos baim\u0117s i\u0161lieka ilgai. daugelis fobijomis sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 negali j\u0173 susieti su konkre\u010diais \u012fvykiais.<\/li>\n<li>Modeliavim\u0105 &#8211; bijoti galima i\u0161mokti stebint kit\u0173 elges\u012f ir patyrim\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei mama bijo peli\u0173, ji gali i\u0161mokyti j\u0173 bijoti ir savo vaikus.<\/li>\n<li>Pasirengt\u0105 i\u0161mokim\u0105 &#8211; \u017emon\u0117s bijo tam tikr\u0173 objekt\u0173: vor\u0173, gyva\u010di\u0173, \u0161ik\u0161nosparni\u0173, bet n\u0117 \u0117riuk\u0173, ka\u010diuk\u0173 ir t.t. taigi yra tam tikras pasiruo\u0161imas bijoti, kur\u012f tik pastiprina \u012fvykiai ar aplinka.<\/li>\n<li>Socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 tr\u016bkum\u0105- socialin\u0117s fobijos vystymuisi svarb\u016bs asmens bendravimo \u012fg\u016bd\u017eiai. Kuo blogesnis asmens bendravimo \u012fg\u016bd\u017eiai, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad jis pats savo elgesiu i\u0161provokuos situacijas, kuriose jausis blogai ir bus ir kritikuojamas.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Fobij\u0173 gydymas<\/strong>. Stiprios fobijos gali b\u016bti gydomos medikamentais. Tam da\u017eniausiai naudojami antidepresantai ir trankviliantai. Ta\u010diau fobijos da\u017eniausiai atsinaujina nutraukus gydym\u0105. Pla\u010diausiai naudojamos \u012fvairi\u016bs elgesio terapijos metodai: sisteminis nujautrinimas, u\u017etvindymas (flooding), modeliavimas, socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymas socialinei fobijai. Taip pat efektyvia laikoma kognityvin\u0117 terapija, pagr\u012fsta min\u010di\u0173, susijusi\u0173 su baim\u0117s objektu, analize.<\/p>\n<p><strong>Obsesinis &#8211; kompulsinis sutrikimas (OBS)<\/strong><\/p>\n<p>\u00a0OBS b\u016bdingos \u012fkyrios, beprasm\u0117s mintys arba poreikis kartoti specifinius veiksmus.<\/p>\n<ul>\n<li>Obsesijos &#8211; \u012fkyrios mintys, vaizdiniai, impulsai, kurie ateina \u012f galv\u0105, yra nekontroliuojami. da\u017enai \u0161ios mintys yra beprasm\u0117s ar socialiai nepriimtinos. Pavyzd\u017eiui, nurodoma, kad apie 50% obsesij\u0173 yra agresyvios, 35%s seksualinio turinio, da\u017enai \u012fkyrumai b\u016bna keiksma\u017eod\u017eiai. Apie 60% sergan\u010di\u0173j\u0173 turi daigiau nei vien\u0105 obsesij\u0105.<\/li>\n<li>Kompulsijos &#8211; \u012fkyr\u016bs veiksmai, aktai, kuriuos asmuo jau\u010diasi prival\u0105s atlikti, kad suma\u017eint\u0173 \u012ftamp\u0105. Da\u017eniausios kompulsijos: valymas ir tvarkymas, specifini\u0173 objekt\u0173 vengimas, specifiniai, magi\u0161ki ritualai, tikrinimas, specifinis elgesys (pavyzd\u017eiui, labai l\u0117tas kramtymas).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Specifin\u0117s obsesijos da\u017enai yra susijusios su specifin\u0117mis kompulsijomis. Pavyzd\u017eiui agresyvios obsesijos yra susijusios su tvarkymosi ar prausimosi kompulsijomis. \u012ekyrumai ypa\u010d aktyv\u0117ja, jei \u017emogui nuobodu ir silpn\u0117ja aktyviai \u012fsitraukiant \u012f veikl\u0105. OBS yra gana retas, b\u016bdingas ma\u017edaug 2,5% populiacijos. Prasideda da\u017eniausiai vaikyst\u0117je ar paauglyst\u0117je.<\/p>\n<p><strong>OBS prie\u017eastys<\/strong>. Daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 atlieka tam tikrus ritualus, kai nerimauja. Pavyzd\u017eiui \u017evaig\u017edu\u010di\u0173 pai\u0161ymas, vaik\u0161\u010diojimas pirmyn atgal ir t.t. Ta\u010diau da\u017eniausiai \u0161ie \u012fkyrumai n\u0117ra labai stipr\u016bs ir praeina, kai situacija pasikei\u010dia. OBS psichologinis paai\u0161kinimas yra daugiausia siejamas su tam tikr\u0173 nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 impuls\u0173 slopinimu. Manoma, kad OBS gali imti vystytis, kai vaikas ima galvoti, kad tam tikros mintys yra netinkamos ir neatleistinos. Tok\u012f elges\u012f lydi kalt\u0117s jausmas, o v\u0117liau net ir pa\u010dios mintys ima atrodyti siaubingos ir nepriimtinos. Pavyzd\u017eiui mintys apie homoseksualum\u0105 yra laikomos taip pat netinkamomis kaip ir elgesys. Asmuo atsiduria sud\u0117tingoje situacijoje, nes i\u0161vengti savo paties min\u010di\u0173 yra labai sunku. Tuomet belieka jas slopinti ir bandyti kontroliuoti. Tam susigalvojami \u012fvair\u016bs ritualai, kurie tur\u0117ti nukreipti mintis ir atpirkti kalt\u0119. Nors da\u017eniausiai ritualai tik paskatina mintis.<\/p>\n<p><strong>OBS gydymas<\/strong>. Tai sunkiai gydomas sutrikimas. Tyrimai rodo, kad tik 20% pacient\u0173 pasveiksta visi\u0161kai. Medikamentiniam gydymui da\u017eniausiai naudojami antidepresantai. Gydymo ciklas da\u017eniausiai yra ilgas. I\u0161 psichologini\u0173 metod\u0173 pla\u010diausiai naudojamos elgesio terapijos. Siekiama neleisti atlikti ritualo, kad pacientas \u012fsitikint\u0173, jog neatliktus ritualo neigiam\u0173 pasekmi\u0173 neb\u016bna. Sunki\u0173 sutrikim\u0173 atvejais terapija vykdoma ligonin\u0117se. Taikomos 15-20 sesij\u0173 po 90 minu\u010di\u0173, kuri\u0173 metu grie\u017etai kontroliuojama, kad asmuo neatlikin\u0117t\u0173 ritual\u0173. Kitas gydymo metodas &#8211; paradoksin\u0117 intencija. Paradoksin\u0117s intencijos tikslas pad\u0117ti klientui kiek pasi\u0161aipyti i\u0161 savo problemos. Si\u016bloma \u012fsivaizduoti pat\u012f blogiausi\u0105 variant\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei klientas turi rank\u0173 plovimo \u012fkyrum\u0105 ir bijo, kad neatlikus \u0161io ritualo jis u\u017esikr\u0117s mikrobais ir susirgs, tai si\u016bloma \u012fsivaizduoti, kaip jis visas aplimpa mikrobais, kaip tai j\u012f \u017eudo ir kas jam dabar atsitiks. Kai realiai nieko blogo neatsitinka, klientas pajunta savo baim\u0117s absurdi\u0161kum\u0105 ir nuo jos i\u0161sivaduoja. Ta\u010diau, kad tai pavykt\u0173, reikia\u00a0tam tikros patis kliento nuostatos.<\/p>\n<p><strong>Potrauminis streso sutrikimas (PSS)<\/strong><\/p>\n<p>PSS- tai nerimo sutrikimas, kuris atsiranda po specifinio traumuojan\u010dio \u012fvykio. B\u016bdingiausi po\u017eymiai:<\/p>\n<ul>\n<li>\u012fkyrios mintys apie traumuojant\u012f \u012fvyk\u012f, situacijos atsikartojimas ko\u0161mari\u0161kuose sapnuose;<\/li>\n<li>vengimas situacij\u0173, stimul\u0173 ar net min\u010di\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 priminti traumuojant\u012f patyrim\u0105;<\/li>\n<li>sujaudinimo po\u017eymiai: miego problemos, d\u0117mesio koncentracijos sunkumai, dirglumas, padidintas jautrumas;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Sutrikim\u0105 taip pat da\u017enai lydi kiti nerimo po\u017eymiai, pablog\u0117jusi nuotaika, fizin\u0117s sveikatos problemos, pyk\u010dio, kalt\u0117s jausmai, alkoholio vartojimas, suma\u017e\u0117j\u0119s darbingumas, sutrik\u0119 tarpasmeniniai santykiai, padid\u0117jusi savi\u017eudyb\u0117s rizika.<\/p>\n<p><strong>PSS prie\u017eastys<\/strong>. Ar po traumuojan\u010dio \u012fvykio i\u0161sivystys PSS priklauso nuo daugelio veiksni\u0173. Rizikos veiksniais \u0161iam sutrikimui vystytis laikoma: gr\u0117sm\u0117 sveikatai ir gyvybei \u012fvykio metu; moteri\u0161ka lytis; neigiama ankstyvoji patirtis, ankstyvas atskyrimas nuo t\u0117v\u0173; \u012fvairios psichikos ligos \u0161eimos istorijoje, kurios lemia bendr\u0105 ma\u017eesn\u012f atsparum\u0105; disociaciniai simptomai (derealizacija, depresonalizacija, amnezija, atsiskyrimo nuo k\u016bno patirtis) \u012fvykio metu; atsakomyb\u0117s u\u017e \u012fvyk\u012f prisi\u0117mimas sau; problemos i\u0161gyvenimas akcentuojant emocijas (pvz.: a\u0161 nor\u0117\u010diau taip nesijausti).<\/p>\n<p><strong>PSS gydymas<\/strong>. Kaip ir kit\u0173 nerimo sutrikim\u0173 atvejais svarbiausia pagalbos strategija &#8211; pad\u0117ti klientui saugiai susidurti su baim\u0119 kelian\u010dia situacija ar prisiminimais. Vertingos savitarpio pagalbos grup\u0117s, kurios gali suteikti unikal\u0173 palaikym\u0105 ir supratim\u0105. Medikamentiniam gydymui da\u017eniausiai naudojami benzodiazepinai ir antidepresantai. Ta\u010diau rekomenduojama, kad lygiagre\u010diai b\u016bt\u0173 teikiama ir psichologin\u0117 pagalba, nes vien medikamentai pilnai i\u0161gyventi traumin\u0117s patirties nepadeda. Labai svarbi sudedamoji pagalbos dalis &#8211; socialinis palaikymas. Reikalinga \u0161eimos, draug\u0173, vertinga religin\u0117s grup\u0117s pagalba, tod\u0117l labai svarbu, kad psichologin\u0117s intervencijos apimt\u0173 ir darb\u0105 su \u0161eima, jos edukacij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nerimas yra emocin\u0117 b\u016bsena, kuriai b\u016bdingi fizin\u0117s \u012ftampos simptomai ir samprotavimai apie ateit\u012f. Nerim\u0105 pa\u017e\u012fsta dauguma sveik\u0173 \u017emoni\u0173. Esame j\u012f patyr\u0119 laukdami egzamin\u0173, reik\u0161ming\u0173 \u017eini\u0173, jaudindamiesi d\u0117l santyki\u0173 ir t.t. Vis d\u0117lto tiksliai apibr\u0117\u017eti, kas yra nerimas yra sunku, nes jis gali apimti subjektyv\u0173 neramumo jausm\u0105, specifin\u012f elges\u012f (pavyzd\u017eiui, negal\u0117jimas nus\u0117d\u0117ti vietoje) ar fiziologines reakcijas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/160"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=160"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/160\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":691,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/160\/revisions\/691"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=160"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=160"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=160"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}