{"id":164,"date":"2008-09-30T07:42:17","date_gmt":"2008-09-30T14:42:17","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=164"},"modified":"2008-10-03T00:09:46","modified_gmt":"2008-10-03T07:09:46","slug":"egzistencine-psichoterapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/30\/egzistencine-psichoterapija\/","title":{"rendered":"Egzistencin\u0117 psichoterapija"},"content":{"rendered":"<p><em>Pareng\u0117 Radvil\u0117 Ramonait\u0117 SMF-4<\/em><\/p>\n<p>\u201e<em><strong>To be, or not to be, that is the question\u201c<\/strong>,- klasikinis egzistencializmo teiginys.<\/em><\/p>\n<p>Europoje egzistencinis po\u017ei\u016bris kilo i\u0161 filosofini\u0173 Sartre, Kierkegaard, Heideggard darb\u0173 ir psichiatr\u0173 kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.<br \/>\n<!--more--><br \/>\n<strong>Egzistencin\u0117 psichoterapija<\/strong> akcentuoja pasirinkimo laisv\u0119 ir atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenimo prasm\u0117s radim\u0105. Prie\u0161ingai nei humanistin\u0117 psichoterapija jai b\u016bdingas ma\u017eiau optimisti\u0161kas po\u017ei\u016bris. Nors egzistencializmas akcentuoja laisv\u0105 vali\u0105 ir atsakomyb\u0119, jis pabr\u0117\u017eia nerim\u0105, kuris yra nei\u0161vengiamas, priimant svarbius egzistencinius sprendimus, tokius kaip ar likti su savo sutuoktiniu, ar likti darbe, ir netgi, ar likti pasaulyje. B\u016bti tikrai gyvu \u2013 rei\u0161kia stoti akistaton su nerimu, kuris kyla darant egzistencinius pasirinkimus.<\/p>\n<p><strong>Psichopatologija<\/strong>, anot egzistencialist\u0173, kyla tuomet, kai mes vengiame rinktis, apgaudin\u0117jame save, jog to mums daryti nereikia. Tokiu b\u016bdu apsisaugoma nuo nerimo, bet tuo pa\u010diu atsisakoma prasmingo gyvenimo.<\/p>\n<p>Egzistencin\u0117s psichoterapijos <strong>tikslas <\/strong>yra konfrontuoti su nerimu d\u0117l pasirinkimo kaip gyventi, kaip vertinti, kaip bendrauti su aplinkiniais. Terapiautas palaiko klientus ie\u0161kant, kas yra tikrai prasminga j\u0173 gyvenime. I\u0161 \u0161ios perspektyvos patys svarbiausi sprendimai gali sukelti didel\u012f diskomfort\u0105. Gyvenimas n\u0117ra lengvas ir paprastas tiems, kurie nusprend\u017eia b\u016bti atviriems sau.<\/p>\n<p>Tam kad pakeist\u0173 savo egzistencin\u0119 pad\u0117t\u012f, terapijos metu klientas tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti <strong>keisti savo elges\u012f,<\/strong> tiek bendraujant su terapiautu, tiek ir su aplinkiniais. Taigi, nors egzistencin\u0117 perspektyva yra paremta subjektyvumu, ji stipriai pabr\u0117\u017eia elges\u012f, ypa\u010d susijus\u012f su aplinkiniais \u2013 atvir\u0105, nuo\u0161ird\u0173, spontani\u0161k\u0105. Tuo pa\u010diu yra akcentuojama, jog kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 galiausiai i\u0161 esm\u0117s esame vieni\u0161i: gyvenimo paradoksas, jog mes i\u0161 prigimties esame atskirti nuo kit\u0173, mes ateiname \u012f pasaul\u012f vieni ir vieni turime susikurti savo egzistencij\u0105.<\/p>\n<p>Kadangi individas kuria savo egzistencij\u0105 kiekvien\u0105 akimirk\u0105, polinkis tiek ligai, tiek ir sveikatai egzistuoja dabartyje. Klientai turi b\u016bti skatinami priimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo egzistencij\u0105 ir suvokti, jog tam tikrose ribose jie gali keisti save bet kuriuo momentu, ir savo socialin\u0117je aplinkoje jie gali jaustis ir elgtis skirtingai.<\/p>\n<p>Psichoterapin\u0117s technikos n\u0117ra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etos, nes pasikliovimas tam tikra technika yra suvokiamas kaip objektizuojantis procesas, kuomet terapiautas elgiasi su klientu lyg su daiktu, kuriuo gali b\u016bti manipuliuojama.<\/p>\n<p><strong>Frankl. Logoterapija<\/strong><\/p>\n<p>Frankl man\u0117, jog psichopatologija (konkre\u010diai depresija) kyla kada asmuo neturi tikslo gyventi. I\u0161 savo asmenin\u0117s patirties koncentracijos stovykloje jis suprato, jog i\u0161gyventi padeda kan\u010dios \u012fprasminimas ir jos susiejimas su dvasiniu gyvenimu. <em>Dvasinis A\u0161<\/em> suteikia individui galimyb\u0119 per\u017eengti aplinkybi\u0173 ribas, ir \u0161i laisv\u0117 padaro individ\u0105 atsaking\u0105 u\u017e savo gyvenim\u0105. Taigi logoterapijos u\u017eduotis yra atkurti kliento gyvenimo prasm\u0119. Tai yra pasiekiama empati\u0161kai priimant subjektyv\u0173 kliento kan\u010dios patyrim\u0105, taip kan\u010diai suteikiamas platesnis kontekstas, gyvenimo filosofija, kuomet individas prisiima atsakomyb\u0119 u\u017e savo egzistencij\u0105 ir gyvenim\u0105, paremt\u0105 vertybi\u0173 sistema. Tuomet individai pasijunta galintys kontroliuoti savo gyvenim\u0105 ir turintys kompetencij\u0105 pasiekti reikaling\u0105 priimtin\u0105 egzistencij\u0105.<\/p>\n<p>Egzistencin\u0117 perspektyva yra geriausiai suprantama kaip bendras po\u017ei\u016bris, kuriuo terapeutai naudojasi daugiau kaip \u017emogi\u0161ka prigimtimi, nei kaip psichoterapini\u0173 technik\u0173 rinkiniu.<\/p>\n<p>Literat\u016bra:<br \/>\nDavidson G. L., Neale J. M., Kring A. M., Abnormal Psichology, 2004.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pareng\u0117 Radvil\u0117 Ramonait\u0117 SMF-4 \u201eTo be, or not to be, that is the question\u201c,- klasikinis egzistencializmo teiginys. Europoje egzistencinis po\u017ei\u016bris kilo i\u0161 filosofini\u0173 Sartre, Kierkegaard, Heideggard darb\u0173 ir psichiatr\u0173 kaip Binswanger, Boss, Frankl po Antrojo Pasaulinio karo.<\/p>\n","protected":false},"author":50,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/164"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/50"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=164"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/164\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":220,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/164\/revisions\/220"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=164"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=164"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=164"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}