{"id":166,"date":"2008-09-30T12:58:33","date_gmt":"2008-09-30T19:58:33","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=166"},"modified":"2008-10-02T13:11:44","modified_gmt":"2008-10-02T20:11:44","slug":"sigmund-freud","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/09\/30\/sigmund-freud\/","title":{"rendered":"Klasikin\u0117 psichoanaliz\u0117"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Sigmund Freud (1856-1939)<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">1885m. Freudas baig\u0119s studijas Pary\u017eiuje prad\u0117jo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu priva\u010diai gyd\u0117 isteri\u0161kus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moter\u0173 liga, pasirei\u0161kian\u010dia tokiais simptomais kaip paraly\u017eius, aklumas ir apkurtimas. \u0160ie simptomai rod\u0117 neurologin\u012f ligos pagrind\u0105, ta\u010diau nebuvo rasta joki\u0173 organini\u0173 pakitim\u0173. Charcot pasteb\u0117jo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant hipnoz\u0119 ir kad po hipnoz\u0117s pacientai gal\u0117davo atgaminti savo traumin\u0119 patirt\u012f, kuri sukeldavo simptomus. Su\u017einojus apie hipnoz\u0119 ir atgaminim\u0105 Freudui kilo nauj\u0173 min\u010di\u0173 apie pas\u0105mon\u0119. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Vien\u0105 Freudas prad\u0117jo intensyviai naudoti hipnoz\u0119 savo neurologijos praktikoje.<\/span><\/span><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Po keli\u0173 met\u0173 Freudas labai susi\u017eav\u0117jo Josefo Breuerio darbu su isteri\u0161ka paciente Anna O. Jai pasirei\u0161k\u0117 daugelis klasikini\u0173 isterijos simptom\u0173, kurie prasid\u0117jo po jos t\u0117vo mirties. Breueris jai gydyti naudojo hipnoz\u0119. Vieno transo metu ji pasakojo apie pirm\u0105 savo simptom\u0173 pasirei\u0161kim\u0105, ne\u012ftik\u0117tina, bet kai ji atsigavo po transo b\u016bsenos, jos simptomai i\u0161nyko. Breueris suprato, kad jis aptiko ka\u017ek\u0105 labai svarbaus, taigi jis dar kart\u0105 pakartojo t\u0105 pa\u010di\u0105 proced\u016bra. Jam beveik pasisek\u0117, ta\u010diau atsirado komplikacij\u0173. Anna emoci\u0161kai labai stipriai prisiri\u0161o prie Breuerio. Emocij\u0173 intensyvumas buvo susij\u0119s su gydymo sesijomis, per kurias Anna<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>prad\u0117davo rodyti savo isterinius skausmus. Breueriui reik\u0117jo kaip nors pa\u0161alinti viso to prie\u017eastis. Negalima buvo teigti, kad hipnoz\u0117 pagydo pacientus, nes prie to gal\u0117jo prisid\u0117ti ir Annos jausmai gydytojui.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160ie \u012fvykiai pad\u0117jo Freudui sukurti pradines teorijas apie pas\u0105mon\u0119, tokias kaip: \u201ekalb\u0117jimo vaistai\u201c, katarsis, perk\u0117limas ir moralinis nerimas. Jis daugeliui savo klient\u0173 taik\u0117 hipnoz\u0119, ta\u010diau ne visi pacientai buvo tinkami kandidatai hipnozei. Kiti buvo lengvai u\u017ehipnotizuojami, ta\u010diau po transo nieko neprisimindavo ir hipnoz\u0117 neduodavo jokios naudos.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metod\u0105 Freudas sugalvojo dirbdamas su paciente Elisabeth 1892m. Kai ji buvo beveik atsibudusi po transo jis para\u0161\u0117 jos pagul\u0117ti ant ku\u0161et\u0117s kol jis laikys rank\u0105 jai ant kaktos ir papasakoti nuo ko prasid\u0117jo jos negalavimai. V\u0117liau jis pasteb\u0117jo, kad rankos laikymas ant paciento kaktos ir pra\u0161ymas prisiminti \u012fvykius su simptom\u0173 prad\u017eia yra kur kas efektyvesnis nei hipnoz\u0117. Freudas prad\u0117jo taikyti \u0161\u012f metod\u0105 paguldydamas pacient\u0105 ant ku\u0161et\u0117s ir pra\u0161ydamas, kad jis pasakot\u0173 visk\u0105, kas jam \u0161auna \u012f galv\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"yes;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Topografinis psichikos modelis<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">S. Freudas naudojo topografin\u012f asmenyb\u0117s organizacijos model\u012f, pagal kur\u012f psichik\u0105 galima suskirstyti \u012f 3 dalis:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>S\u0105mon\u0117<\/strong> \u2013 tai visi psichiniai procesai (poj\u016b\u010diai, jausmai, mintys, s\u0105vokiniai, fantazijos), kurie vyksta tam tikru momentu ir kuriuos mes suvokiame.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Prie\u0161s\u0105mon\u0117<\/strong>, arba praeinama atmintis, &#8211; tai patyrimas, kuris tam tikru momentu n\u0117ra suvokiamas, bet gali patekti \u012f s\u0105mon\u0119 spontani\u0161kai arba minimaliomis pastangomis. Tai lyg tarpininkas tarp s\u0105mon\u0117s ir pas\u0105mon\u0117s.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Pas\u0105mon\u0117 \u2013 <\/strong>primityvi\u0173 instinkt\u0173, emocij\u0173 ir prisiminim\u0173 visuma, kurie yra nepriimtini s\u0105monei, tod\u0117l yra i\u0161stumti. \u010cia gl\u016bdi daugelio m\u016bs\u0173 veiksm\u0173 ir i\u0161gyvenim\u0173 motyvai, nesutaikomos kovos tarp \u012fgimt\u0173 j\u0117g\u0173 bei proto ir s\u0105\u017ein\u0117s \u0161aknys. Pas\u0105monin\u0117 med\u017eiaga gali reik\u0161tis u\u017emaskuota, simboline forma sapnuose, fantazijose ar \u017eaidimuose.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><strong><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/strong><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Strukt\u016brinis modelis<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><strong><\/strong><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Freudas \u012fved\u0117 tris naujas strukt\u016bras: id, ego ir superego. Jo teigimu \u012f \u0161iuos tris darinius reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti labiau kaip \u012f tam tikrus procesus nei kaip \u012f ypatingas asmenyb\u0117s \u201estrukt\u016bras\u201c.<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Id yra seniausias ir visi\u0161kai nes\u0105moningas asmenyb\u0117s aspektas, tiesiogiai susij\u0119s su biologine prigimtimi. Tai primityv\u016bs \u012fgimti instinktai, suteikiantys m\u016bs\u0173 elgsenai energijos. Id veikia pagal malonumo princip\u0105, nepaisydamas aplinkos ar saugumo s\u0105lyg\u0173.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Ego yra asmenyb\u0117s aspektas, kuris yra ar\u010diausiai to, k\u0105 \u017emogus laiko savo savastimi. Ego atsakingas u\u017e sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105, jis stengiasi patenkinti id poreikius, suderindamas juos su pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realyb\u0117s princip\u0105, kurio tikslas yra i\u0161saugoti organizm\u0105, atidedant instinkt\u0173 patenkinim\u0105 iki to momento, kai bus rasta galimyb\u0117 juos patenkinti. Ego<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>kaip ir superego didel\u0117 dalis yra pas\u0105moninga.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Superego yra visuomen\u0117s reikalavimus atstovaujantis asmenyb\u0117s aspektas. Tai internalizuotos tradicin\u0117s vertyb\u0117s, idealai, kuriuos vaikui perduoda t\u0117vai. Pagrindin\u0117 superego u\u017eduotis \u2013 \u012fvertinti vieno ar kito rei\u0161kinio teisingum\u0105, remiantis moraliniais standartais. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichodinamin\u0117 motyvacijos teorija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Freudas laik\u0117si psichinio determinizmo principo, pagal kuri joks psichinis \u012fvykis n\u0117ra atsitiktinis, kiekvienas psichinis rei\u0161kinys yra priklausomas nuo vis\u0173 kit\u0173 psichikos rei\u0161kini\u0173 ir proces\u0173. Viskas , kas vyko anks\u010diau, nulemia tai, kas vyksta dabar, o tai savo ruo\u0161tu nulemia ateities \u012fvykius.<span style=\"1;\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"yes;\">\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Freudo asmenyb\u0117s motyvacijos teorij\u0105 sudaro trys pagrindiniai postulatai:<\/span><\/span><\/p>\n<ul style=\"0cm: \" type=\"circle\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Motyvacij\u0105 lemia pas\u0105mon\u0117.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Pas\u0105mon\u0117s turin\u012f sudaro 2 instinkt\u0173 grup\u0117s: eros<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>ir tanatos.<\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"Times New Roman;\">Egzistuoja cenz\u016bra, kuri tam tikr\u0105 patyrim\u0105 laiko pas\u0105mon\u0117je arba <span style=\"yes;\">\u00a0<\/span>i\u0161 ten i\u0161stumia.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">\u017dmogus \u012fsivaizduojamas kaip sud\u0117tinga energetin\u0117 sistema, jos energijos \u0161altiniu laikomas k\u016bno poreiki\u0173 sukelta neurofiziologini\u0173 sujaudinim\u0173 b\u016bsena. Toji energija maitina vis\u0105 psichin\u012f aktyvum\u0105: elgesio tikslas suma\u017einti nemaloni\u0105 \u012ftamp\u0105, sukelt\u0105 susikaupusios energijos. Energija gali transformuotis i\u0161 vienos b\u016bsenos \u012f kit\u0105, bet negali niekur i\u0161nykti. Tam, kad b\u016bt\u0173 pasiekta instinkto energijos i\u0161krova, ji turi b\u016bti susieta su objektu. Instinktas turi kelias charakteristikas:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">\u0160altinis \u2013 organizmo b\u016bsena, arba poreikis, kuris t\u0105 b\u016bsen\u0105 sukelia ( alkis, tro\u0161kulys).<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Tikslas &#8211; pa\u0161alinti arba suma\u017einti poreikio sukelta sujaudinim\u0105. Pasiek\u0119s tiksl\u0105 \u017emogus patiria palaimos jausm\u0105.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Objektas \u2013 bet kuris \u017emogus, daiktas ar kas nors kita, kas gali patenkinti instinkt\u0105.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Stimulas (\u012ftampa) \u2013 energijos kiekis, b\u016btinas patenkinti instinktui.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Tokiu b\u016bdu vidiniai poreikiai su\u017eadina \u017emogaus aktyv\u0173 elges\u012f, o t\u0173 poreiki\u0173 patenkinimas suma\u017eina \u017emogaus aktyvum\u0105 ir organizmas gr\u012f\u017eta \u012f pusiausvyros b\u016bsen\u0105. Po to viskas kartojasi i\u0161 prad\u017ei\u0173. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Asmenyb\u0117s vystimasis<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vaikyst\u0117s i\u0161gyvenimai turi labai didel\u0119 \u012ftak\u0105 suaugusiojo asmenyb\u0117s formavimuisi. Kiekvienas \u017emogus pereina psichoseksualinio vystimosi stadijas, kurios yra biologi\u0161kai determinuotos ir b\u016bdingos visiems \u017emon\u0117s. Tos stadijos yra:<\/span><\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">oralin\u0117 stadija (iki18m\u0117n.)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">analin\u0117 stadija (18m\u0117n \u2013 3m.)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">falin\u0117 stadija (3-6m.)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">latentin\u0117 stadija (6 \u2013 12m.)<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">genitalin\u0117 stadija.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Kiekvienoje stadijoje vaikas gali patirti fiksacij\u0105 ir regresij\u0105. <\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Fiksacija \u2013 <\/strong>sustojimas ir u\u017esilaikymas tam tikroje vystimosi stadijoje. <\/span><\/span><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Regresija<\/strong> \u2013 gr\u012f\u017eimas \u012f ankstesn\u0119 psichoseksualinio vystimosi stadij\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"312: \"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Gynybos mechanizmai<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Visi \u017emon\u0117s turi tokius gynybos mechanizmus:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">I\u0161st\u016bmimas. I\u0161 s\u0105mon\u0117s pa\u0161alinamos kankinan\u010dios mintys ir jausmai.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\">Projekcija. Negatyvios savo paties mintys, jausmai ir elgesys priskiriamos kitiems.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Perk\u0117limas. Neigiam\u0173 emocij\u0173, kurioms n\u0117ra galimyb\u0117s i\u0161siver\u017eti, nukreipimas kitur, da\u017enai \u012f ma\u017eiau pavojing\u0105 asmen\u012f.<\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Racionalizacija. Iracional\u0173 poelgi\u0173 neteisingas paai\u0161kinimas, leid\u017eiant pasiteisinti prie\u0161 save ir kitus.<strong> <\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Reakcijos dariniai. Prie\u0161ingas elgesys nei reikalauja id. Nepriimtinas id impulsas i\u0161stumiamas, o jo vietoje s\u0105mon\u0117je atsiranda visi\u0161kai prie\u0161ingas.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Regresija. Gr\u012f\u017eimas prie vaikyst\u0117je buvusio elgesio.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\">Sublimacija. Poreikio patenkinimas suteikiant jam socialiai priimtin\u0105 form\u0105.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Neigimas. Atsisakymas pripa\u017einti, kad \u012fvyko nemalonus \u012fvykis.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Patologija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Pasak Freudo, neuroz\u0117s yra vaikyst\u0117je patirt\u0173 traum\u0173 pasekm\u0117. \u0160ie nemalon\u016bs patyrimai i\u0161stumiami \u012f pas\u0105mon\u0119 ir u\u017emir\u0161tami, ta\u010diau jie sukelia neurozini\u0173 simptom\u0173 atsiradim\u0105. Neuroz\u0117s atsiradimo prie\u017eastis yra vidinis konfliktas tarp id ir ego. Simptomai atsiranda tada kaip konfliktas sustipr\u0117ja ir pradeda ver\u017etis \u012f s\u0105mon\u0119. Seniau naudoti gynybos mechanizmai nebepadeda ir ego pradeda naudoti neurozin\u012f simptom\u0105 \u2013 dalin\u012f u\u017emaskuot\u0105 pas\u0105moninio konflikto patenkinim\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Ego turi daryti visk\u0105, kad b\u016bt\u0173 patenkinti id, superego ir i\u0161orinio pasaulio reikalavimai ir taip pasiekt\u0173 pusiausvyr\u0105 asmenyb\u0117je. Jei ego nesugeb\u0117s palaikyti pusiausvyros gali \u012fvykti regresija \u012f stadij\u0105, kurioje buvo \u012fvykusi fiksacija.<\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoanalitin\u0117 terapija<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"center: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Psichoanalitin\u0117 terapija yra ilgai trunkantis asmenyb\u0117s keitimo b\u016bdas. Ji trunka ma\u017edaug 3 \u2013 5 metus, 3 \u2013 5 sesijas per savait\u0119. \u0160ios terapijos tikslas yra i\u0161sp\u0119sti neurozin\u012f konflikt\u0105 t.y. atkleisti pas\u0105mon\u0117s turin\u012f ir integruoti j\u012f \u012f s\u0105mon\u0119 tai giluminiai asmenyb\u0117s poky\u010diai, o ne atskir\u0173 elgesio detali\u0173 pakeitimas. Psichoanalize siekiama, kad \u017emogus patirt\u0173 \u012f\u017evalg\u0105. Patirti \u012f\u017evalg\u0105 rei\u0161kia \u012fsis\u0105moninti ir suprasti pas\u0105moninius veiksmus, mintis ir elges\u012f, kurie sukelia \u017emogui kan\u010di\u0105. Kai pas\u0105monin\u0117s prie\u017eastys bus galutinai atskleistos ir suprastos, neurotin\u0117 gynyba ir simptomai i\u0161nyks. <\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"yes;\">\u00a0<\/span>Atskleisti pas\u0105mon\u0117s turin\u012f Freudas naudojo:<\/span><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas.<\/strong> Paciento yra pra\u0161oma atsipalaiduoti ir i\u0161sakyti visas mintis ir prisiminimus kokie tik jam \u0161auna \u012f galv\u0105, nepaisant kokios kvailos, nuobod\u017eios ar kelian\u010dios pasipiktinim\u0105 jos atrodo. Tokiu b\u016bdu viena asociacija traukia paskui save kit\u0105, gyliau pas\u0105mon\u0117je esan\u010di\u0105 asociacij\u0105. Taip palaipsniui \u012f s\u0105mon\u0119 i\u0161kyla i\u0161stumta informacija<strong> <\/strong>ir galima lengviau suprasti paciento neurozinius sutrikimus.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"small;\"><strong>Sapn\u0173 analiz\u0117.<\/strong> Sapnai yra mintys atskleid\u017eian\u010dios pas\u0105mon\u0119, tod\u0117l jiems skiriamas didelis d\u0117m\u0117sys. Per sapnus atskleisti pas\u0105moninius tro\u0161kimus yra sunku, nes jose esanti informacija yra simbolin\u0117s formos. Miegant \u017emogaus gynyba ilsisi ir simbolin\u0117 med\u017eiaga gali atsiskleisti, ta\u010diau sapn\u0105 kontroliuoja superego taip pat ir ego cenz\u016bra n\u0117ra visi\u0161kai i\u0161jungta. Jei tikrieji id tikslai i\u0161ai\u0161k\u0117t\u0173 \u017emogus pabust\u0173, nes j\u012f pa\u017eadint\u0173 superego, tod\u0117l id impulsai yra u\u017emaskuoti. Kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161\u0161ifruoti sapn\u0105 naudojamas laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas. Sapnas padalijamas \u012f atskiras dalis ir pacientas i\u0161sako asociacijas apie jas kol sapno turinys i\u0161plaukia \u012f pavir\u0161i\u0173.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Pasiprie\u0161inimas.<\/strong> Paciento nes\u0105moningas prie\u0161inimasis psichoterapijos procesui. Tai gali pasireik\u0161ti \u012fvairiai: l\u0117tu kalb\u0117jimu, dideli\u0173 pauzi\u0173 darymu, vengimu kalb\u0117ti apie svarbius dalykus, sakymu, kad j\u0173 mintys i\u0161blanko, v\u0117lavimu, neatvykimu \u012f seans\u0105, sapn\u0173 nebuvimu. Pasiprie\u0161inimas naudojamas tam, kad pacientas nepatirt\u0173 \u012f\u017evalgos ir pas\u0105monin\u0117 informacija nepatekt\u0173 \u012f s\u0105mon\u0119. Terapeutas turi suvokti pasiprie\u0161inim\u0105 ir pademonstruoti pacientui, atskleisdamas pasiprie\u0161inimo motyvus, interpretuoti pasiprie\u0161inim\u0105, parodyti kokios emocin\u0117s traumos u\u017e jo slepiasi bei koks yra pasiprie\u0161inimo tikslas.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Perk\u0117limas.<\/strong> Perk\u0117limas vyksta tada, kai pacientas reaguoja \u012f terapeut\u0105, kaip \u012f vaikyst\u0117je buvusi svarbu asmenin\u012f. Pacientas gali jausti tiek neigiamus, tiek teigiamus jausmus. Visas mintis ir fantazijas<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span>\u012f terapeut\u0105 jis perkelia pas\u0105moningai. Perk\u0117limas gali pasireik\u0161ti paminit psichoterapeuto drabu\u017eius, kabineto apstatym\u0105. Analitikas pasteb\u0117j\u0119s perk\u0117lim\u0105 turi gerai \u012fsisavinti kliento konfliktus ir skatinti perk\u0117lim\u0105 kol pacientas supras savo u\u017esl\u0117ptus jausmus, i\u0161gyvenimus ir reakcijas \u012f artimus \u017emones.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"list: \"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><strong>Emocinis peraukl\u0117jimas. <\/strong>Terapija siekiama, kad pacientas suprast\u0173 savo mintis ir elges\u012f. Analitikas siekia parodyti pacientui, kad egzistuoja tam tikras rei\u0161kinys ( pvz. perk\u0117limas). \u0160is rei\u0161kinys yra interpretuojamas \u2013 norima, kad pas\u0105moningos mintys b\u016bt\u0173 \u012fsisavintos. Toliau vyksta ilgas ir sunkus darbas, kad tai kas buvo suvokta, b\u016bt\u0173 panaudota keitimuisi.<strong><\/strong><\/span><\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify: \"><strong><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/strong><strong><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Naudota literat\u016bra<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<ol type=\"1\">\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"FI;\" lang=\"FI\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Andrikien\u0117 L., Laurinaitis E., Mila\u0161i\u016bnas R.(2004). Psichoanalitin\u0117 psichoterapija. Vilnius: Vaist\u0173 \u017einios.<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"FI;\" lang=\"FI\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A.(2004).Asmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas, Kaunas, VDU leidykla. <\/span><\/span><\/span><\/li>\n<li class=\"MsoNormal\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\"><span style=\"FI;\" lang=\"FI\">Trull T.J. (2005). <\/span><span style=\"EN-US;\" lang=\"EN-US\">Clinical psychology. Belmont, CA: Wadsworth\/Thomson Learning.A<\/span><\/span><\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sigmund Freud (1856-1939) 1885m. Freudas baig\u0119s studijas Pary\u017eiuje prad\u0117jo dirbti kartu su Jean Charcot. Jie tuo metu priva\u010diai gyd\u0117 isteri\u0161kus pacientus. Isterija buvo laikoma daugiausiai moter\u0173 liga, pasirei\u0161kian\u010dia tokiais simptomais kaip paraly\u017eius, aklumas ir apkurtimas. \u0160ie simptomai rod\u0117 neurologin\u012f ligos pagrind\u0105, ta\u010diau nebuvo rasta joki\u0173 organini\u0173 pakitim\u0173. Charcot pasteb\u0117jo, kad isterijos simptomus galima gydyti taikant [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/166"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=166"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/166\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":214,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/166\/revisions\/214"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=166"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=166"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=166"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}