{"id":169,"date":"2008-10-01T02:37:16","date_gmt":"2008-10-01T09:37:16","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=169"},"modified":"2009-01-05T06:02:00","modified_gmt":"2009-01-05T13:02:00","slug":"nerimas-psichodinaminiu-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/01\/nerimas-psichodinaminiu-poziuriu\/","title":{"rendered":"Nerimas psichodinaminiu po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

NERIMAS<\/strong><\/p>\n

Nerimas u\u017eima vien\u0105 svarbiausi\u0173 viet\u0173 tiek \u012fvairiausi\u0173 gyvenimo problem\u0173 psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas \u2013 tai signalas, \u012fsp\u0117jantis apie pavoj\u0173, gr\u0117sm\u0119, ir \u0161ia prasme jis ne ma\u017eiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypa\u010d reaktyvi b\u016bsena fiziologiniu po\u017ei\u016briu. Jis sukelia fiziologinius poky\u010dius, parengian\u010dius organizm\u0105 kovai \u2013 pasitraukti ar prie\u0161intis. \u0160iuo po\u017ei\u016briu nerimas pana\u0161us \u012f baim\u0119. Ta\u010diau nerimas visada yra intrapsichi\u0161kas, t.y jo prie\u017eastis visada yra vidin\u0117 ir siejasi su i\u0161oriniais objektais tik tiek, kad \u0161ie skatina prasid\u0117ti vidin\u012f konflikt\u0105. Paprastai nerimas, skirtingai nuo baim\u0117s, yra reakcija \u012f neapibr\u0117\u017et\u0105, \u012fsivaizduojam\u0105, ne\u017einom\u0105, neatpa\u017e\u012fstam\u0105 gr\u0117sm\u0119. Taigi nerimo esm\u0117 \u2013 vidinis asmenyb\u0117s konfliktas. Jam taip pat b\u016bdinga l\u0117ta eiga, t.y jis link\u0119s u\u017esit\u0119sti, nuolat kartotis arba tapti ilgai trunkan\u010dia b\u016bsena, tod\u0117l labai tinka psihoanalitin\u0117 terapija d\u0117l savo trukm\u0117s ir tikslo, kurie bus apra\u0161yti toliau.
\n
\nNerimas gali b\u016bti situacinis ir liguistas. Situacinis nerimas kyla, kai gresia nemaloni situacija. Tai \u2013 nepatologin\u0117 nerimo forma. Ta\u010diau kartais situacinis nerimas gali b\u016bti toks stiprus, kad sutrikdo adaptacij\u0105 ir i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.<\/p>\n

Liguist\u0105 nerim\u0105 parodo tam tikri i\u0161oriniai po\u017eymiai: elgesys, veido rausvumas ar bly\u0161kumas, prakaitavimas, padidintas jautrumas, verksmingumas. Nerim\u0105 jau\u010diantis \u017emogus nuolat k\u0105 nors veikia \u2013 maigo rankomis nosinait\u0119, sukin\u0117ja ra\u0161ikl\u012f, vaik\u0161tin\u0117ja, negali susikaupti ir produktyviai dirbti. Kartais net pasitaiko spastinio pob\u016bd\u017eio skrand\u017eio ir \u017earnyno sutrikim\u0173. Nerimas neigiamai veikia vegetacin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 bei endokrinin\u0119 sistem\u0105. Taip pat tarsi parengia \u017emog\u0173 pasitikti nelaim\u0119, o jei tos nelaim\u0117s n\u0117ra, i\u0161senka \u017emogaus psichika. At\u0117jus tikram pavojui, \u017emogus nebeturi j\u0117g\u0173 prie\u0161intis. Nerimo apimtas \u017emogus nenustygsta vietoje, da\u017eniausiai pablog\u0117ja jo nuotaika, sutrinka miegas, dingsta apetitas, kankina \u012fkyrios mintys ir b\u016bg\u0161tavimai. D\u0117l nerimo \u017emogus b\u016bna \u012fkyrus, daug kart\u0173 klausin\u0117ja ar teigia t\u0105 pat\u012f. Nerimas slopina kritin\u012f, login\u012f m\u0105stym\u0105.<\/p>\n

Z. Freud pavartojo termin\u0105 nerimo neuroz\u0117<\/em>. Jis pasteb\u0117jo, kad nerimo neuroz\u0117s atveju egzistuoja ry\u0161ys tarp libido energijos rai\u0161kos blokavimo ir pacient\u0173 nerimo atsiradimo. Taigi, nerimas atsiranda, d\u0117l vidini\u0173 konflikt\u0173 i\u0161st\u016bmimo \u012f pas\u0105mon\u0119.<\/p>\n

PSICHODINAMIN\u0116 PSICHOTERAPIJOS KRYPTIS, DIRBANT SU NERIMO KAMUOJAMAIS KLIENTAIS<\/strong><\/p>\n

Psichoanalitin\u0117s psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susij\u0119s su jos trukme. Tai ilgalaik\u0117 terapija, kurios trukm\u0117 skai\u010diuojama metais, netgi de\u0161imtimis met\u0173. Ji t\u0119siasi tol, kol ken\u010diama d\u0117l diskomforto. Nerimo sutrikim\u0173 atveju, ji trunka tol, kol klientas \u012fsis\u0105monina savo nerim\u0105, jo prie\u017eastis bei \u012fveikia nerimo sukeltas kitas asmenyb\u0117s problemas. B\u016btent toks b\u016bt\u0173 ir \u0161ios terapijos tikslas – pad\u0117ti pamatyti vidinius konfliktus, kurie d\u0117l \u017emogaus psichologini\u0173 savybi\u0173, gynybos mechanizm\u0173 jam tampa nepa\u017ein\u016bs. Terapijos metu atsirandanti \u012f\u017evalga padeda pa\u017einti save. Siekiama ne \u0161iaip i\u0161sivaduoti i\u0161 vieno ar atskir\u0173 simptom\u0173, ta\u010diau atkurti pasitik\u0117jim\u0105 savimi, atrasti gyvenimo skon\u012f, naujos \u012f\u017evalgos d\u0117ka pakeisti santykius su kitais \u017emon\u0117mis.<\/p>\n

Nerimo priedangos ir psichoterapeuto u\u017edaviniai<\/strong><\/p>\n

Nerimo kamuojamam \u017emogui da\u017enai b\u016bna sunku suvokti kas slepiasi u\u017e \u0161io sekinan\u010dio i\u0161gyvenimo, taigi nerimas da\u017enai maskuojamas ir pasirei\u0161kia netiesiogiai, t.y. pats b\u016bdamas neapibr\u0117\u017etas, \u012fsik\u016bnija kitais pavidalais. B. Bird (1973) i\u0161skiria \u0161iuos nerimo \u012fsik\u016bnijimus:<\/p>\n

Viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 nerimo priedang\u0173 – pavadinimo pakeitimas<\/strong>: \u201ea\u0161 esu susierzin\u0119s; a\u0161 esu \u012fsitemp\u0119s; man silpna; a\u0161 bijau; a\u0161 jau\u010diuosi nuolat susir\u016bpin\u0119s; a\u0161 d\u0117l visko jaudinuosi; a\u0161 nuolat prabundu naktimis; a\u0161 nesijau\u010diu savimi”. Klientai suranda de\u0161imtis \u017eod\u017ei\u0173 ir i\u0161sirei\u0161kim\u0173 savo nerimo b\u016bsenai \u012fvardyti.<\/p>\n

Labai da\u017enai nerimas i\u0161rei\u0161kiamas \u012fvairiais simptomais<\/strong>. Daugelis klient\u0173 juos sieja su specifin\u0117mis nerim\u0105 kelian\u010diomis situacijomis, kurios ir sukelia tuos simptomus. Simptomai klientui kartais yra tiesiog b\u016bdas i\u0161reik\u0161ti ir parodyti savo nerim\u0105. Pvz.: klientas skund\u017eiasi, jog jam skauda galv\u0105, kai jis b\u016bna su \u017emona. Klientas galvos skausm\u0105 susieja tiesiogiai su buvimu su \u017emona, t.y. jo manymu, \u017emonos buvimas \u0161alia yra tiesiogin\u0117 galvos skausmo prie\u017eastis, nors i\u0161 ties\u0173, b\u016bdamas su \u017emona jis jau\u010dia nerim\u0105, kuris fiziologi\u0161kai pasirei\u0161kia galvos skausmu, taigi galvos skausmo prie\u017eastis yra ne \u017emona, o nerimas. Terapeuto u\u017eduotis yra atskleisti klientui t\u0173 simptom\u0173 reik\u0161m\u0119 ir prie\u017eastis.<\/p>\n

Kartais nerimas maskuojamas tam tikrais fiziniais veiksmais<\/strong> – nuo barbenimo pir\u0161tu \u012f stal\u0105, sagos sukiojimo, \u012fkyraus mirks\u0117jimo akimis, kasymosi, iki da\u017eno persivalgymo, per didelio girtavimo ar r\u016bkymo, netgi \u012fkyraus poreikio pirkti daiktus. Visi \u0161ie veiksmai gali reik\u0161ti nerim\u0105 d\u0117l konflikti\u0161kos gyvenimo situacijos. Terapeuto u\u017edavinys – paai\u0161kinti klientui toki\u0173 jo fizini\u0173 veiksm\u0173 prie\u017east\u012f.<\/p>\n

Nerimas taip pat gali sl\u0117ptis u\u017e kit\u0173 emocij\u0173<\/strong>. Dirglumas, agresyvumas, prie\u0161i\u0161kumas, \u0161altumas, susikaustymas, nuobodumas gali b\u016bti reakcijos \u012f nerim\u0105 kelian\u010dias situacijas. Tokios reakcijos lydi klient\u0105 tiek psichoterapin\u0117je aplinkoje, tiek ir realiame gyvenime, ir j\u012f supantiems \u017emon\u0117ms kelia ka\u017ekokius jausmus. Kliento problemoms spr\u0119sti labai pad\u0117t\u0173 nerimo rai\u0161kos ir aplinkini\u0173 reakcij\u0173 steb\u0117jimas ir suvokimas. \u0160i\u0173 rei\u0161kini\u0173 \u012fsis\u0105moninimas ir b\u016bt\u0173 pagrindin\u0117 psichoanalitin\u0117s psichoterapijos u\u017eduotis.<\/p>\n

Dar vienas b\u016bdas nerimui i\u0161reik\u0161ti – nesustabdomas kalb\u0117jimas<\/strong>. Tuo klientas siekia pasl\u0117pti savo nerim\u0105 ir nuginkluoti konsultant\u0105 ar psichoterapeut\u0105. \u0160iuo atveju svarbu ne pertraukti, ne sustabdyti kliento \u017eod\u017ei\u0173 sraut\u0105, o atkreipti d\u0117mes\u012f u\u017e jo, t.y. kliento nerim\u0105. Ilgas kalb\u0117jimas yra savita psichologin\u0117s savigynos forma, ir i\u0161 karto prad\u0117ti griauti kliento gynyb\u0105 yra neatsargu. Nepertraukiamas kalb\u0117jimas leid\u017eia terapeutui giliau suprasti kliento problemas gyvenime, nes ir kitomis situacijomis jis \u012fkyri aplinkiniams, erzina juos tu\u0161\u010diu kalb\u0117jimu, stengdamasis pasl\u0117pti savo nerim\u0105, pab\u0117gti nuo jo. Psichoanalitin\u0117s psichoterapijos terapeuto u\u017eduotis – pad\u0117ti klientui \u012fsis\u0105moninti \u0161io nesustabdomo kalb\u0117jimo prie\u017east\u012f, pad\u0117ti suvokti po tuo slypint\u012f nerim\u0105.<\/p>\n

Kitas b\u016bdas savo nerimui i\u0161reik\u0161ti, taip pat ir konsultanto ar terapeuto aktyvumui slopinti yra jo pertraukin\u0117jimas<\/strong>. \u0160iuo atveju, konsultantas tur\u0117t\u0173 nekonkuruodamas su klientu aktyviai j\u012f nutraukti ir atkreipti kliento d\u0117mes\u012f \u012f tai, k\u0105 jis sako. Galb\u016bt klientui kelia gr\u0117sm\u0119 tai, ko gal\u0117t\u0173 paklausti terapeutas, tod\u0117l jis m\u0117gina i\u0161 viso neleisti konsultantui prabilti. Dar vienas konsultanto elgesio tokiu atveju b\u016bdas – tiesiai paklausti kliento, ar jis suvokia, k\u0105 daro. Tokie b\u016bdai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti\u00a0klientui \u012fsis\u0105moninti, kaip jis elgiasi, kai jau\u010dia didel\u012f nerim\u0105, tuo pat metu \u012fsis\u0105moninant, kad tokio elgesio prie\u017eastis b\u016btent ir yra nerimas.<\/p>\n

Kai kurie klientai ginasi nuo nerimo paradoksaliai – stengdamiesi nerim\u0105 pabr\u0117\u017eti ir demonstruoti<\/strong>. Jie pasakoja, kokie yra \u012fsitemp\u0119, apnikti r\u016bpes\u010di\u0173 ir kas juos jiems kelia, da\u017enai klausia, k\u0105 jiems daryti. Pabr\u0117\u017etinai akcentuojamas savo nerimas (gal geriau \u201esavo paties” ar tik \u201enerimas”) da\u017eniausiai yra prie\u0161i\u0161kumo pasirei\u0161kimas, ir konsultantas tur\u0117t\u0173 \u012f tai atkreipti kliento d\u0117mes\u012f, bei v\u0117lgi pad\u0117ti \u012fsis\u0105moninti, kad toks elgesys kyla b\u016btent d\u0117l to, kad klientas yra kamuojamas nerimo.<\/p>\n

Nerimas kai kuriuos klientus ver\u010dia prie\u0161intis pa\u010diai psichoterapijai ar konsultavimui<\/strong>. Prie\u0161inimasis padeda i\u0161vengti s\u0105ly\u010dio su vidiniais konfliktais, o kartu nerimo bei \u012ftampos. Prie\u0161indamasis klientas stengiasi kontroliuoti savo atvirum\u0105, i\u0161sakyti tik \u201ecenz\u016bruotas” mintis ir jausmus, b\u016bti kuo labiau beasmeni\u0161kas, slopinti savo jausmus terapeuto at\u017evilgiu. Terapeutas tur\u0117t\u0173 atkreipti kliento d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad jis b\u0117ga nuo nerimo ir kaip jis tai daro, bei pad\u0117ti suvokti, kad b\u0117gimas nei\u0161spr\u0119s \u0161i\u0173 problem\u0173 o tik dar labiau jas pasl\u0117ps pas\u0105mon\u0117je. Tik \u012fsis\u0105moninti vidiniai konfliktai gali b\u016bti i\u0161sprend\u017eiami, taigi psichoanalitikas psichoterapeutas turi pad\u0117ti klientui ne b\u0117gti nuo vidini\u0173 konflikt\u0173 kurie kelia nerim\u0105, o pad\u0117ti juos \u012fsis\u0105moninti.<\/p>\n

Nerimas kartais ver\u010dia klient\u0105 ne tik prie\u0161intis terapijai, bet ir demonstruoti prie\u0161i\u0161kum\u0105 terapeutui<\/strong>, da\u017eniausiai u\u017esl\u0117pta forma – kritikuojant, su panika ar sarkazmu kalbant apie kvailus terapeutus, pas kuriuos lank\u0117si anks\u010diau, pasakojant istorijas apie j\u0173 klaidas ir t.t. subtilesn\u0117 puolimo forma – stengtis terapeut\u0105 padaryti draugu, kuris j\u012f traktuot\u0173 ne kaip klient\u0105 arba draug\u0105. Toks kliento elgesys i\u0161rei\u0161kia siekim\u0105 sunaikinti terapeut\u0105 kaip terapeut\u0105, tuo pat metu sunaikinant ir terapin\u012f kontakt\u0105 ir taip pab\u0117gant nuo savo problem\u0173. Tai rei\u0161kia u\u017esl\u0117pt\u0105 kliento baim\u0119 ir nerimastingum\u0105, problemos rimtumo neigim\u0105. Terapeuto u\u017eduotis – parodyti klientui \u0161io prie\u0161i\u0161kumo ar draugi\u0161kumo prie\u017eastis ir pad\u0117ti jas \u012fsis\u0105moninti.<\/p>\n

Dirbant su klient\u0173 nerimu, svarbu \u017einoti ne tik b\u016bdus, kuriais klientai maskuoja savo nerim\u0105, bet ir b\u016bdus, kuriais klientai siekia pa\u0161alinti nemalon\u0173 nerimo poveik\u012f. Tai psichologin\u0117s savigynos mechanizmai. Jais nerim\u0105 siekiama \u012fveikti pas\u0105mon\u0117s lygyje. \u0160ie mechanizmai visada veikia automati\u0161kai. Savigynos mechanizm\u0173 naudojimas nerimui ma\u017einti pats savaime n\u0117ra ydingas, kol netampa perd\u0117tas ir pradeda i\u0161kraipyti realyb\u0117s suvokim\u0105 ir riboti elgesio lankstum\u0105. Kadangi praeitoje paskaitoje \u0161ie gynybos mechanizmai buvo smulkiai pristatyti, j\u0173 nebeapra\u0161in\u0117siu. Tiesiog psichoanalitinio psichoterapeuto u\u017eduotis yra parodyti klientui, kokius gynybos mechanizmus jis naudoja nemaloniam nerimo poveikiui i\u0161vengti, taip i\u0161keliant tai i\u0161 pas\u0105mon\u0117s \u012f s\u0105mon\u0117s lyg\u012f, siekiant kad toks elgesys b\u016bt\u0173 \u012fsis\u0105monintas.<\/p>\n

PSICHOANALITIN\u0116S PSICHOTERAPIJOS TECHNIKOS<\/strong><\/p>\n

Nerimas yra nesuvokiamo pavojaus ar nelaim\u0117s nuojauta, kai \u017emogus ne\u017eino, kas jam gali atsitikti, bet jau\u010dia vidin\u0119 \u012ftamp\u0105, laukia ka\u017eko blogo. Nerimas kyla i\u0161 kliento vidaus, ir toji ne\u017einia da\u017enai i\u0161gyvenama sunkiau negu akivaizdi b\u016bsena, ar jau atsitikusi nelaim\u0117. Taigi, su nerimo kamuojamais klientais, reikia kalb\u0117ti apie j\u0173 b\u016bsen\u0105. Nei\u0161sakytas nerimas yra beribis. \u012evilktas \u012f \u017eodin\u012f apvalkal\u0105, jis fiksuojamas \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ribose ir tampa objektu, kur\u012f gali pamatyti tiek terapeutas, tiek, svarbiausia, pats klientas. Taip labai suma\u017e\u0117ja griaunanti nerimo j\u0117ga. Siekiant, kad nerimas tapt\u0173 objektu, su kuriuo b\u016bt\u0173 galima dirbti, reikia, kad nerimas b\u016bt\u0173 \u012fsis\u0105monintas j\u012f i\u0161gyvenan\u010dio \u017emogaus. \u010cia klasikin\u0117 psichoanaliz\u0117 pateikia b\u016bdus, padedan\u010dius klientui \u012fsis\u0105moninti savo jausmus. Visa tai vadinama emociniu peraukl\u0117jimu:<\/p>\n

Laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metodas<\/strong> – klientas guli ant ku\u0161et\u0117s, terapeutui s\u0117dint jo galv\u016bgalyje. Kliento pra\u0161oma kiek galima labiau atpalaiduoti \u012fprast\u0105 min\u010di\u0173 kontrol\u0119 ir sakyti visk\u0105, kas tuo metu ateina \u012f galv\u0105. Realiame darbe tikrai laisvam asocijavimui nuolat i\u0161kyla pasiprie\u0161inimas ir didel\u0117 pokalbio dalis vyksta \u012fprasta dialogo forma. Ta\u010diau pacientas gali b\u016bti pra\u0161omas pateikti jam kylan\u010dias asociacijas, kurias sukelia pasakoto sapno turinys ar patiriamas nerimo jausmas. Psichoterapeutas savo klausimais, komentarais daro \u012ftak\u0105 tam, apie k\u0105 kalbama, parodydamas klientui, kas jam atrodo svarbu ir turi b\u016bti analizuojama psichoterapijos metu. Viena asociacija traukia paskui save kit\u0105, esan\u010di\u0105 giliau pas\u0105mon\u0117je. Tokiu b\u016bdu i\u0161stumta med\u017eiaga palaipsniui i\u0161kyla \u012f s\u0105mon\u0119 ir kliento asmenybiniai konfliktai bei j\u0173 sukeltas nerimas tampa labiau suprantami.<\/p>\n

Pasiprie\u0161inimo interpretacija<\/strong> – B\u016btent \u010dia ir kalbama apie prie\u0161 tai aptartus nerimo maskavimo b\u016bdus, bei kliento naudojamus gynybos mechanizmus. Pasiprie\u0161inimas atlieka gynybin\u0119 funkcij\u0105 – saugo, kad konfliktas neb\u016bt\u0173 atskleistas. Analizuodamas pasiprie\u0161inim\u0105 ir kliento i\u0161reik\u0161tus nerimo maskavimo b\u016bdus, terapeutas turi juos suvokti, pademonstruoti klientui, atskleisti pasiprie\u0161inimo motyvus, interpretuoti pasiprie\u0161inim\u0105 parodant, kokios praeities emocin\u0117s traumos slepiasi bei koks yra pasiprie\u0161inimo tikslas. Svarbiausia, kad klientas suvokt\u0173 d\u0117l ko kyla nerimas, kokius id impulsus jis bijo pateksiant \u012f s\u0105mon\u0119.<\/p>\n

Perk\u0117limo analiz\u0117<\/strong> – klientas nes\u0105moningai perkelia \u012f terapeut\u0105 jausmus, mintis, fantazijas, kuriuos praeityje jaut\u0117 kokiam nors svarbiam asmeniui, ir kurie da\u017eniausiai ir yra neurozinio konflikto, suk\u0117lusio nerim\u0105 prie\u017eastimi. Tai naujas senos situacijos i\u0161gyvenimas, leid\u017eiantis analitikui geriau suvokti pas\u0105moninius kliento konfliktus. Analitikas skatina perk\u0117limo vystym\u0105si terapijos metu, kol klientui susiformuoja perk\u0117limo neuroz\u0117. Ji padeda suvokti savo jausmus, i\u0161gyvenimus ir reakcijas \u012f artimus \u017emones, susiformavusius vaikyst\u0117s santykyje su t\u0117vais ir vis dar besit\u0119sian\u010dius.<\/p>\n

Sapn\u0173 analiz\u0117<\/strong> – tikr\u0173j\u0173 id nor\u0173 ai\u0161kinimasis panaudojant laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metod\u0105. Sapnas padalijamas \u012f atskirus elementus ir pra\u0161oma paciento laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 kiekvienam elementui. Tokiu b\u016bdu sapnas i\u0161\u0161ifruojamas – pasl\u0117ptas pas\u0105moninis sapno turinys i\u0161plaukia \u012f pavir\u0161i\u0173, klientas \u012fsis\u0105monina savo nerimo kilm\u0119.<\/p>\n

Kuomet klientas suvokia pas\u0105monines savo nerimo prie\u017eastis ir elgesio b\u016bdus, siekiant nemalon\u0173 nerimo poveik\u012f suma\u017einti – jis lyg praregi, naujai suvokia savo dabartin\u0119 situacij\u0105. Tai vadinama insaitu<\/strong>. Insaitas ir yra pagrindin\u0117 psichoanaliz\u0117s u\u017eduotis. Toliau vyksta ilgas darbas, siekiant, kad tai kas suprasta b\u016bt\u0173 panaudota keitimuisi.<\/p>\n

Netgi pasiekus pagrindin\u012f tiksl\u0105 – pad\u0117jus klientui suvokti ir \u012fsis\u0105moninti savo nerim\u0105 ir jo prie\u017eastis, psichoterapija nesibaigia. Kadangi nerimo veikiamas \u017emogus negali produktyviai ir \u0161imtu procentu \u012fsitraukti \u012f veikl\u0105, pakinta jo elgesys, socialiniai santykiai, sutrikdoma kasdienyb\u0117, suma\u017e\u0117ja darbo na\u0161umas ir produktyvumas bei nuken\u010dia kitos kasdieninio gyvenimo sritys. Pablog\u0117j\u0119 rezultatai sukelia tokias reakcijas kaip nusivylimo, nepasitenkinimo, kalt\u0117s ir kt. Terapija trunka tol, kol yra \u201eapgydomos” nerimo sukeltos problemos ir kuomet klientas gali laisvai gr\u012f\u017eti \u012f savo ankstesn\u012f gyvenim\u0105 ir integruotis \u012f socialin\u0119 veikl\u0105. Psichoanalitin\u0117 psichoterapija baigiama tiek kliento, tiek konsultanto bendru sutikimu, skiriant bent kelet\u0105 sesij\u0173\u00a0jos u\u017ebaigimui.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/p>\n

    \n
  1. Ko\u010di\u016bnas R., Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen, 1995<\/li>\n
  2. Laurinaitis E., Mila\u0161i\u016bnas R., Psichoterapija.\u00a0 <\/span>Vilnius: Vaist\u0173 \u017einios, 2008 <\/span><\/li>\n
  3. Perminas A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., Asmenyb\u0117 ir sveikata: teorij\u0173 s\u0105vadas. Kaunas: VDU, 2004<\/span><\/li>\n
  4. Straipsnis apie nerim\u0105: www.psichoterapijosstudija.lt\/straipsniai\/nerimas.doc<\/a><\/span><\/li>\n
  5. Psichoanalitin\u0117s psichoterapijos trukm\u0117 ir tikslas: http:\/\/www.psichoterapija.lt\/tikslas.htm<\/a><\/span><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    NERIMAS Nerimas u\u017eima vien\u0105 svarbiausi\u0173 viet\u0173 tiek \u012fvairiausi\u0173 gyvenimo problem\u0173 psichodinamikoje, tiek ir psichopatalogijoje. Pirmiausia nerimas \u2013 tai signalas, \u012fsp\u0117jantis apie pavoj\u0173, gr\u0117sm\u0119, ir \u0161ia prasme jis ne ma\u017eiau vertingas negu skausmas. Nerimas yra ypa\u010d reaktyvi b\u016bsena fiziologiniu po\u017ei\u016briu. Jis sukelia fiziologinius poky\u010dius, parengian\u010dius organizm\u0105 kovai \u2013 pasitraukti ar prie\u0161intis. \u0160iuo po\u017ei\u016briu nerimas pana\u0161us \u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":33,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/169"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/33"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=169"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/169\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":172,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/169\/revisions\/172"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=169"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=169"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=169"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}