{"id":174,"date":"2008-10-01T07:45:36","date_gmt":"2008-10-01T14:45:36","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=174"},"modified":"2008-10-02T13:09:45","modified_gmt":"2008-10-02T20:09:45","slug":"nerimo-sutrikimai-kognityvines-terapijos-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/01\/nerimo-sutrikimai-kognityvines-terapijos-poziuriu\/","title":{"rendered":"Nerimo sutrikimai kognityvin\u0117s terapijos po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Nerimas ir nerimo neuroz\u0117 (pgl A. Beck)<\/span><\/strong><\/p>\n

Daugelis mokslinink\u0173 nerim\u0105 laiko kaip organizm\u0105 mobilizuojan\u010di\u0105 reakcij\u0105 \u012f pavoj\u0173. Ta\u010diau dabar yra \u017einoma, kad nerimas neb\u016btinas, kad organizmas suaktyv\u0117t\u0173. Netgi \u017einome pavyd\u017ei\u0173, kai nerimas gal\u0117t\u0173 trukdyti ir pats kelti pavoj\u0173 gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei gr\u0117smei).Nerimas yra patiriamas po situacijos \u012fvertinimo ir i\u0161gyvenamas kartu su prisitaikan\u010diuoju elgesiu, o ne anks\u010diau.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

Baimi\u0173 sukelian\u010di\u0173 nerimo priepuolius prie\u017eastys neb\u016btinai yra mintys apie ka\u017ekoki\u0105 fizin\u0119 nelaim\u0119, bet gali b\u016bti ir psichosocialiniai neramumai (d\u0117stytojas apimtas nerimo nepraved\u0117 pirmos paskaitos, nes \u0117m\u0117 prie\u0161 tai<\/em> galvoti apie nes\u0117km\u0119 ir pan.). Suvokus, kad did\u017eioji baim\u0117 yra tiesiog \u201eklaidingas aliarmas\u201c, nerimas dingsta.<\/span><\/p>\n

Nerimas gali stipr\u0117ti ne tik d\u0117l to, kad m\u0105stant apie nes\u0117km\u0119 ir b\u016bsimas kan\u010dias \u017einoma, kad po to truks ilgas nerimo periodas, bet ir tod\u0117l, kad nerim\u0105 siejo su pavojaus \u017eenklu. Tada atsiranda ratas, kai apie nerim\u0105 galvojama kaip apie pavojaus signal\u0105, nors kaip tik tokios mintys ir kuria pat\u012f nerim\u0105.<\/span><\/p>\n

Nerimo neuroz\u0119 kognityvin\u0117 terapija ai\u0161kina kaip \u201eper jautri\u0105 aliarmo sistem\u0105\u201c. Nerimaujantis \u017emogus taip tikisi \u017ealos, kad nuolat save kankina mintinis apie pavoj\u0173. Tuomet, esant \u017emogui hiperjautriu, bet koks stimulas gali tampi \u201eklaidingu aliarmu\u201c. Galiausiai gali baigtis tuo, kad \u017emogus tikrai patirs \u017eal\u0105. <\/span><\/p>\n

Psichologinius sunkumus galima \u012fveikti lavinant geb\u0117jim\u0105 \u012f\u017evelgti skirtumus, taisyti klaidas ir ugdyti naudingesnes prisitaikymo nuostatas. Kadangi savistaba, \u012f\u017evalga, tikrov\u0117s suvokimas i\u0161 esm\u0117s yra kognityviniai procesai, \u0161is po\u017ei\u016bris \u012f neurozes buvo pavadintas kognityvine psichoterapija. (Beck, 1967,psl.318)<\/span><\/p>\n

\u017dmogus savo gyvenimo eigoje i\u0161moksta atskirti\u00a0 <\/span>aplinkybes, kurios jam i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kelia gr\u0117sm\u0119, nuo t\u0173, kurios atrodo<\/strong> tokios. Remdamasis savo patirtim, i\u0161moktu i\u0161 kit\u0173 elgesiu ar m\u0105stymo b\u016bdais, bei i\u0161simokslin\u0119s \u017emogus geba naudotis sveiku protu: nujausti, kelti hipotezes, jas tikrinti, veikti. Ta\u010diau sveikas protas ne visada paai\u0161kina keistus emocinius sutrikimus. Nukrypimai atsiranda d\u0117l netinkamo i\u0161mokimo asmens raidoje.<\/span><\/p>\n

Taip pat asmuo gali netik\u0117tai patirti emocij\u0105, kuriai n\u0117ra i\u0161orin\u0117s prie\u017easties. Ji gali kilti tiesiog d\u0117l kognityvinio srauto, t.y mintis, vaizduot\u0117s darinys. Emocini\u0173 sutrikim\u0173, kaip nerimo, nemalonius jausmus galima paai\u0161kinti dominuojan\u010diu kognityviniu srautu. Taigi, asmuo, kuris moka sekti savo mintis gali pamatyti, kad emocija ateina po interpretacijos. Asmeniui \u0117mus kitaip vertinti situacij\u0105, kei\u010diasi ir i\u0161gyvenamos emocijos. Labai svarbu mokinti \u017emones patiriant nemalonias emocijas prisiminti, kokios mintys kilo prie\u0161 jas.<\/span><\/p>\n

\u017dmogus vis\u0105 gyvenim\u0105 bendrauja ne tik su kitais, bet ir su savimi. \u0160i kalba yra skirtinga. Ta\u010diau da\u017enai pasitaiko, kad\u00a0 <\/span>ilgainiui jis ne\u012fsis\u0105monina vis\u0173 min\u010di\u0173, arba jam tos mintys atrodo nereik\u0161mingos ir jis j\u0173 neu\u017efiksuoja. B\u016btent \u012f jas sutelkti d\u0117mes\u012f pra\u0161o terapeutas. Taikant kognityvin\u0119 psichoterapij\u0105, pacientas da\u017eniausiai kvie\u010diamas b\u016bti mokslininku, kuris naudojasi turimomis priemon\u0117mis sprend\u017eiant problemas, kurios jam atrodo galb\u016bt nei\u0161sprend\u017eiamos.<\/span><\/p>\n

Kad suprasti sunerimus\u012f \u017emog\u0173, turime \u012fsijausti \u012f jo pozicij\u0105. Negalime remtis i\u0161ankstine informacija apie ne nerimaujan\u010dius. \u012esijausdami mes galime atrasti jo matom\u0105 prasm\u0119 ir ,atsi\u017evelgiant \u012f jo po\u017ei\u016br\u012f, pasi\u016blyti \u012ftikinamus paai\u0161kinimus. Tik tiksliai perpratus klaidingus \u017emogaus \u012fsitikinimus, galime taisyti juos skatindami pamatyti vis\u0105 nerealisti\u0161kum\u0105 jo m\u0105styme. Tokios m\u0105stymo klaidos atsiranda d\u0117l informacijos tr\u016bkumo ir d\u0117l to, kad hipotez\u0117 tampa faktu. Kai pateikiame \u017emogui tr\u016bkstam\u0105 jam informacij\u0105, sveiko proto pagalba jis pergalvoja visk\u0105 i\u0161 naujo ir atsiranda prasmingas vaizdas. Kadangi \u017emogus jau anks\u010diau yra tais\u0119s savo klaidas, kognityvinis po\u017ei\u016bris jam atrodo prasmingas, nes i\u0161 esm\u0117s neprie\u0161tarauja jo patir\u010diai.<\/span><\/p>\n

Psichoterapijos u\u017eduotis \u2013 pasi\u016blyti efektyv\u0173 b\u016bd\u0105 savo i\u0161kreiptam m\u0105stymui ir saviapgaulei \u012fveikti. Viltis \u2013 \u017einojimas, kad \u017emogus reaguoja \u012f situacijas, nesusijusias su neuroze, realisti\u0161kai. I\u0161taisydami klaidingus \u012fsitikinimus, galime pakeisti ar nuslopinti netinkamas ir nemalonias emocines reakcijas, kaip nerimas. Pamat\u0119s ir prisipa\u017ein\u0119s sau \u017emogus, kad jo klaidingas suvokimas \u017ealoja j\u012f pat\u012f, kyla poreikis keisti savo po\u017ei\u016br\u012f.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nerimas ir nerimo neuroz\u0117 (pgl A. Beck) Daugelis mokslinink\u0173 nerim\u0105 laiko kaip organizm\u0105 mobilizuojan\u010di\u0105 reakcij\u0105 \u012f pavoj\u0173. Ta\u010diau dabar yra \u017einoma, kad nerimas neb\u016btinas, kad organizmas suaktyv\u0117t\u0173. Netgi \u017einome pavyd\u017ei\u0173, kai nerimas gal\u0117t\u0173 trukdyti ir pats kelti pavoj\u0173 gyvybei (pvz. Sustingimas esant fizinei gr\u0117smei).Nerimas yra patiriamas po situacijos \u012fvertinimo ir i\u0161gyvenamas kartu su prisitaikan\u010diuoju elgesiu, […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=174"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":187,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/174\/revisions\/187"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=174"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=174"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=174"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}