{"id":176,"date":"2008-10-01T09:01:01","date_gmt":"2008-10-01T16:01:01","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=176"},"modified":"2008-10-02T13:08:41","modified_gmt":"2008-10-02T20:08:41","slug":"humanistine-psichologija-pagrindiniai-terapijos-aspektai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/01\/humanistine-psichologija-pagrindiniai-terapijos-aspektai\/","title":{"rendered":"Humanistin\u0117 psichologija: pagrindiniai terapijos aspektai"},"content":{"rendered":"

Pareng\u0117 Aleksandras Malinauskas, SMF-4<\/em><\/p>\n

Trumpai apie humanistin\u0119 psichologij\u0105.<\/p>\n

Humanistin\u0117s psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi \u012f teigin\u012f, kad \u017emogus yra auk\u0161\u010diausia vertyb\u0117. Konkre\u010diai psichologin\u0117je sferoje galima i\u0161vesti du pagrindinius teiginius:
\n\u2022 Kiekvienas \u017emogus yra unikalus.
\n\u2022 Kiekvieno \u017emogaus prigimtis i\u0161 esm\u0117s yra pozityvi.
\n<\/p>\n

Humanistinei psichologijai did\u017eiausi\u0105 \u012fna\u0161\u0105 dav\u0117 ir daugiausiai \u012ftakos tur\u0117jo du autoriai \u2013 Abraham Harold Maslow (1908-1970) ir Carl Ransom Rogers (1902-1987).<\/p>\n

ABRAHAM MASLOW<\/strong><\/p>\n

A. Maslow savo teorijoje pateik\u0117 teorin\u012f ai\u0161kinim\u0105 apie \u017emogaus psichinius sutrikimus ir apie j\u0173 kilm\u0119, bet praktinio gydymo metodo neapra\u0161\u0117.
\nJo teorija yra unikali tuom, kad jo pri\u0117jimas prie psichini\u0173 sutrikim\u0173 buvo kitoks nei buvo \u012fprasta. A. Maslow teorija prie\u0161taravo bihevioristin\u0117ms pa\u017ei\u016broms \u2013 siek\u0117 neigti eksperimentus su gyvuliukais, es\u0105 tokie bandym\u0173 rezultatai negali atspind\u0117ti \u017emogi\u0161kos prigimties, bei teig\u0117, kad lig\u0105 apibr\u0117\u017eti galima tik tuomet, kai yra apibr\u0117\u017eta kas yra normalus sveikas \u017emogus (tai i\u0161 esm\u0117s prie\u0161taravo S. Freudo psichoanaliz\u0117s teorijos i\u0161takoms).
\nJo teorijoje yra pateikiama hierarchin\u0117 \u017emogaus motyvacijos piramid\u0117, kurioje \u017emogaus poreikiai yra sugrupuoti \u012f penkias pakopas.
\n1. Fiziologiniai poreikiai
\n2. Saugumo poreikiai
\n3. Priklausomyb\u0117s poreikiai
\n4. Savigarbos poreikiai
\n5. Saviaktualizacijos poreikiai<\/p>\n

TERAPIJA<\/p>\n

Pagal A. Maslow teorij\u0105 psichiniai sutrikimai atsiranda, d\u0117l taip vadinam\u0173 metaporeiki\u0173 (augimo poreikiai) nepatenkinimo. Metapatologij\u0173 (psichinis sutrikimas pagal A. Maslow) simptomai susij\u0119 su vartotoji\u0161ku gyvenimo stiliumi \u2013 tai nesugeb\u0117jimas myl\u0117ti, siekis gyventi tik \u0161ia diena, nesugeb\u0117jimas \u012f\u017evelgti gyvenime k\u0105 nors vertinga, neeti\u0161kas elgesys.<\/p>\n

Spekuliatyviai galima teigti, jog pagal \u0161i\u0105 teorij\u0105, terapijos tikslai b\u016bt\u0173 orientuoti \u012f \u017emogaus asmenini\u0173 poreiki\u0173 \u012fsis\u0105moninim\u0105 ir nukreipim\u0105 \u012f metavertybes.<\/p>\n

CARL ROGERS \u2013 Centruota \u012f \u017emog\u0173 asmenyb\u0117s teorija<\/strong><\/p>\n

Esminiai \u0161i\u0105 teorij\u0105 atspindintys teiginiai:
\n1. \u017dmogaus veikla n\u0117ra nulemta iracionali\u0173 veiksni\u0173, jis gali siekti tikslo valingai ir aktyviai.
\n2. Jei tam n\u0117ra trukd\u017ei\u0173, \u017emogus yra link\u0119s \u012f pozityvum\u0105 \u2013 ie\u0161ko vidin\u0117s harmonijos su savimi ir kitais.
\n3. Globaliai \u017emogus yra link\u0119s \u012f nepriklausomyb\u0119, socialin\u0119 atsakomyb\u0119, k\u016brybi\u0161kum\u0105 ir brandum\u0105.<\/p>\n

Pagal C.Rogers psichini\u0173 sutrikim\u0173 kilm\u0117 yra susijusi su konfliktu esan\u010diu tarp \u017emogaus i\u0161gyvenamos patirties (organizmas) ir A\u0161 vaizdo, kur\u012f \u017emogus labiausiai nor\u0117t\u0173 atitikti (A\u0161 koncepcija) – esant neatitikimui tarp realyb\u0117s ir siekiamyb\u0117s atsiranda gr\u0117sm\u0117 ir nerimas, kurie, autoriaus manymu, ir yra pagrindinis psichini\u0173 sutrikim\u0173 \u0161altinis.<\/p>\n

TERAPIJA<\/p>\n

C. Rogers terapijoje laikomasi principo, kad \u017emogus pats nustato ir vykdo tuos poky\u010dius, kurie jam atrodo reikalingi, nes tik pats \u017emogus gali suvokti savo problemas ir jas i\u0161spr\u0119sti. Terapijos tikslas \u2013 pa\u0161alinti neatitikimus tarp \u017emogaus vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 ir jo A\u0161 koncepcijos. Terapeutas tik sudaro s\u0105lygas poky\u010diams, bet klientas yra pats u\u017e juos atsakingas. Yra remiamasi \u012f tai, jog \u017emogaus prigimtis ir taip i\u0161 esm\u0117s yra linkusi \u012f tobul\u0117jim\u0105.
\nDu pagrindiniai terapeuto \u201e\u012frankiai\u201c yra empatija ir bes\u0105lyginis pozityvus d\u0117mesys klientui. Kitaip tariant suk\u016brimas saugios aplinkos \u017emogui, kad jis gal\u0117t\u0173 netrukdomas realizuotis.
\nKad \u017emoguje \u012fvykt\u0173 konstruktyv\u016bs poky\u010diai, reikalingos \u0161e\u0161ios terapin\u0117s s\u0105lygos:
\n1. Terapija \u2013 ne gydymas ar diagnostika, bet gilus asmeninis kontaktas tarp dviej\u0173 \u017emoni\u0173.
\n2. Klientas turintis neatitikim\u0173 tarp A\u0161 koncepcijos ir vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 yra pa\u017eeid\u017eiamas ir jau\u010dia nerim\u0105 (tai paskatina asmeninius poky\u010dius).
\n3. Terapeutas, kurio asmenyb\u0117 yra harmoninga ir integruota.
\n4. Terapeuto bes\u0105lyginis pozityvus d\u0117mesys klientui.
\n5. Empatija klientui.
\n6. Empatijos ir bes\u0105lyginio pozityvaus d\u0117mesio perdavimas klientui.<\/p>\n

Literat\u016bra:<\/p>\n

A. Perminas, A. Go\u0161tautas, A. Endriulaitien\u0117 – ASMENYB\u0116 IR SVEIKATA:\u00a0TEORIJ\u0172 S\u0104VADAS<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pareng\u0117 Aleksandras Malinauskas, SMF-4 Trumpai apie humanistin\u0119 psichologij\u0105. Humanistin\u0117s psichologijos pagrindiniai postulatai remiasi \u012f teigin\u012f, kad \u017emogus yra auk\u0161\u010diausia vertyb\u0117. Konkre\u010diai psichologin\u0117je sferoje galima i\u0161vesti du pagrindinius teiginius: \u2022 Kiekvienas \u017emogus yra unikalus. \u2022 Kiekvieno \u017emogaus prigimtis i\u0161 esm\u0117s yra pozityvi.<\/p>\n","protected":false},"author":34,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/176"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/34"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=176"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/176\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":211,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/176\/revisions\/211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=176"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=176"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=176"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}