Kod\u0117l i\u0161 viso yra svarbu u\u017eduoti \u0161\u012f klausim\u0105? Jei klinikin\u0117 psichologija yra mokslas, tuomet j\u0105 galima strukt\u016bruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir i\u0161mokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, ta\u010diau tik iki tam tikros ribos – juk meno esm\u0117 yra ta, kad tai ka\u017ekas labai individualaus, asmeni\u0161ko, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikin\u0117 psichologija yra mokslas ar menas, i\u0161 esm\u0117s yra ir klausimas, ar norint galima tapti geru klinikiniu psichologu, ar vis d\u0117lto, tai tau turi b\u016bti \u201eduota”, o mokslai ir studijos tik padeda i\u0161skleisti.
\n
\n\u017dvelgiant \u012f psichologijos korif\u0117jus, kurie s\u0117kmingai dirbo ar dirba, kartais susidaro \u012fsp\u016bdis, kad jie turi ka\u017ek\u0105 unikalaus, ka\u017ekoki\u0105 dievo dovan\u0105. Pavyzd\u017eiui, Violet Oaklander, \u017eymi vaik\u0173 psichoterapeut\u0117, savo knygos \u201eLangas \u012f vaiko pasaul\u012f” (2007) \u012fvade apra\u0161o situacij\u0105, kai 9m. mergait\u0117 Deb\u0117, u\u017eduoda jai klausim\u0105: \u201eKaip tu padarai, kad \u017emon\u0117s jaust\u0173si geriau?” ir vienintelis tikrai teisingas atsakymas, kur\u012f ji sugeba \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 sau pa\u010diai atrasti yra \u201e…a\u0161 ne\u017einau kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai nutinka”.<\/p>\n
Tikiu, kad beveik kiekvienas pradedantis psichologas yra patyr\u0119s jausm\u0105, kai nepaisant perskaityt\u0173 knyg\u0173, baigt\u0173 studij\u0173, kurs\u0173 ir kitoki\u0173 dalyk\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 paruo\u0161ti praktinei veiklai, jautiesi nesaugiai, neu\u017etikrintas, nemokantis. Man asmeni\u0161kai gra\u017eiausiai ir tiksliausiai \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 radau apra\u0161yt\u0105 Antoni Kepinski straipsnyje \u201ePsichoterapeuto li\u016bdesio dienos ir d\u017eiaugsmai” (i\u0161 rinkinio \u201eGyvenimo ritmas (2008)). \u0160tai trumpa i\u0161trauk\u0117l\u0117:<\/p>\n
\u201ePirmiausia pamatome save – kaip su did\u017eiausiu i\u0161 knyg\u0173 pasisemtu entuziazmu tiesiog \u201epuolame” savo pirmuosius pacientus, vildamiesi \u012fsiskverbti \u012f j\u0173 giliausius emocinius mechanizmus, pa\u017einti iki galo vis\u0105 j\u0173 psichik\u0105, juos visi\u0161kai i\u0161gydyti ir i\u0161lyginti i\u0161krypusi\u0105 j\u0173 gyvenimo linij\u0105. Ta\u010diau labai greitai patiriamas did\u017eiausias nusivylimas. Viskas darosi ka\u017ekaip kitaip negu skaitytuose vadov\u0117liuose; tenai buvo paprasta ir ai\u0161ku, o \u010dia nepastovu ir miglota. Raktas, skaitant atrod\u0119s universalus, visi\u0161kai netinka; m\u0117giname kitus raktus, ie\u0161kome kit\u0173 teorij\u0173, asmenybi\u0173 ir psichopatologijos koncepcij\u0173, bet ir tie naujieji raktai niekam tik\u0119. Pama\u017eu nustojame tik\u0117ti bet kokiais \u017emogaus psichikos \u201eraktais” arba mes patys imame nebetik\u0117ti savo psichoterapiniais geb\u0117jimais. Mus prislegia apatija. Vienintelis d\u017eiaugsmas ir akstinas toliau ie\u0161koti yra tai, jog kartais ligoni\u0173 sveikta pasitaiso. Patys ne\u017einome kod\u0117l; atsitinka ir taip, kad, pavyzd\u017eiui did\u017eiuodamiesi kartais pasitaikan\u010dia terapijos s\u0117kme, savo pacient\u0105 sutinkame gatv\u0117je meiliai vaik\u0161tin\u0117jant\u012f su mergina, ir mums kyla abejon\u0117, ar tik ne jos nuopelnas tasai teigiamas m\u016bs\u0173 terapijos rezultatas”. (346-347 psl.)<\/em><\/p><\/blockquote>\n
Kepinski taip pat teigia, kad psichoterapija, ypa\u010d sunki\u0173, psichozini\u0173 ligoni\u0173, visuomet yra unikalus atsiv\u0117rimas. Lygiai taip pat, kaip ir Oaklander, jis ra\u0161o: \u201eNors yra daug hipotezi\u0173 ir teorij\u0173, iki \u0161iol tikrai ne\u017einome, kokia yra psichoterapijos proceso esm\u0117”<\/em> (350psl.). Taigi, man kaip psichologei kyla klausimas, kaip galima i\u0161mokti to, kas yra ne\u017einoma? Kaip d\u0117stytojai man yra svarbu sau pa\u010diai atsakyti, kaip mokyti studentus, jei a\u0161 i\u0161 anksto \u017einau, kad pa\u010dio svarbiausio dalyko a\u0161 j\u0173 nei\u0161mokysiu?<\/p>\n
Atsakym\u0105 \u012f \u0161ios klausimus v\u0117lgi pateikia Violet Oaklander tame pa\u010diame savo knygos \u012fvade. Pra\u0117jus daugiau nei 10 met\u0173 po Deb\u0117s u\u017eduoti klausimo, ji ra\u0161o: \u201e …praleidau daug laiko bandydama atsakyti \u012f Deb\u0117s klausim\u0105. \u0160iandien jau negal\u0117\u010diau s\u0105\u017einingai pasakyti, jog ne\u017einau, nuo ko \u017emon\u0117s tampa laimingesni, nes esu daug ar\u010diau atsakymo, nei buvau tuomet. Dabar daug ai\u0161kiau suprantu vaik\u0173 psichoterapijos proces\u0105 ir tai, kaip, esant tinkamai patir\u010diai, organizmas juda sveiko gyvenimo ir augimo link”<\/em> (Oaklander, 2007, 8 psl.)<\/p>\n
Taigi klinikini\u0173 psicholog\u0173 patirtis, moksliniai darbai leid\u017eia kaupti \u017einias, formuoti \u012fg\u016bd\u017eius, kurie yra bendrieji ir pamatiniai. Dalis klinikinio psichologo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 i\u0161 tikro yra pakankamai \u201etechniniai” (pavyzd\u017eiui, klinikin\u0117s psichodiagnostikos i\u0161manymas, psichikos sutrikim\u0173 klasifikacijos, diferencini\u0173 po\u017eymi\u0173, etiologijos \u017einojimas). Bendrosios \u017einios leid\u017eia nusp\u0117ti da\u017eniausiais \u017emoni\u0173 reakcijas ar sunkumus (pavyzd\u017eiui, kaip artimieji reaguos, jei \u0161eimos narys susirgo sunkia psichikos liga, su kokiais sunkumais tokia \u0161eima susidurs), numatyti gydymo eig\u0105 (pavyzd\u017eiui, kad depresija da\u017enai linkusi kartotis, tod\u0117l reikia b\u016bti pasirengus atkry\u010diams). Galima i\u0161mokti pokalbio vedimo, konsultavimo ar kit\u0173 intervencini\u0173 technik\u0173, daugma\u017e numatyti, kuriems klientams kurie metodai bus s\u0117kmingiausia. Jei kalb\u0117ti alegorijomis, tai tokios \u017einios leid\u017eia mus geriau ir tiksliau pa\u017einti pasaul\u012f, po kur\u012f mes leid\u017eiam\u0117s keliauti, ta\u010diau jos neu\u017etikrina, kad kelion\u0117 bus s\u0117kminga. Tai tas pats kaip kelio \u017eenklas \u201enelygus kelias”, kuris mus \u012fsp\u0117ja apie gresian\u010dius pavojus ir rekomenduoja va\u017eiuoti l\u0117\u010diau ir atid\u017eiau, ta\u010diau konkre\u010dias kelio duobes jau teks pasteb\u0117ti ir apva\u017eiuoti pa\u010diam.<\/p>\n
Mano supratimu, \u012fgyti klinikin\u0117s psichologijos \u017eini\u0173 galima \u012fvairiais b\u016bdais. Skaitant mokslines teorijas, gilinantis \u012f empirinius tyrimus, bandant pa\u010diam, skaitant ir domintis, kaip dirbo kiti. Skirtingai nuo kit\u0173 psichologijos sri\u010di\u0173, kurios teikia pirmenyb\u0119 kiekybiniams tyrimams, statistiniam pagr\u012fstumai, eksperimenti\u0161kai \u012frodytiems duomenims, klinikin\u0117je psichologijoje kartais labai svarbi atskira individuali patirtis, vienas vienintelis apra\u0161ytas atvejis, kuris atskleid\u017eia unikali\u0105 \u017emogaus patirt\u012f. Pavyzd\u017eiui, Kepinski (2008) ra\u0161o: \u201e…darbai paremti vien subjektyviais steb\u0117jimais ir neretai tik intuityviomis i\u0161vadomis, darbai, n\u0117 neverti mokslo vardo, mums daug labiau padeda suprasti ligon\u012f …”<\/em> (346 psl.). \u0160iuo teiginiu jokiu b\u016bdu nenoriu nuverti mokslo reik\u0161m\u0117s, ta\u010diau noriu pabr\u0117\u017eti, kad be \u017eini\u0173, kurios yra \u012fgyjamos, klinikiniam psichologui dar reikalingas atvirumas patir\u010diai, noras suprasti ir pa\u017einti. B\u016bti atviru, taip pat rei\u0161kia ir rizikuoti. Rizikuoti b\u016bti netobulu, rizikuoti ne\u017einoti, rizikuoti klausti kliento, rizikuoti suklysti…Taigi man atrodo, kad \u010dia ir yra ta riba, kur klinikin\u0117 psichologija nustoja b\u016bti mokslu ir tampa menu. Kepinski (2008) ra\u0161o:<\/p>\n
Psichoterapeutas negali b\u016bti \u0161altu steb\u0117toju, traktuojan\u010diu savo pacient\u0105 kaip steb\u0117jimo ar eksperimento objekt\u0105. Negali u\u017esid\u0117ti vienokios ar kitokios \u201ekauk\u0117s”, kadangi ligoniai – pana\u0161iai kaip vaikai – labai jautr\u016bs bet kokiam dirbtinumui ir i\u0161 karto nustoja pasitik\u0117ti \u017emon\u0117mis \u201esu kauke”. Turi b\u016bti toks, koks esi, nei geresnis, nei blogesnis, nei kvailesnis, nei protingesnis” (351 psl.) <\/em><\/p><\/blockquote>\n
Tai turb\u016bt ir yra kelias atrasti t\u0105 savit\u0105 b\u016bd\u0105 pa\u017einti ir pad\u0117ti klientui. Kaip sak\u0117 vieno animacinio filmo herojus: \u201eI am not a big fat panda. I am THE big fat panda.”<\/em><\/p>\n
Parengta pagal:<\/p>\n
\n
- Kepinski, A. Gyvenimo ritmas. Vaga: 2008<\/span><\/li>\n
- Oaklander, V. Langas \u012f vaiko pasaul\u012f. Kaunas, 2007.<\/span><\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kod\u0117l i\u0161 viso yra svarbu u\u017eduoti \u0161\u012f klausim\u0105? Jei klinikin\u0117 psichologija yra mokslas, tuomet j\u0105 galima strukt\u016bruoti, klasifikuoti, sistematizuoti, jos mokyti ir i\u0161mokti. Jei tai menas, tuomet jo irgi galima mokytis, ta\u010diau tik iki tam tikros ribos – juk meno esm\u0117 yra ta, kad tai ka\u017ekas labai individualaus, asmeni\u0161ko, intuityvaus. Taigi klausimas, ar klinikin\u0117 psichologija […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":21,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18\/revisions\/21"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}