{"id":198,"date":"2008-10-02T05:50:27","date_gmt":"2008-10-02T12:50:27","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=198"},"modified":"2008-10-02T13:01:40","modified_gmt":"2008-10-02T20:01:40","slug":"ar-verta-pasirinkti-vienintele-paradigma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/02\/ar-verta-pasirinkti-vienintele-paradigma\/","title":{"rendered":"Ar verta pasirinkti vienintel\u0119 paradigm\u0105?"},"content":{"rendered":"<p>\u0160io skyrelio tikslas buvo pristatyti \u012fvairius po\u017ei\u016brius \u012f lig\u0105 ir sveikat\u0105. Buvo pakalb\u0117ta apie psichologines teorijas &#8211; humanizm\u0105, egzistencializm\u0105, psichoanaliz\u0119 ir t.t., ir apie biologin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f lig\u0105. Taigi nat\u016braliai kyla klausimas, kuris po\u017ei\u016bris yra teisingiausias? <!--more-->Man asmeni\u0161kai atrodo, kad per daug prisiri\u0161ti prie vieno po\u017ei\u016brio yra nenaudinga d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Taip i\u0161 anksto priimamas sprendimas, kokia informacija bus renkama, ir kaip ji bus interpretuojama. Pavyzd\u017eiui, jei a\u0161 laikau save psichoanalitiku, a\u0161 daug d\u0117mesio skrisiu ankstyvosios asmens patirties analizei. Tai gali b\u016bti naudinga ir reikalinga, ta\u010diau taip pat a\u0161 rizikuoju pra\u017ei\u016br\u0117ti kit\u0105 informacij\u0105, kuri pad\u0117t\u0173 man suprasti ir paai\u0161kinti asmens sunkum\u0173 prie\u017eastis.<\/li>\n<li>Sutrik\u0119s elgesys i\u0161 principo yra per daug sud\u0117tingas, kad j\u012f gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti viena teorija. Nagrin\u0117jant realius atvejus da\u017enai reikia pripa\u017einti, kad sutrik\u0119s elgesys turi ar gali tur\u0117ti daugel\u012f prie\u017eas\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, probleminis vaiko elgesys gali b\u016bti susij\u0119s su santykiais \u0161eimoje, su ankstyv\u0105ja patirtimi, su paveld\u0117tu polinkiu ir t.t. Taigi, kuo daugiau mes \u017einom, ir kuo atviresni esame patir\u010diai, tuo daugiau \u0161ans\u0173 mes turime teisingai suprasti \u017emog\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u0160iuo metu vystosi naujos teorijos, kurios siekia integruoti biologinius, psichologinius ir aplinkos faktorius, ai\u0161kinat, kod\u0117l \u017emon\u0117s suserga psichikos ligomis. Viena toki\u0173 yra <strong>streso-diatez\u0117s teorija<\/strong>.\u00a0<\/p>\n<p><strong>Diatez\u0117<\/strong> yra polinkis ligai atsirasti. Diatez\u0117 gali b\u016bti genetin\u0117, t.y. nulemta, arba \u012fgyta (pavyzd\u017eiui, gimdymo traumos, mamos ligos n\u0117\u0161tumo metu, kurios gali pa\u017eeisti k\u016bdikio nerv\u0173 sistem\u0105 ir padidinti psichikos sutrikim\u0173 tikimyb\u0119. Diatez\u0117 taip pat gali b\u016bti psichologin\u0117. Pavyzd\u017eiui d\u0117l netinkamos vaiko ankstyvosios patirties sutrinka jo asmenyb\u0117s raida. Diatez\u0117 gali b\u016bti ir sociokult\u016brin\u0117. Pavyzd\u017eiui, merginos, kurios i\u0161 prigimties yra apk\u016bnesn\u0117s, patiria \u017eymiai didesn\u012f visuomen\u0117s spaudim\u0105 ir per tai \u012fgyja didesn\u0119 rizik\u0105 valgymo sutrikimams.<\/p>\n<p>Diatez\u0117 padina tikimyb\u0119 sutrikimui atsirasti, bet negarantuoja, kad sutrikimas tikrai i\u0161sivystys. Sutrikimas prasideda, kai j\u012f paskatina\u00a0 nepalanki ar stresogenin\u0117 aplinka ar \u012fvykiai, t.y. <strong>stresas<\/strong>.<\/p>\n<p>\u0160ios teorijos esm\u0117 yra ta, kad svarbi yra tiek diatez\u0117, tiek aplinka. Tai yra, \u017emogus, neturintis polinkio susirgti, yra \u017eymiai atsparesnis negatyviems gyvenimo \u012fvykiams, ir atvirk\u0161\u010diai, sudarant geras s\u0105lygas, galima i\u0161vengti daugelio psichikos sutrikim\u0173, nes jie tiesiog neb\u016bt\u0173 i\u0161provokuojami. \u0160i teorija pagrind\u017eia prevencinio ir edukacinio darbo klinikin\u0117je psichologijoje svarb\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160io skyrelio tikslas buvo pristatyti \u012fvairius po\u017ei\u016brius \u012f lig\u0105 ir sveikat\u0105. Buvo pakalb\u0117ta apie psichologines teorijas &#8211; humanizm\u0105, egzistencializm\u0105, psichoanaliz\u0119 ir t.t., ir apie biologin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f lig\u0105. Taigi nat\u016braliai kyla klausimas, kuris po\u017ei\u016bris yra teisingiausias?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/198"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=198"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/198\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":207,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/198\/revisions\/207"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=198"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=198"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=198"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}