{"id":204,"date":"2008-10-02T09:47:32","date_gmt":"2008-10-02T16:47:32","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=204"},"modified":"2008-10-02T13:12:29","modified_gmt":"2008-10-02T20:12:29","slug":"nerimo-sutrikimai-naujausiu-psichoanalitiniu-teoriju-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/02\/nerimo-sutrikimai-naujausiu-psichoanalitiniu-teoriju-poziuriu\/","title":{"rendered":"Nerimo sutrikimai naujausi\u0173 psichoanalitini\u0173 teorij\u0173 po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"

Nerimas <\/span><\/strong>\u2013 tai laukimas ka\u017eko negera, vidin\u0117 \u012ftampa. \u017dmogus tikrai ne\u017eino kas gali atsitikti, bet jau\u010dia, kad atsitiks ka\u017ekas bloga. Nerimui b\u016bdinga vidin\u0117 \u012ftampa, \u017emogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichin\u0117 veikla b\u016bna susijusi tik su \u0161iomis mintimis ir i\u0161gyvenimais.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Pagal mentalizacijos<\/strong> teorij\u0105, esant normaliai raidai ir tinkamai glob\u0117j\u0173 reakcijai \u012f vaik\u0105 u\u017etikrinamos reikiamos biosocialin\u0117s reakcijos, kurios \u012fskiepija vaikui kontrol\u0117s poj\u016bt\u012f ir suformuoja tapat\u0173j\u012f psichikos funkcionavimo b\u016bd\u0105, skatina j\u012f \u017eaismingai suvokti vidinio ir i\u0161orinio pasaulio skirtumus, kitaip tariant suformuojamas tam tikras psichikos funkcionavimo b\u016bdas. T\u0117vai, link\u0119 vengti nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 situacij\u0173 arba pernelyg nerimastingi jose, negali u\u017etikrinti adekva\u010di\u0173 socialini\u0173 reakcij\u0173 \u012f vaiko jausmus. Vienu atveju t\u0117vai ignoruoja vaikus, kitu \u2013 u\u017euot nuramin\u0119 perteikia dar ir savo nerim\u0105. Nors vaikas dar gali palaipsniui i\u0161mokti atskirti savo vidinio ir i\u0161orinio pasaulio i\u0161gyvenimus, ta\u010diau subrend\u0119s toks \u017emogus \u012ftiki i\u0161orinio pasaulio ir vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 tapatybe (pavyzd\u017eiui, bijo tamsos ir vaiduokli\u0173, nors s\u0105moningai suvokia, kad jie neegzistuoja). Terapijoje daugiausia d\u0117mesio skiriama, kliento ir terapiauto santykiams. Terapiautas turi skirti tiek pat d\u0117mesio klientui, kok\u012f t\u0117vai skiria vaikams. Interpretacijos svarbios tuo, kad jomis neperkonstruojama praeities patirtis, bet padeda sukurti nauj\u0105 ry\u0161\u012f.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Pagal tarpusavio santyki\u0173<\/strong> teorij\u0105 (S. Mitchellas) terapijos tikslas \u2013 pad\u0117ti pacientui sukurti nauj\u0105 savasties model\u012f, kuris gal\u0117t\u0173 priimti ir naujus tarpusavio santyki\u0173 modelius. Taigi, klientas ir terapiautas yra partneriai, kuriantys bendr\u0105 tarpusavio santyki\u0173 realyb\u0119.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Fobijos. Fobiniai nerimo sutrikimai<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Fobija \u2013 \u012fkiri baim\u0117. Asmuo intensyviai vengia su konkre\u010dia baime susijusi\u0173 situacij\u0173.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Arieti (1979) fobijos kyla d\u0117l nuslopint\u0173 jausm\u0173, poj\u016b\u010d\u0173 ir tai yra labiau vaikyst\u0117s tarpasmenin\u0117 problema, nei id impulsas, apie kur\u012f ra\u0161\u0117 Z. Freud. Arieti manymu, vaikai, tai \u017emon\u0117s turintys fobij\u0173 pirmiausia, gyvena naivumo laikotarpiu pasitik\u0117dami \u017emon\u0117mis esan\u010diais aplink ir tik\u0117dami, kad jie apgins nelaim\u0117s atveju.V\u0117liau, jie praranda pasitik\u0117jim\u0105 suaugusiais, da\u017eniausiai t\u0117vais. Jie negali gyventi su tokiu nepasitik\u0117jimu, arba generalizuota kit\u0173 baime. Tam, kad b\u016bt\u0173 galima v\u0117l pasitik\u0117ti \u017emon\u0117mis, jie nes\u0105moningai paver\u010dia \u0161i\u0105 baim\u0119 \u012f neasmeni\u0161kus objektus ar situacijas. Fobija i\u0161nyra suaugusiojo am\u017eiuje, tada kai asmuo i\u0161gyvena koki\u0105 nors stresin\u0119 situacij\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Fobij\u0173 gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Laisv\u0173j\u0173 asociacij\u0173 metu terapiautas \u012fd\u0117miai klausosi kliento, bandydamas i\u0161girsti ka\u017ek\u0105 kas b\u016bt\u0173 susij\u0119 su fobija, kas pad\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti jos kilm\u0117s prie\u017eastis. Pagal Arieti, norint \u012fveikti fobijas reik\u0117t\u0173 pripa\u017einti ir nagrin\u0117ti apie neapibr\u0117\u017et\u0105 kit\u0173 \u017emoni\u0173 baim\u0119. Dauguma analitik\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad svarbu atskleisti tai, ko bijoma, ta\u010diau tokiu atveju pager\u0117jimas da\u017eniausiai siejamas su simptomo suma\u017e\u0117jimu, bet neb\u016btinai su i\u0161stumto konflikto i\u0161sprendimu, kuris ir tur\u0117jo sukelti fobij\u0105 (Wolitzky, Eagle, 1990). Rekomenduojama jungti psichodinamin\u0119 bei elgesio keitimo terapijas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Panikos sutrikimai<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Panikos sutrikimai susij\u0119 su did\u017eiule baime situacijose, kurios objektyviai n\u0117ra pavojingos. Asmen\u012f i\u0161tinka panikos priepolis. Tarp panikos priepoli\u0173 nerimo simptom\u0173 da\u017eniausiai n\u0117ra, ta\u010diau galimas priepolio l\u016bkes\u010dio nerimas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Bouton, Mineka, Barlow (2001), panikos priepoliai paprastai b\u016bna s\u0105lygoti k\u016bno poj\u016b\u010di\u0173, kurie sukelia nerim\u0105. Yra dvi nuomon\u0117s apie tai kod\u0117l vieni panikos priepolius laiko nekontroliuojamais, o kiti sugeba j\u0173 i\u0161vengti. Vieni mano, kad panikos priepoliai kyla tiems \u017emon\u0117ms kurie yra labiau link\u0119 nerimauti. Kiti mano, kad tie asmenys, kurie i\u0161gyvena priepolius laiko juos nenusp\u0117jamais, nekontroliuojamais ir ypatingai stipriais. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal Clark (1996), panikos priepoliai i\u0161sivysto tada, kai asmuo pastebi kok\u012f nors k\u016bno jutim\u0105 ir interpretuoja tai, kaip gresian\u010dios pra\u017e\u016bties \u017eenkl\u0105. \u0160ios mintys lemia dar didesnio nerimo atsiradim\u0105 ir dar stipresnius k\u016bno poj\u016b\u010dius, ir taip sukuriamas u\u017eburtas ratas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Vyrauja nuomon\u0117, kad asmenys turintys \u0161\u012f sutrikim\u0105 ypatingai bijo prarasti savikontrol\u0119, o tai atsitiks jei priepolis prasid\u0117s vie\u0161oje vietoje.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Panikos sutrikim\u0173 gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Panikos sutrikim\u0173 gydymas remiasi \u012ftampos ma\u017einimo ugdymu (relaksacija), elgesio \u2013 kognityvin\u0117s terapijos intervencijomis bei atskleid\u017eiant vidines prie\u017eastis lemian\u010dias panikos atsiradim\u0105. Terapiautas siekia, kad klientas konsultacij\u0173 kabinete daryt\u0173 tai, kas sukelia panikos priepolius (pvz. giliai kv\u0117puoti). Klientas pasitiki terapiautu ir yra saugioje aplinkoje, kuri padeda ugdyti kliento \u012ftampos ma\u017einim\u0105, tol kol klientas suvokia, kad gali kontroliuoti savo elges\u012f. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Generalizuotas nerimo sutrikimas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Generalizuotas nerimo sutrikimas<\/span><\/em> \u2013 b\u016bdingas pastovus nemotyvuotas nerimas, beveik kiekvien\u0105 dien\u0105 (bloga nuojauta, raumen\u0173 \u012ftampa, vegetaciniai simptomai:galvos svaigimas, prakaitavimas, padid\u0117j\u0119s AKS).<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal klasikin\u0119 psichoanalitin\u0119 teorij\u0105, generalizuoto nerimo \u0161altinis, tai nes\u0105moningas konfliktas tarp id ir ego impuls\u0173. Seksualiniai ir agresyvumo impulsai siekia b\u016bti i\u0161reik\u0161ti, ta\u010diau ego neleid\u017eia jiems reik\u0161tis, nes baiminamasi po to seksian\u010dios bausm\u0117s. Kadangi nerimo \u0161altinis nes\u0105moningas, asmuo jau\u010dia blog\u0105 nuojaut\u0105 bei sielojasi pats ne\u017einodamas d\u0117l ko. Tikrieji nerimo \u0161altiniai b\u016btent, tro\u0161kimai susij\u0119 su anks\u010diau jau nubaustais id impulsais, kurie siekia b\u016bti i\u0161reik\u0161ti. Nerimas yra nei\u0161vengiamas, asmuo j\u012f jau\u010dia vis\u0105 laik\u0105. Tam tikra prasme, asmenims turintiems fobijas labiau pasisek\u0117, nes jie \u017eino tai, ko b\u016btent bijo. Asmenys turintys generalizuot\u0105 nerim\u0105 ne\u017eino savo nerimo prie\u017easties, tod\u0117l nuolat d\u0117l visko nerimauja.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Psichoanalitikai generalizot\u0105 nerimo sutrikim\u0105 kildina i\u0161 i\u0161stumt\u0173 konflikt\u0173, tod\u0117l dauguma terapiaut\u0173 stengiasi klientams pad\u0117ti\u00a0 <\/span>susidurti su tikraisiais konflikt\u0173 \u0161altiniais. Pana\u0161iai kaip fobij\u0173 gydyme, daryti tai ko bijoma. Kitas b\u016bdas, remiasi asmens tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 praeityje ir dabartiniame laike i\u0161k\u0117limu, kur siekiama pad\u0117ti klientui i\u0161mokti priimtinesni\u0173 bendravimo b\u016bd\u0173 \u201e\u010dia ir dabar\u201c.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Obsesinis \u2013 kompulsinis sutrikimas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

O<\/span><\/em>bsesinis \u2013 kompulsinis sutrikimas –\u00a0 <\/span>kai \u012fkyr\u016bmai \u017emog\u0173 tiesiog persekioja ir trukdo visoms gyvenimo sferoms. \u017dmogaus mintys tiesiog pripildytos nekontroliuojam\u0173 bei \u012fkyri\u0173 min\u010di\u0173, kuri\u0173 nepaj\u0117gus sustabdyti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Pagal psichoanalitin\u0119 teorij\u0105 obsesijos ir kompulsijos matomos kaip pana\u0161ios, kylan\u010dios i\u0161 instinktyvi\u0173 j\u0117g\u0173, kurios sunkiai kontroliuojamos d\u0117l itin grie\u017et\u0173 tu\u0161tinimos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. \u0160is simptomas yra gynybos mechanizm\u0173 bei id kovos pasekm\u0117. Pernelyg grie\u017eti ir valdingi t\u0117vai, suformuoja vaikui nepilnaverti\u0161kumo jausm\u0105, vaikas jau\u010diasi nepakankamai kompetetingas, tod\u0117l nouolat nerimauja. Leid\u017eiant elgtis spontani\u0161kai ugdomas meistri\u0161kumas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Obsesinio \u2013 kompulsinio sutrikimo gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u0160io sutrikimo gydymas labai pana\u0161us \u012f fobij\u0173 bei generalizuoto nerimo sutrikim\u0173, padidinant \u012ftamp\u0105 ir leid\u017eiant klientui susidurti su tikrosiomis jo baim\u0117mis. \u012ekyrios mintys bei kompulsyvus elgesys apsaugo ego nuo konflikto nuslopinimo, ta\u010diau psichodinamin\u0117 intervencija n\u0117ra efektyvi gydant \u0161\u012f sutrikim\u0105 (Esman, 1989). Nor\u0117dami b\u016bti neklystan\u010diais, garantuotai teisingais did\u017eioji dauguma \u0161\u012f sutrikim\u0105 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 yra nery\u017etingi ir nuolat abejojantys (Salzman, 1985). Tod\u0117l, \u0161ie asmenys turi i\u0161mokti toleruoti netikrumo jausm\u0105 bei nerim\u0105, kur\u012f jau\u010dia visi \u017emon\u0117s susidurdami su realyb\u0117je i\u0161kylan\u010diomis situacijomis, nes gyvenimas yra nekontroliuojamas. Pagrindinis terapijos d\u0117mesio centras lieka \u012f\u017evalgos \u012f nes\u0105moningus simptom\u0105 lemian\u010dius veiksnius, bei elgesio poky\u010dius.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Potrauminio streso sutrikimas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Potrauminio streso sutrikimas<\/span><\/em> \u2013 tai pav\u0117luota ar u\u017esit\u0119susi reakcija \u012f stipr\u0173 stresogenin\u012f \u012fvyk\u012f. I\u0161sivysto patologiniai pakitimai, susij\u0119 su i\u0161gyvent\u0173 \u012fvyki\u0173 prisiminimais. Jie sukelia didel\u012f dikomfort\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Rizikos faktoriai potrauminio streso sutrikimui atsirasti: jau\u010diama reali gr\u0117sm\u0117 gyvybei, buvimas moterimi, ankstyvas atsiskyrimas nuo t\u0117v\u0173, \u0161eimoje buvo \u0161io sutrikimo atvej\u0173, i\u0161gyventos traumos praeityje, patirta depresija ar nerimo sutrikimas (Nishith, Mechanic, Risic, 2000). Apsaugantis faktorius auk\u0161ti intelekto gabumai, tai siejama su tuo, kad turima daugiau \u012fg\u016bd\u017e\u0173 susidoroti su sunkumais. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Psichodinamin\u0117 teorija teigia, kad traumuojan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 prisiminimai atsiranda asmens atmintyje ir yra tokie skausmingi, kad jie yra arba s\u0105moningai nuslepiami, arba nuslopinami. Asmuo \u012ftraukiamas \u012f vidin\u0119 kov\u0105 tam, kad \u012ftraukti traumuojant\u012f \u012fvyk\u012f \u012f jo esamus \u012fsitikinimus apie save ir pasaul\u012f ir taip suprasti kas \u012fvyko.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Potrauminio streso gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

Pagrindinis \u0161io sutrikimo gydymas vyksta grup\u0173 terapija. Asmenys kalbasi apie patyrim\u0105, traum\u0105 ir atskleid\u017eia tuos \u012fvykius, kurie l\u0117m\u0117 tai, kad jiems i\u0161sivyst\u0117 \u0161is sutrikimas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Medikamentinis gydymas<\/span><\/span><\/span><\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

\u0160alia terapijos gydant nerimo sutrikimus skiriami medikamentai. I\u0161 vienos pus\u0117s prie medikament\u0173 greitai priprantama priprantama, i\u0161 kitos \u2013 nevartojant vaist\u0173 da\u017enas atkritimas. Tod\u0117l efektyviausias gydymas jungiant terapij\u0105 ir medikamentus.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/span><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

1.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Andrikien\u0117 L., Laurinaitis E., Mila\u0161i\u016bnas R.(20004). Psichoanalitin\u0117 psichoterapija. Vilnius: Vaist\u0173 \u017einios.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

2.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/span>Davison, G.L. Neale, J.M., Kring, A.M. Abnormal psychology (9th\u00a0 <\/span>edt.) Wiley: 2004.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nerimas \u2013 tai laukimas ka\u017eko negera, vidin\u0117 \u012ftampa. \u017dmogus tikrai ne\u017eino kas gali atsitikti, bet jau\u010dia, kad atsitiks ka\u017ekas bloga. Nerimui b\u016bdinga vidin\u0117 \u012ftampa, \u017emogus negali nustygti vietoje, sutrinka jo apetitas, miegas, psichin\u0117 veikla b\u016bna susijusi tik su \u0161iomis mintimis ir i\u0161gyvenimais.<\/p>\n","protected":false},"author":66,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/204"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/66"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=204"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/204\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":215,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/204\/revisions\/215"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=204"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=204"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=204"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}