{"id":206,"date":"2008-10-02T13:40:46","date_gmt":"2008-10-02T20:40:46","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=206"},"modified":"2011-08-24T01:43:12","modified_gmt":"2011-08-24T08:43:12","slug":"psichoterapines-paradigmos-elgesio-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/02\/psichoterapines-paradigmos-elgesio-poziuriu\/","title":{"rendered":"Elgesio kryptis psichoterapijoje"},"content":{"rendered":"<p>Kas yra <strong>psichoterapija?<\/strong><\/p>\n<p>Tai stiprus ir \u012ftakingas poveikio \u017emogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei b\u016bsenai metodas. \u0160is poveikis gali pad\u0117ti \u017emon\u0117ms i\u0161spr\u0119sti klini\u0161kai apib\u016bdinamas problemas, suma\u017einti klini\u0161kai pasirei\u0161kian\u010di\u0173 sutrikim\u0173 mast\u0105 arba visi\u0161kai juos panaikinti.<br \/>\n<!--more--><br \/>\nPasaulyje yra apie 250 ar net daugiau psichoterapijos metod\u0173 ir jie visi yra kildinami i\u0161 svarbiausi\u0173 asmenyb\u0117s psichologijos teorij\u0173, toki\u0173 kaip: psichoanalitin\u0117, humanistin\u0117, kognityvin\u0117 ir bihevioristin\u0117.<\/p>\n<p>\u017dmogus, kuris gali b\u016bti vadinamas biheviorizmo pradininku yra John Broadus Watson (1878-1958). Tai begalo protinga asmenyb\u0117, kuri b\u016bdama vos dvide\u0161imt devyneri\u0173 sugeb\u0117jo perimti JAV D\u017eono Hopkinso universiteto profesoriaus pareigas.<\/p>\n<p>20a. prad\u017eioje psichologijoje vyravo sumai\u0161tis. Pagrindin\u0117 jos prie\u017eastis &#8211; nesutarimai d\u0117l s\u0105mon\u0117s esm\u0117s. Daug kas psichologij\u0105 laik\u0117 mokslu apie s\u0105mon\u0119. Su tuo nesutiko J.B.Watson, jis teig\u0117, jog reikia atmesti introspekcij\u0105 ir s\u0105mon\u0117s kategorij\u0105 kaip psichologijos ai\u0161kinimo norm\u0105 ir ragino psichologus pritaikyti elges\u012f kaip analiz\u0117s vienet\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><strong>Kas l\u0117m\u0117 biheviorizmo atsiradim\u0105?<\/strong><\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Pirmasis\u00a0pasaulinis karas l\u0117m\u0117 dalies psicholog\u0173 atsitraukim\u0105 nuo s\u0105mon\u0117s tyrim\u0173 ir susidom\u0117jim\u0105 objektyviais metodais, vertinan\u010diais \u017emoni\u0173 tinkamum\u0105 konkre\u010diai veiklai ir numatan\u010diais j\u0173 elges\u012f tiek kariuomen\u0117je, tiek darbe. <\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"> <\/span><span lang=\"LT\">J.Watsono knyga \u201cPsichologija bihevioristo po\u017ei\u016briu\u201d (1919). Tai pirmasis sisteminis tyrin\u0117jimas, pritaik\u0119s bihevioristin\u0119 analiz\u0119 \u017emogaus psichiniams rei\u0161kiniams ai\u0161kinti. Joje jis pristat\u0117 psichologijos, kaip nepriklausomos gamtos mokslo, vizij\u0105. Jis suk\u016br\u0117 sistem\u0105, kuri tapo daugelio v\u0117lesni\u0173 bihevioristini\u0173 ai\u0161kinim\u0173 prototipu.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><strong>Elgesio terapija<\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Elgesio terapijos \u0161alininkai abejoja, ar svarbiausia yra pa\u017einti save. Jie mano, kad problemi\u0161kas <strong><em>elgesys<\/em><\/strong> yra r\u016bpest\u012f kelianti problema. <\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, per egzamin\u0105 j\u016bs labai nerimaujate, bet d\u0117l to, kad j\u016bs \u017einote, kad nerimaujate,\u00a0j\u016bs\u0173\u00a0nerimas nei\u0161nyksta.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">\u0160alindami fobijas ar seksualinius sutrikimus ET \u0161alininkai per daug nesigilina \u012f sutrikim\u0173\u00a0\u00a0\u00a0 vidines prie\u017eastis, jie tiesiog m\u0117gina pakeisti \u017emoni\u0173 m\u0105stymo b\u016bd\u0105 ir netinkam\u0105 elges\u012f\u00a0 veiksmingesniais m\u0105stymo bei elgesio b\u016bdais. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><strong>Elgesio terapijos b\u016bdai<\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span><strong><span><span lang=\"LT\">Klasikinio s\u0105lygojimo metodikos<\/span><\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Pasak Pavlovo ir kit\u0173, klasikinio s\u0105lygojimo b\u016bdu mes i\u0161mokstame \u012fvairaus elgesio ir emocini\u0173 reakcij\u0173. <\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, jei klaustrofobin\u0117 baim\u0117 keltis liftu yra i\u0161moktas atsakas \u012f buvim\u0105 u\u017edaroje erdv\u0117je, tai gal tos baim\u0117s galima atsikratyti taikant bl\u0117simo d\u0117sn\u012f? Net jei ry\u0161iai tarp dirgikli\u0173 palaiko tik nepageidaujam\u0105 atsak\u0105, ar negalima to atsako paveikti prie\u0161prie\u0161iniu s\u0105lygojimu?<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><em>Prie\u0161prie\u0161inis s\u0105lygojimas<\/em><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Baim\u0119 kelian\u010dio dirgiklio susiejimas su nauju atsaku, kuris yra nesuderinamas su baim\u0117s jausmu. <\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, jei kartotinai siesime u\u017edar\u0105 lifto erdv\u0119 su atsipalaidavimo atsaku, tai baim\u0117s reakcija gali b\u016bti pakeista.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Yra <em><span>dvi<\/span><\/em> prie\u0161prie\u0161inio s\u0105lygojimo r\u016b\u0161ys:<\/span><\/p>\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"> <\/span><span lang=\"LT\"><em>Sisteminio jautrumo ma\u017einimas. <\/em><\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, vaikas bijojo kailini\u0173 objekt\u0173. Tod\u0117l kiekvien\u0105 kart\u0105, kai jis atlikdavo kokius nors teigiamus jam veiksmus (valgydavo sausainius su pienu), \u012f kambar\u012f \u012fne\u0161davo narvelyje tupint\u012f triu\u0161\u012f. Prad\u017eioje jis jo visai nepasteb\u0117davo, v\u0117liau j\u012f prine\u0161davo vis ar\u010diau ir ar\u010diau, tol kol jis sausainius valgyt prad\u0117jo pasisodin\u0119s triu\u0161\u012f ant savo keli\u0173.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><em>Aversinis s\u0105lygojimas. <\/em>T<\/span><span lang=\"LT\">aikydamas sistemin\u012f jautrumo ma\u017einim\u0105, psichoterapeutas siekia pakeisti neigiam\u0105 atsak\u0105 (baim\u0117s jausm\u0105) \u012f nepavojing\u0105 dirgikl\u012f teigiamu atsaku (atsipalaidavimu). <\/span><span lang=\"LT\">O taikydami aversin\u012f s\u0105lygojim\u0105, psichoterapeutas m\u0117gina pakeisti teigiam\u0105 atsak\u0105 \u012f \u017ealing\u0105 dirgikl\u012f neigiamu (pasibjaur\u0117jimo) atsaku. <\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, alkoholik\u0173<span> <\/span>gydymas \u012f alkohol\u012f \u012fpilant vaist\u0173, kurie v\u0117liau sukelia v\u0117mim\u0105.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span lang=\"LT\"><span>Operantinis s\u0105lygojimas kei\u010diant elges\u012f<\/span><\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Operantinio s\u0105lygojimo taikymas konkre\u010dioms elgesio problemoms spr\u0119sti, vadinamas elgesio modifikacija. \u0160i psichoterapija suteik\u0117 vil\u010di\u0173 proti\u0161kai atsilikusiems vaikams pasir\u016bpinti savimi, autistams-bendrauti, schizofrenijos kamuojantiems-protingiau elgtis ligonin\u0117s palatose. <\/span><span lang=\"LT\">Pavyzd\u017eiui, norint ligonius i\u0161mokyti anksti atsikelti, nusiprausti ir pasikloti lov\u0105, jiems duodamas paskatinimas, tarkime \u017eetonai, kuriuos jie gal\u0117s i\u0161keisti \u012f m\u0117giamus dalykus, tokius kaip saldainiai, televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas. Taip skatinamas teigiamas elgesys, ta\u010diau toks metodas turi ir minus\u0173.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Pirmiausia kyla klausimas, kas bus, kai ligonis i\u0161eis i\u0161 ligonin\u0117s, ar jo teigiamas elgesys ir toliau bus skatinamas, o jei ne ar jis laikui b\u0117gant nei\u0161nyks?<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Kitas minusas tas, jog ar kas nors turi teis\u0119 kontroliuoti kit\u0105 \u017emog\u0173, jo elges\u012f? Tie kurie naudoja \u017eeton\u0173 metod\u0105, atima i\u0161 \u017emoni\u0173 tai ko jie nori ir nusprend\u017eia, kok\u012f elges\u012f jie pastiprins.<\/span><\/p>\n<p><!--close entry class--><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kas yra psichoterapija? Tai stiprus ir \u012ftakingas poveikio \u017emogaus asmenybei, jos vystimuisi, psichinei b\u016bsenai metodas. \u0160is poveikis gali pad\u0117ti \u017emon\u0117ms i\u0161spr\u0119sti klini\u0161kai apib\u016bdinamas problemas, suma\u017einti klini\u0161kai pasirei\u0161kian\u010di\u0173 sutrikim\u0173 mast\u0105 arba visi\u0161kai juos panaikinti.<\/p>\n","protected":false},"author":14,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/206"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/14"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=206"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/206\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":221,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/206\/revisions\/221"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=206"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=206"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=206"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}