{"id":249,"date":"2008-10-05T11:15:59","date_gmt":"2008-10-05T18:15:59","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=249"},"modified":"2011-08-24T01:37:40","modified_gmt":"2011-08-24T08:37:40","slug":"meno-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/05\/meno-terapija\/","title":{"rendered":"Meno terapija"},"content":{"rendered":"

Meno terapija<\/strong><\/p>\n

(jei nenurodoma kitaip \u2013 kalbama apie dail\u0117s terapij\u0105<\/em>)<\/span><\/p>\n

\n

Meno terapija atsirado 1938 m. \u0160\u012f termin\u0105 pasi\u016bl\u0117 angl\u0173 dailininkas Andrijanas Hillas (Andrian Hill). Kart\u0105, apsilank\u0119s sergan\u010di\u0173j\u0173 plau\u010di\u0173 ligomis ligonin\u0117je, pajuto ten tvyrojus\u012f li\u016bdes\u012f ir prisl\u0117gt\u0105 nuotaik\u0105. Jis spontani\u0161kai pasi\u016bl\u0117 ligoniams pie\u0161ti. Po keli\u0173 dien\u0173 dailininkas pasteb\u0117jo, kad pie\u0161imo procesas vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms suteikia daug d\u017eiaugsmo, netgi skatina gijim\u0105.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

Visos meno priemon\u0117s (ra\u0161ymas, tapymas, skulpt\u016bra ir t.t.) yra labai tinkamos ie\u0161kant b\u016bd\u0173 i\u0161reik\u0161ti save. Savirai\u0161ka\u00a0\u2013 viena svarbiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kosios esm\u0117s paie\u0161kos ir atsiskleidimo prielaida, priemon\u0117 ir s\u0105lyga. Turin\u010diam psichologini\u0173 problem\u0173 ar sergan\u010diajam psichine liga \u017emogui savirai\u0161kos galimyb\u0117 da\u017enai yra ribota arba visai blokuota. Daug psichologini\u0173 problem\u0173 pasirei\u0161kia nesugeb\u0117jimu realiai matyti save ir kitus, negal\u0117jimu realiai pajusti savo galimybes, nesugeb\u0117jimu i\u0161reik\u0161ti savo norus, nemok\u0117jimu u\u017emegzti artimus kontaktus. Visas \u0161ias psichines negalias da\u017enai \u201esaugo” psichologiniai gynybos mechanizmai, kuri\u0173 per didelio veikimo pasekm\u0117\u00a0\u2013 didel\u0117 siena, sukelianti gynybi\u0161ko \u017emogaus konflikt\u0105 su j\u012f supan\u010diais aplinkiniais \u017emon\u0117mis, sukelianti slegiant\u012f izoliacijos, susvetim\u0117jimo jausm\u0105, nors giliai viduje \u017emogus trok\u0161ta ir tikisi artim\u0173, \u0161ilt\u0173 ir suprantan\u010di\u0173 santyki\u0173.<\/span><\/p>\n

Gimusi kaip psichoterapinis metodas, meno terapija savo vystymosi prad\u017eioje daugiausiai atspind\u0117jo psichoanaliz\u0117s pa\u017ei\u016bras. Psichoanaliz\u0117s pradininko S. Freud\u2019o mintis taikliai atspind\u0117jo meno terapijos tikslingum\u0105: gilumin\u0117s, nesuvoktos mintys ir jausmai da\u017eniausiai i\u0161rei\u0161kiami ne \u017eod\u017eiais, o vaizdiniais ir simboliais. Meno priemon\u0117mis i\u0161reik\u0161ti vaizdiniai atspindi visus pas\u0105moningus procesus, tame tarpe ir baim\u0117s, vidinius konfliktus. Pats S. Freud\u2019as meno terapijos savo praktikoje netaik\u0117, bet, kaip ra\u0161o K. Rudestam (1998), jis buvo labai arti jos, sakydamas: “Sapnus apib\u016bdinti sunku tod\u0117l, kad jie pasakojami \u017eod\u017eiais. Tod\u0117l, kalb\u0117dami apie savo sapnus \u017emon\u0117s da\u017enai sako: “negaliu to apib\u016bdinti \u017eod\u017eiais, bet gal\u0117\u010diau tai nupie\u0161ti”.<\/p>\n

G. Jung\u2019as \u017eeng\u0117 \u0161\u012f \u017eingsn\u012f – jis pra\u0161\u0117 savo pacientus pie\u0161ti savo sapnus, fantazijas, svajones – meno priemone i\u0161reik\u0161tas simbolis turi ry\u0161\u012f su vidiniu \u017emogaus i\u0161gyvenimu. Simbolis da\u017eniausiai atspindi pas\u0105moningus \u017emogaus i\u0161gyvenimo aspektus. Jie n\u0117ra pa\u017ein\u016bs tiesiogiai ir neretai, kaip ra\u0161o G. Jungas, bendrai sunkiai apib\u016bdinami, juolab dar sunkiau ai\u0161kinami. Nes yra labai individual\u016bs, su giliu asmeniniu patyrimu susij\u0119, giliai pasl\u0117pt\u0173, nesuvokt\u0173 \u017emogaus poreiki\u0173, nor\u0173, jausm\u0173 tolimi u\u017e\u0161ifruoti atspind\u017eiai (personaliniai simboliai). Kolektyvin\u0117 pas\u0105mon\u0117, kuri skiriasi nuo individualios pas\u0105mon\u0117s tuo, kad nepriklauso nuo konkretaus \u017emogaus patyrimo, o talpina savyje pirminius i\u0161gyvenim\u0173 modelius – archetipus, produkuoja universalius simbolius – pagal Jung\u0105 – tai bendr\u0173 visiems \u017emon\u0117ms, pirmini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 simbolin\u0117s i\u0161rai\u0161kos.<\/p>\n

Kita meno terapijos pakraipa atspindi humanistin\u0117s terapijos mokykl\u0173 pa\u017ei\u016bras. Jai artimesn\u0117s ir ge\u0161taltin\u0117s terapijos dvasioje vedamos meno terapijos grup\u0117s. Jose labai daug d\u0117mesio skiriama grup\u0117s nari\u0173 aktyvumui, \u012fsitraukimui \u012f menin\u0117s i\u0161rai\u0161kos proces\u0105, poj\u016b\u010di\u0173 ir jausm\u0173, kylan\u010di\u0173 pie\u0161imo metu, aptarimui; kiek ma\u017eiau – pie\u0161ini\u0173 turinio prasm\u0117s analizei.<\/p>\n

Egzistenci\u0161kai orientuota meno terapija nukreipta \u012f gilesn\u012f egzistencini\u0173 problem\u0173 suvokim\u0105. Meno terapija – unikali priemon\u0117, galinti pad\u0117ti \u017emogui su\u017einoti ir priimti ties\u0105 apie save (Bruce L. Moon, 1990). Meil\u0117, mirtis, kan\u010dia, laisv\u0117, atsakomyb\u0117, prasm\u0117 – \u0161i\u0173 ir kit\u0173 pagrindini\u0173 egzistencial\u0173 i\u0161gyvenim\u0105, meno terapija su\u0161velnina savo galimybe kalb\u0117ti apie juos simboliais ir metaforomis, i\u0161rei\u0161kiant juos grafi\u0161kai ir spalvomis. Tai suma\u017eina kalb\u0117jimo nerim\u0105 ir leid\u017eia ar\u010diau i\u0161gyventi j\u0173 buvim\u0105, pajusti savo ir kit\u0173 santyk\u012f su jais. Metafora pacientui padeda geriau atskleisti, i\u0161tirti save, sutelkti savo vaizduot\u0117s, k\u016brybingumo gali\u0105 ie\u0161kant sprendim\u0173 apie savo gyvenimo reik\u0161mes ir prasm\u0119.<\/span><\/p>\n

Meno terapija suteikia galimyb\u0119 suma\u017einti prie\u0161taravim\u0105 tarp to, kaip nor\u0117tum\u0117me elgtis ir jaustis ir to, kaip mes elgiam\u0117s, nor\u0117dami \u012ftikti kitiems \u017emon\u0117ms. Jos pagalba \u017emogus i\u0161dr\u012fsta pasirodyti pasauliui toks, koks yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173, \u00a0bent jau vaizduot\u0117je \u017emogus atkuria tai, kas yra prarasta ar buv\u0119 praeityje. Meno terapijos u\u017esi\u0117mim\u0173 metu jis atsigr\u0119\u017ea \u012f nutr\u016bkusius santykius ir pabendrauja su tuo, su kuo jis nebepalaiko ry\u0161i\u0173, atkuria nemaloni\u0105, trikdan\u010di\u0105 scen\u0105, \u012fvykius, kurie neleid\u017eia gyventi toliau. \u017dmogus gali padeti saugiai vaizdais i\u0161reik\u0161ti tai, kas j\u012f baugina. Taigi, meno terapijoje, svarbu ne tai, kas pavaizduota ar kaip pavaizduota, bet tai, kaip apie vaizdin\u012f ar i\u0161girst\u0105 muzikos k\u016brin\u012f kalbama.<\/p>\n

\u0160okio terapija<\/strong><\/p>\n

<\/strong><\/p>\n

K\u016brybinis procesas, kurio metu \u017emogus naujai pa\u017evelgia \u012f savo patirt\u012f, pabando j\u0105 \u012fsis\u0105moninti ir interpretuoti \u0161okiu ir judesiu. \u0160okis padeda geriau suprasti ir i\u0161reik\u0161ti save: jis i\u0161laisvina pas\u0105mon\u0117je slopinamas mintis, o kilusi\u0105 \u012ftamp\u0105 paver\u010dia emocija, suteikdamas naujos patirties pa\u017einimo d\u017eiaugsm\u0105. \u0160i terapija susijusi su fiziniu kr\u016bviu, tod\u0117l \u017emon\u0117ms, patiriantiems stres\u0105 ir emocin\u0119 \u012ftamp\u0105, ji yra puiki atsipalaidavimo priemon\u0117.<\/span><\/p>\n

\u0160okio terapijos u\u017euomazg\u0173 reikia ie\u0161koti XX a. prad\u017eios Vokietijoje, kur veikiamas ekspresionizmo k\u016br\u0117si i\u0161rai\u0161kos \u0161okio ir ritmin\u0117s gimnastikos jud\u0117jimas. Jo atstovai propagavo nauj\u0105, k\u016brybin\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105, kurio pagrindas \u2013 nat\u016brali kv\u0117pavimo ir judesio i\u0161rai\u0161ka \u0161okyje. Nesp\u0117j\u0119s i\u0161populiar\u0117ti jud\u0117jimas buvo nuslopintas staiga kilusio nacionalsocializmo. Keletas moter\u0173, emigravusi\u0173 \u012f JAV, nor\u0117damos prat\u0119sti ten savo, kaip \u0161ok\u0117j\u0173, karjer\u0105, prad\u0117jo taikyti \u0161ok\u012f terapiniais tikslais \u012fvairiose Amerikos psichiatrijos klinikose. Penktajame de\u0161imtmetyje Trodi Schoop ir Marian Chase \u0161okio terapij\u0105 taik\u0117 psichikos ligoniams. O Mary Whitehouse ir Lilian Espenak C. G. Jungo ir A. Adlerio psichologijos teorij\u0173 pagrindu suk\u016br\u0117 nauj\u0105 \u0161okio terapijos metod\u0105, skirt\u0105 neuroti\u0161kiems pacientams. Naujojo metodo \u2013 \u0161okio terapijos \u2013 \u012fsigal\u0117jimui didel\u0117s \u012ftakos tur\u0117jo ir tuo metu \u012fsigal\u0117jusi humanizmo pakraipa psichologijoje, o d\u0117l nepaprasto atvirumo naujoms psichoterapijos formoms \u0161okio terapijos metodai buvo \u012ftraukti \u012f naujausi\u0173 terapijos priemoni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. <\/span>Tik i\u0161rinktiesiems\u2026<\/span> \u0160okis \u2013 viena seniausi\u0173 \u017emogaus jausm\u0173 i\u0161rai\u0161kos form\u0173, egzistavusi\u0173 visais laikais ir visose kult\u016brose. Jis naudotas ne tik ritualiniais, bet ir gydymo tikslais (pvz., \u0161aman\u0173 \u0161okis). \u0160okis leido nusakyti \u017emogaus identitet\u0105, i\u0161reik\u0161ti jo vertybi\u0173 sistem\u0105 ar pabr\u0117\u017eti priklausym\u0105 tam tikrai grupei. Nuo viduram\u017ei\u0173 \u0161okis vis labiau formalizuojamas ir standartinamas, atsiranda taisykli\u0173, norm\u0173 ir b\u016bd\u0173. Skirtingai nuo tradicin\u0117s visuomen\u0117s, kuri net ne\u012fsivaizduojama be \u0161okio, \u0161iuolaikin\u0117je vakarieti\u0161koje kult\u016broje \u0161okis praranda savo reik\u0161m\u0119. Jis neb\u0117ra kasdienyb\u0117s atributas, \u0161iandien jis tampa menu. Ir nors j\u012f galime pamatyti visur, jis neb\u0117ra taip lengvai prieinamas, kaip atrodyt\u0173 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. \u0160iuolaikinis sceninis \u0161okis prieinamas tik tam tikriems socialiniams sluoksniams, o jo i\u0161mokimas yra daugiamet\u0117s praktikos rezultatas \u2013 profesionalumo po\u017eymis. Be to, dauguma nem\u0117gsta ar vengia \u0161okti, nes nepasitiki savimi, pvz., drovisi savo k\u016bno sud\u0117jimo. \u0160okis n\u0117ra vien k\u016bno judesys, tai ir neverbalin\u0117 komunikacija, galinti geriau nei \u017eod\u017eiai i\u0161reik\u0161ti asmenin\u0119 patirt\u012f. Nors \u010dia n\u0117ra \u017eod\u017ei\u0173, \u0161okis atviras interpretacijai. Atsi\u017evelgiant \u012f kult\u016brin\u012f kontekst\u0105, choreografij\u0105, \u0161ok\u0117j\u0105 ir \u017ei\u016brov\u0105, jame kaskart galima \u012f\u017evelgti vis nauj\u0173 aspekt\u0173. \u0160ok\u012f nesunku suprasti, ta\u010diau jis niekada nebus vienareik\u0161mi\u0161kai suvoktas ir paai\u0161kintas, jis \u2013 simbolinis, skatinantis smalsum\u0105 ir \u017eadinantis fantazij\u0105. J\u012f beveik visada lydi muzika (instrumentin\u0117 ir\/ar vokalin\u0117), tod\u0117l jis yra multisensorinis \u2013 apima visus jutimus, netgi uosl\u0119 (pvz., partnerio k\u016bno kvapas mums irgi perduoda informacij\u0105). O jeigu perduoda informacij\u0105, tai jis yra ir komunikacijos priemon\u0117, leid\u017eianti k\u016bno kalba perteikti tai, k\u0105 \u017eod\u017eiais pasakyti b\u016bt\u0173 nepaprastai sunku ar net ne\u012fmanoma. Ta\u010diau svarbiausia \u0161okio savyb\u0117, d\u0117l kurios jis ir naudojamas terapijoje, yra ta, kad jis sukelia emocij\u0105. Terapija be diagnoz\u0117s \u0160okio terapijos tikslas \u2013 suvokti savo k\u016bno, proto ir sielos visum\u0105 ir keisti tai, kas trukdo \u017emogui gyventi. Jos metu stebima, kaip \u017emogus supranta ir interpretuoja erdv\u0119, laik\u0105, judes\u012f \u012fvairiomis emocin\u0117mis temomis. K\u016bno kalba leid\u017eia neverbaliai pasakyti tai, ko galb\u016bt niekada nepasakytume balsu, tod\u0117l ji stiprina pasitik\u0117jim\u0105 savimi, skatina savi\u017ein\u0105, ir kaip niekas kitas apnuogina nemaloni\u0105 ties\u0105, parodydama problemas, kurias reikia suvokti, i\u0161gyventi ir integruoti, arba pakeisti. \u0160okis atskleid\u017eia tas asmenyb\u0117s dalis, kurios buvo nes\u0105moningai slopinamos, o \u0161okio terapija leid\u017eia jas pa\u017einti, suvokti ir integruoti.<\/span><\/span><\/p>\n

\u017dmogui pakeisti judes\u012f ar \u0161okio element\u0105 daug lengviau, nei atsisakyti sen\u0173 nuostat\u0173, kurios net n\u0117ra \u012fsis\u0105monintos. \u0160i terapija nei\u0161ra\u0161o diagnoz\u0117s, ji leid\u017eia pa\u010diam \u017emogui spr\u0119sti, k\u0105 jis pats nor\u0117t\u0173 keisti savo gyvenime. Palaipsniui did\u0117jant judesio ir k\u016bno savirai\u0161kai, \u017emogus pastebi, kad did\u0117ja ir psichologini\u0173 poky\u010di\u0173 galimyb\u0117s, nyksta i\u0161ankstin\u0117s nuostatos ir kategori\u0161ki \u012fsitikinimai, atsiranda naujas po\u017ei\u016bris ir nauj\u0173 vertinimo kriterij\u0173, o gyvenimas \u012fgauna nauj\u0173 spalv\u0173. Tai atviras k\u016brybinis procesas, skatinantis savirai\u0161kos laisv\u0119, didinantis asmenyb\u0117s s\u0105moningum\u0105 ir suteikiantis gyvenimo d\u017eiaugsm\u0105. \u0160okio terapija tinka visoms am\u017eiaus grup\u0117ms, ji taikoma tiek individualiajai, tiek por\u0173 ar grupi\u0173 terapijai. Ji tinka tiek pacientams, sergantiems \u0161izofrenija, neuroze, depresija, autizmu, tiek sveikiems \u017emon\u0117ms, ie\u0161kantiems gyvenimo prasm\u0117s ir nauj\u0173 savirai\u0161kos priemoni\u0173. \u0160ioje terapijoje naudojamasi k\u016bno kalba, tod\u0117l ji ypa\u010d tinka vaikams ar sunkiai kalbantiems pacientams, o kadangi terapijos priemon\u0117 yra k\u016bnas, ji nepaprastai padeda ligoniams, sergantiems psichikos ligomis, sukelian\u010diomis pasekmi\u0173 k\u016bnui, \u2013 pvz., valgymo ar psichosomatini\u0173 sutrikimais.<\/p>\n

\u0160okio terapijos nauda<\/span><\/p>\n