{"id":252,"date":"2008-10-05T13:33:08","date_gmt":"2008-10-05T20:33:08","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=252"},"modified":"2011-08-24T01:32:43","modified_gmt":"2011-08-24T08:32:43","slug":"kognityvine-psichoterapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/05\/kognityvine-psichoterapija\/","title":{"rendered":"Kognityvin\u0117 psichoterapija"},"content":{"rendered":"

Kognityvin\u0117s psichologijos atsiradimui pats pirmasis pagrind\u0105 pad\u0117jo psichofizikos i\u0161rad\u0117jas, eksperimentin\u0117s psichologijos \u0161alininkas Gustav Fechner (1801<\/span><\/a><\/span> <\/span>– <\/span>1887<\/span><\/a><\/span>), kuris \u012frod\u0117 ry\u0161\u012f tarp k\u016bno ir min\u010di\u0173, proto. G. Fechner \u012fkv\u0117p\u0117 daugel\u012f mokslinink\u0173 ir filosof\u0173, tarp j\u0173 buvo ir vokie\u010di\u0173 medicinos daktaras, psichologas, fiziologas Vilhelmas Vundtas (1832 \u2013 1920). 1871 m. jis prad\u0117jo ra\u0161yti darb\u0105, kuris v\u0117liau istorijoje tapo labai svarbus psichologijai, 1874 m. darbas buvo pavadintas: \u201eFiziologin\u0117s psichologijos principai\u201c. 1879 V. Vundtas Leipcigo universitete \u012fsteig\u0117 pirm\u0105j\u0105 psichologijos laboratorij\u0105 pasaulyje. Po dvej\u0173 met\u0173 jis prad\u0117jo leisti psichologijos \u017eurnal\u0105, pavadinimu \u201ePhilosophical Studies<\/span>\u201d. <\/span>Taip pat \u012fved\u0117 introspekcijos termin\u0105 ir taip pad\u0117jo pagrind\u0105 pl\u0117totis kognityvinei psichologijai, kuri dar daugelyje \u0161altini\u0173 minima kaip pa\u017einimo psichologija. Pats kognityvin\u0117s psichologijos atsiradimo \u201el\u016b\u017eis\u201c \u012fvyko \u0160iaur\u0117s Amerikoje XX a. viduryje, jis \u012fvyko d\u0117l to, kad buvo siekiama suprasti m\u0105stym\u0105, sukurti mokslinius m\u0105stymo tyrimo metodus, pa\u010dius pagrindus, kurie b\u016bt\u0173 paremti biologijos metodais. Jie pad\u0117t\u0173 tirti \u017emog\u0173 kaip organizm\u0105, gebant\u012f veiksmingai apdoroti informacij\u0105. \u201eL\u016b\u017eio\u201c atsiradimui \u012ftakos tur\u0117jo Ge\u0161talt psichologija, taip pat Jean Piaget darbai, kur jau \u010dia autorius i\u0161skyr\u0117 stadijas\/fazes, kurios suskirsto vaiko pa\u017einimo proces\u0105. Kognityvin\u0117s psichologijos termin\u0105 sudar\u0117 Ulric Neisser savo knygoje, publikuotoje 1967 (Pa\u017eintin\u0117 psichologija), kurioje jis \u012fveda kognityvin\u0117s psichologijos apibr\u0117\u017eim\u0105. Jis charakterizuoja, kad \u017emon\u0117s yra kaip dinami\u0161kos informacijos apdorojimo sistemos, kuri\u0173 protin\u0117s operacijos gal\u0117t\u0173 b\u016bti apib\u016bdintos skai\u010diavimo terminais. <\/span>Tad kognityvin\u0117 teorija atsirado tam, kad geriau pa\u017eintume \u017emogaus prot\u0105, suprastume, kaip \u017emogus m\u0105sto, kod\u0117l vienaip ar kitaip elgiasi, kas gi vyksta, kai \u017emogus gauna informacij\u0105, j\u0105 apdoroja ir panaudoja. M\u0117ginama paai\u0161kinti kaip m\u0105stymas paveikia \u017emogaus jausmus, emocin\u0119 b\u016bsen\u0105.
\n
\nKognityvin\u0117s teorijos centre yra \u017emogaus m\u0105stymas, pati protin\u0117 veikla tokia kaip problemos i\u0161sprendimas, atmintis ir kalba. Ir skirtingai nuo biheviorizmo, kuris susitelkia tiktai ties pastebimu ir matomu elgesiu, kognityvin\u0117je psichologijoje svarbu protin\u0117 veikla, vidin\u0117s proto b\u016bsenos. Taip pat skirtingai ir nuo psichoanaliz\u0117s, kuri pasitiki subjektyviu suvokimu, o kognityvin\u0117 psichologija naudoja mokslinius tiriamojo darbo metodus, kad i\u0161tirt\u0173 protin\u0119 veikl\u0105.<\/p>\n

<\/span>Jei kognityvin\u0117 psichologija orientuojasi \u012f \u017emogaus m\u0105stym\u0105, tai \u0161i teorija patologija laiko neracional\u0173, negatyv\u0173 m\u0105stym\u0105, tik\u0117jim\u0105 tuo, ko n\u0117ra. Kognityvin\u0117s psichoterapijos tikslas yra pakeisti m\u0105stymo model\u012f, kartais m\u0105stymo stereotipai i\u0161kreipia \u017emogaus real\u0173 gyvenimo suvokim\u0105, tai \u017emogui neleid\u017eia tinkamai gyventi, trukdo jo poreikiams, kasdieniam gyvenimui, be prie\u017easties sukelia nerim\u0105, depresin\u0119 nuotaik\u0105. Jie taip pat siekia i\u0161mokyti \u017emog\u0173 veiksmingiau ir teisingiau m\u0105styti. Nes kognityvin\u0117s psichologijos \u0161alininkai teigia, kad m\u0105stymas paveikia jausmus. \u017dmogaus emocines reakcijas sukelia ne tiesiogiai pats rei\u0161kinys, bet mintys reaguojant \u012f t\u0105 rei\u0161kin\u012f (561 psl., \u201ePsichologija\u201c, D. G. Myers). M\u0105stymo modeli\u0173 \u017emon\u0117s i\u0161moksta, tod\u0117l juos galima pakeisti \u012f kitus, naudingesnius modelius patiems \u017emon\u0117ms. <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Kognityvin\u0117s psihoterapijos specialistai terapijos metu si\u016blo klientams alternatyvius m\u0105stymo b\u016bdus, jie si\u016blo asmeniui \u012fvairiapusi\u0161kai pa\u017evelgti \u012f situacij\u0105, pat\u012f gyvenim\u0105, \u012f pa\u010dio asmens vaidmen\u012f jame. \u0160i terapija yra viena veiksmingaiusi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s psichoterapijos kryp\u010di\u0173, ji yra trumpalaik\u0117, ai\u0161kiai strukt\u016bruota. Kognityvin\u0117 psichoterapija efektyviai padeda <\/span>\u012fveikti depresij\u0105, nerim\u0105, asocial\u0173 elges\u012f, psichosomatinius negalavimus, valgymo sutrikimus, fobijas, panik\u0105, darbo, vertinimo ir kt. problemas. <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Kognityvin\u0117 terapija pirmiausiai prasideda nuo to, kad terapeutas paklausia kliento, kokia buvo jo nuotaika ir savijauta visa savaite. Taip siekiama i\u0161siai\u0161kinti kokiu keliu toliau su klientu dirbti, kokios nuotaikos ir kokie sutrikimai yra. Terapijos metu specialistas klausin\u0117ja kliento apie k\u0105 jis nor\u0117t\u0173 \u0161iandien \u0161nek\u0117ti, sulyginamas pra\u0117j\u0119s ir dabartinis u\u017esi\u0117mimas. Aptariama ko pasiek\u0117 pra\u0117jusio u\u017esi\u0117mimo metu, mokosi nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 spr\u0119sti vienokias ar kitokias problemas, naujai pa\u017evelgti \u012f situacijas, specialistas si\u016blo alternatyvas, kaip galima pa\u017evelgti i\u0161 \u0161alies \u012f esam\u0105 situacij\u0105. Klientas mokosi nauj\u0173 m\u0105stymo modeli\u0173.<\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Vienas i\u0161 kognityvin\u0117s psichologijos \u0161alinink\u0173 Alberto Elliso pasi\u016bl\u0117 racionali\u0105j\u0105 emocin\u0119 terapij\u0105, kurioje klientams atskleid\u017eiamos j\u0173 absurdi\u0161kos mintys ir jos sugriaunamos. Tai visi\u0161kai kitokia terapija, nei pasi\u016blytos daugelio psicholog\u0173, tarp j\u0173 C. Rogers, kuriose deklaruojamas \u0161iltas, suprantantis palankumas kliento jausmams. Racionalioje emocin\u0117je terapijoje A. Ellisas si\u016blo visi\u0161kai su\u017elugdyti neprotingas \u017emoni\u0173 mintis, keisti \u017emoni\u0173 m\u0105stym\u0105, atskleisti min\u010di\u0173, kurios pasmerktos \u017elugti, absurdi\u0161kum\u0105. Tai pakeitus pasikeis ir \u017emoni\u0173 veiksmai bei jausmai. A. Ellisas drasti\u0161kai atskleid\u017eia klientams, kad j\u0173 mintys yra absurdi\u0161kos: \u201e Tai nes\u0105mon\u0117! Visada ta pati nes\u0105mon\u0117.\u201c (D. G. Myers, 2000). <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Kitas kognityvin\u0117s psichoterapijos pradininkas Aaronas Beckas i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 mok\u0117si Freudo taikyt\u0173 b\u016bd\u0173. Jis analizavo \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 depresija, sapnus. Pasteb\u0117jo, kad sapnuose pasirei\u0161kian\u010dios neigiamos mintys kartojasi ir realiame gyvenime, tod\u0117l Beckas taikydamas kognityvin\u0119 terapij\u0105 siekia pakeisti klient\u0173 neigiamus \u012fsitikinimus apie save, savo pad\u0117t\u012f ir ateit\u012f. Bendras tikslas nuimti juodus akinius klientui nuo aki\u0173, su kuriais gyvenim\u0105 mato juod\u0105. Ta\u010diau A. Beckas kitaip nei A. Elliso taiko malonesn\u012f ir \u0161velnesn\u012f klausin\u0117jim\u0105, taip padeda klientui suvokti savo neracional\u0173 m\u0105stym\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Buvo \u012frodyta, kad kognityvin\u0117s terapijos metu depresija ypa\u010d susilpn\u0117jo, kai sergantiems depresija pacientams <\/span>buvo taikoma programa, mokanti m\u0105styti kitaip, pasteb\u0117ti teigiamus dalykus ir ai\u0161kinti juos asmeniniu ind\u0117liu, neprisiimti kalt\u0117s u\u017e blogus \u012fvykius, pernelyg neapibendrinti blog\u0173 dalyk\u0173. Taip pat kognityvin\u0117s terapijos specialistai kei\u010dia ne tik neracional\u0173 m\u0105stym\u0105, bet bando kartu keisti ir elges\u012f. Tod\u0117l da\u017enai dar naudojama kognityvin\u0117 elgesio terapija, kurios tikslas yra i\u0161mokyti \u017emones \u012fsis\u0105moninti savo neracional\u0173 neigiam\u0105 m\u0105stym\u0105, pakeisti j\u012f naujais m\u0105stymo modeliais bei kalb\u0117jimo b\u016bdais ir treniruoti teigiamesn\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f kasdien\u0119 aplink\u0105. <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span>Taigi kognityvin\u0117 psichologija i\u0161kelia \u012f vir\u0161\u0173 \u017emogaus m\u0105stym\u0105, protin\u0119 veikl\u0105, atmint\u012f, suvokim\u0105 ir kitus procesus. Tod\u0117l visi sutrikimai siejami su protine veikla, su pa\u010diu \u017emogaus m\u0105stymu, suvokimu sav\u0119s, aplinkos. Jei \u017emogus neracionaliai, negatyviai m\u0105sto, tada atsiranda ir patologija, da\u017eniausiai susijusi su jausmais, nuotaika, pastovia emocine b\u016bsena. Tad kognityvin\u0117 psichoterapija moko keisti m\u0105stymo modelius, tarsi sugr\u0105\u017eina \u017emog\u0173 \u012f real\u0173 pasaul\u012f, kuris \u201enuspalvintas\u201c naturaliomis spalvomis. <\/span><\/span><\/p>\n

<\/span><\/span>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n