{"id":259,"date":"2008-10-06T03:56:24","date_gmt":"2008-10-06T10:56:24","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=259"},"modified":"2008-10-06T03:58:24","modified_gmt":"2008-10-06T10:58:24","slug":"nuotaikos-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/06\/nuotaikos-sutrikimai\/","title":{"rendered":"Nuotaikos sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p>Svarbiausias nuotaikos sutrikim\u0173 bruo\u017eas yra pakitusi nuotaika:<\/p>\n<ul>\n<li>Depresija (su nerimu arba be jo);<\/li>\n<li>Pakilumas;<\/li>\n<\/ul>\n<p>Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami \u012fvair\u016bs nuotaikos sutrikim\u0173 tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvej\u0173 sutrikim\u0173 simptomai yra persipyn\u0119, tod\u0117l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskait\u0173\u00a0metu pla\u010diau susipa\u017einsime su dviem kra\u0161tutiniais nuotaikos sutrikimais &#8211; depresija ir manija. \u00a0<\/p>\n<p><!--more--><strong>Depresija<\/strong><\/p>\n<p>S\u0105voka depresija apima \u012fvairias b\u016bsenas, kurios gali skirtis tiek savo sunkumu, tiek trukme. Galima i\u0161skirti tris pagrindines depresijos sampratas:<\/p>\n<ul>\n<li>Depresija yra li\u016bdna nuotaika, kuri gali b\u016bti santykinai reaktyvi.<\/li>\n<li>Depresijos yra psichikos b\u016bsena, kuri yra santykinai stabili, ir kuriai yra b\u016bdingos specifin\u0117s emocin\u0117s, motyvacin\u0117s, fizin\u0117s, kognityvin\u0117s ir elgesin\u0117s charakteristikos.<\/li>\n<li>Depresija yra psichikos sutrikimas, tai yra tokia psichikos b\u016bsena, kurios komponentai ir j\u0173 intensyvumas atitinka bendrai priimtus klinikinius kriterijus.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Pagrindiniai depresijos po\u017eymiai TLK-10 lig\u0173 klasifikacijoje yra: li\u016bdna nuotaika, suma\u017e\u0117j\u0119 interesai ir pasitenkinimas, suma\u017e\u0117jusi energija, padid\u0117j\u0119s nuovargis, ma\u017eas aktyvumas. Kiti \u012fprasti po\u017eymiai: susilpn\u0117jusi koncentracija ir d\u0117mesys, suma\u017e\u0117j\u0119s sav\u0119s vertinimas ir pasitik\u0117jimas savimi, kalt\u0117s ir beverti\u0161kumo id\u0117jos, ni\u016brus ir pesimistinis ateities \u012fsivaizdavimas, sav\u0119s \u017ealojimo ar savi\u017eudyb\u0117s id\u0117jos ar veiksmai, sutrik\u0119s miegas, suma\u017e\u0117j\u0119s apetitas. Netipi\u0161ki depresijos po\u017eymiai gali b\u016bti nerimas, motorin\u0117 a\u017eitacija ar slopinimas, irzlumas, gausus alkoholio vartojimas, histrioninis elgesys, fobiniai ar obsesiniai simptomai, hipochondrinis susir\u016bpinimas, emocinio reagavimo \u012f malonias situacijas stoka, libido ma\u017e\u0117jimas.<\/p>\n<p>Pagal sunkum\u0105 depresija skirstoma \u012f sunkios, vidutin\u0117s ir lengvos depresijos epizodus. Nepriklausomai nuo epizodo sunkumo, kad b\u016bt\u0173 diagnozuotas sutrikimas, depresijos po\u017eymiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eiausiai dvi savaites.<\/p>\n<p><strong>Depresijos epidemiologija<\/strong>. Lietuvoje depresija suserga 2,3-4,4% vyr\u0173 ir 4,9-8,7% moter\u0173, o tikimyb\u0117 susirgti depresija \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 laikotarpyje yra 1,3-2,2% vyrams ir 3,0-4,6% moterims (\u017dilinskas ir kt. 1999). Viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 su depresija yra ne vien tai, kad ji yra paplitusi, bet ir tai, kad ji linkusi kartotis. Pasikartojan\u010dius depresijos epizodus patiria daugiau nei 80% sirgusi\u0173 depresija suaugusi\u0173j\u0173 ir \u0161is rodiklis ima art\u0117ti prie 100%, jei priskai\u010diuojami lengvesni ir subklinikiniai depresijos epizodai (Hammen, 2003). Apie 15% sergan\u010di\u0173j\u0173 depresija nusi\u017eudo (Hammen, 2003), apie 56% bando \u017eudytis.<\/p>\n<p>Tyrimai rodo auk\u0161t\u0105 depresijos komorbidi\u0161kum\u0105 su kitais psichikos sutrikimais. Pvz.: Melartin ir kt. (2002) tyrime lydintys psichikos sutrikimai buvo b\u016bdingi 79% depresija sergan\u010di\u0173 tiriam\u0173j\u0173. Da\u017eniausiai buvo diagnozuojami lydintys nerimo sutrikimai &#8211; 57%, asmenyb\u0117s sutrikimai- 44% bei probleminis alkoholio vartojimas &#8211; 25%. Sergantys depresija taip pat i\u0161sako daugiau somatini\u0173 skund\u0173. Depresija sergantys asmenys 30-50% daugiau naudoja ir kitas medicinos paslaugas (McIntyre, O\u2018Donovan, 2004).<\/p>\n<p>Depresija yra susijusi su \u017eymiu gyvenimo kokyb\u0117s blog\u0117jimu. 60-80% depresijos pasekmi\u0173 yra ne medicinin\u0117s &#8211; prarastas ar suma\u017e\u0117j\u0119s darbingumas, produktyvumas. Pvz.: Did\u017eiojoje Britanijoje i\u0161laidos susijusios su depresija sudaro 15.46 milijard\u0173 svar\u0173, i\u0161 j\u0173 tik 696 milijonai i\u0161leisti gydymui (European Commision, 2004). Depresija reik\u0161mingai veikia \u0161eimos gyvenim\u0105: daug\u0117ja problem\u0173 tarpasmeniniuose santykiuose, depresija sergan\u010di\u0173j\u0173 vaikai patiria daugiau psichosocialini\u0173 problem\u0173. Depresija sergantys asmenys patiria daugiau fizin\u0117s sveikatos problem\u0173, did\u0117ja mirtingumas (pvz.: nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173), stigmatizacija, nusikalstamumo ir valkatavimo rizika.<\/p>\n<p><strong>Depresijos prie\u017eastys ir rizikos veiksniai<\/strong>. Depresij\u0105 lemia biologini\u0173, psichologini\u0173 ir socialini\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veika. Biologiniai veiksniai nulemia polink\u012f depresijai, ta\u010diau konkretaus epizodo prad\u017ei\u0105 da\u017eniausiai \u012ftakoja neigiami gyvenimo \u012fvykiai.<\/p>\n<p>Prie biologini\u0173 depresijos prie\u017eas\u010di\u0173 nurodoma paveldimumo reik\u0161m\u0117 bei lytini\u0173 hormon\u0173 \u012ftaka. Identi\u0161kas dvynys turi 54% tikimyb\u0119 susirgti depresija, jei serga kitas dvynys. Neidenti\u0161ki dvyniai &#8211; 19%, t.y. tik \u0161iek tiek daugiau nei bendroji populiacija. Su lytimi susij\u0119 faktoriai gali b\u016bti:<\/p>\n<ul>\n<li>Prie\u0161menstruacinis nuotaikos sutrikimas &#8211; kai kurios moterys patiria gana \u017eymius nuotaikos svyravimus menstruacinio ciklo metu. Teigiam, kad \u0161ios moterys turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti ir derpesija.<\/li>\n<li>N\u0117\u0161tumas ir pogimdyvinis laikotarpis. N\u0117\u0161tumo metu apie 70% moter\u0173 patiria depresijos simptomus, 10-16% moter\u0173 depresijos simptomai b\u016bna labai stipr\u016bs. 10-16% moter\u0173 depresija i\u0161sivysto po gimdymo.<\/li>\n<li>Menopauz\u0117. Manoma, kad menopauz\u0117 yra susijusi su didesne depresijos rizika.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Po\u017ei\u016bris, kad depresija susijusi su lytiniais hormonais yra gana smarkiai kritikuojamas, nes da\u017enai moterys, kurios suserga depresija n\u0117\u0161tumo ar menopauz\u0117s metu, yra patyrusios sunkesni\u0173 ar lengvesni\u0173 depresijos epizod\u0173 ir anks\u010diau. Taigineai\u0161ku, kiek \u0161ios s\u0105sajos yra stiprios.<\/p>\n<p>Depresijai atsirasti da\u017enai svarb\u016bs ir socialiniai veiksniai, tokie kaip:<\/p>\n<ul>\n<li>\u017demas socialinis statusas. Pavyzd\u017eiui, depresija da\u017eniau serga moterys, kurios nedirba u\u017e \u0161eimos rib\u0173.<\/li>\n<li>Vieni\u0161umas ir socialinio palaikymo stoka. Vieni\u0161os motinos, nepriklausomai nuo to ar jos yra i\u0161siskyrusios, ar niekada nebuvo i\u0161tek\u0117jusios, turi tris kartus didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti depresija nei i\u0161tek\u0117jusios motinos. Tuo tarpu ved\u0119 vyrai depresija serga re\u010diau.<\/li>\n<li>Alkoholio ir narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Depresija sergantys \u017emon\u0117s da\u017eniausiai patys prisideda prie santyki\u0173 bloginimo. D\u0117l neverbalini\u0173 signal\u0173, toki\u0173 kaip l\u0117ta kalba, ilgos tylos pauz\u0117s, abejon\u0117s, bloga nuotaika, aki\u0173 kontakto stoka, li\u016bdna mimika, su jais sunku bendrauti. D\u0117l perd\u0117ta poreikio gauti palaikym\u0105 (nepasitik\u0117jimas kit\u0173 i\u0161sakomais jausmais, siekis patvirtinti neigiam\u0105 sav\u0119s vaizd\u0105), jie artimiesiems \u012fkyri d\u0117mesio poreikiu ir abejon\u0117mis. D\u0117l depresijos dalis sergan\u010di\u0173j\u0173\u00a0vengia bendravimo ar apsunkina j\u012f bloga emocij\u0173 ar elgesio kontrole. D\u0117l \u0161i\u0173 elgesio charakteristik\u0173 ir depresija sergan\u010di\u0173j\u0173 konsultavimas yra sud\u0117tingas.<\/p>\n<p><strong>Depresijos gydymo metodai<\/strong><\/p>\n<p>Depresijos gydymas tiek gydant psichoterapija, tiek medikamentais, literat\u016broje tradici\u0161kai skirstomas \u012f tris fazes:<\/p>\n<ul>\n<li>\u016ami faz\u0117 (<em>acute)<\/em> paprastai trunka iki 6 &#8211; 8 savai\u010di\u0173. Jos metu siekiama stabilizuoti depresijos simptomus ir gauti gydymo atsak\u0105. Gydymo atsaku laikoma b\u016bsena, kai depresijos po\u017eymi\u0173 intensyvumas suma\u017e\u0117ja 50% nuo pradinio intensyvumo.<\/li>\n<li>T\u0119stin\u0117 faz\u0117 <em>(continuation)<\/em> prasideda tada, kai pasiekiama simptom\u0173 stabilizacija ir t\u0119siasi iki tol, kol pasiekiama visi\u0161ka remisija. Vieno epizodo gydymas gali trukti 6-12 m\u0117nesi\u0173.<\/li>\n<li>Palaikomoji faz\u0117 <em>(maintenance)<\/em> prasideda depresijos epizodui pasibaigus. \u0160ios faz\u0117s tikslas &#8211; pasikartojan\u010di\u0173 epizod\u0173 prevencija.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Depresija da\u017eniausiai gydoma antidepresantais. Daugelio antidepresant\u0173 veikimas yra kompleksi\u0161kas ir tik i\u0161 dalies \u017einomas. Manoma, kad nuotaikos ir kit\u0173 vegetacini\u0173 funkcij\u0173, susijusi\u0173 su depresija , reguliavime dalyvauja neurotransmiteriai, tokie kaip norepinefrinas, seratoninas, dopaminas ir kiti. Depresij\u0173 metu gali sutrikti neurotransmiteri\u0173 sintez\u0117, j\u0173 i\u0161siskyrimas i\u0161 neuron\u0173, padid\u0117ti fermentinis aktyvumas ar pagreit\u0117ti neurotransmiteri\u0173 inaktyvavimas. Yra manoma, kad nei viena i\u0161 antidepresant\u0173 klasi\u0173 neturi ai\u0161ki\u0173 privalum\u0173 prie\u0161 kitas klases, tod\u0117l konkretaus vaisto pasirikimas priklauso nuo individualios ir \u0161eimos gydymo istorijos, \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, perdozavimo rizikos ir ka\u0161t\u0173.<\/p>\n<p>Gydymo vaistais efektyvumas da\u017eniausiai vertinamas lyginat su placebo rezultatais. \u016amios faz\u0117s metu apie 50% depresija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 depresijos po\u017eymiai reik\u0161mingai reaguoja \u012f gydym\u0105, apie 30% \u017emoni\u0173 teigiami poky\u010diai b\u016bna ir placebo grup\u0117je. Kai depresija yra sunki, atsakas \u012f medikamentin\u012f gydym\u0105 yra ma\u017eesnis, taip pat ma\u017eiau \u017emoni\u0173 patiria spontanin\u012f pager\u0117jim\u0105 vartodami placeb\u0105.<\/p>\n<p>Ypa\u010d sunki\u0173 ir gydymui rezistenti\u0161k\u0173 depresij\u0173 atvejais yra taikoma elektrotraukulin\u0117 terapija. Naudojant speciali\u0105 aparat\u016br\u0105 per paciento smegenis perleid\u017eiama nuo 70 iki 130 volt\u0173 elektros srov\u0117. Pacientui duodami trumpai veikiantys analgetikai, kad \u0161i proced\u016bra neb\u016bt\u0173 nemaloni. Veikimo mechanizmas n\u0117ra \u017einomas. Manoma, kad elektros i\u0161krova suma\u017eina metabolin\u012f aktyvum\u0105 ir kraujo apykait\u0105, tokiu b\u016bdu sukeldama ne\u012fprast\u0105 smegen\u0173 aktyvum\u0105. \u0160alutiniai rei\u0161kiniai: pasimetimas, atminties sutrikimai.<\/p>\n<p>Psichologini\u0173 ir socialini\u0173 intervencijos priemoni\u0173 efektyvumas yra nagrin\u0117tas \u017eymiai ma\u017eiau nei vaist\u0173. Tarp santykinai naujausi\u0173 psichoterapijos metod\u0173, kuri\u0173 efektyvumas pagr\u012fstas moksli\u0161kai yra nurodomos tarpasmenin\u0117 bei kognityvin\u0117-elgesio psichoterapijos.<\/p>\n<p>\u0160iuo metu Europoje gana daug d\u0117mesio skiriama depresijos prevencijai. Pagrindin\u0117s prevencijos kryptys yra apibr\u0117\u017etos ES dokumente &#8220;Actions against depression: improving mental health and well-being by combating the adverse health, social and economic consequences of depression&#8221;, 2004.\u00a0 Norint i\u0161vengti depresijos neu\u017etenka orientuotis vien \u012f atskir\u0105 \u017emog\u0173, poveikis tur\u0117t\u0173 b\u016bti sistemi\u0161kas ir apimti \u012fvairius lygmenis:<\/p>\n<ul>\n<li>Populiacijos lygmuo: po\u017ei\u016brio \u012f sergan\u010dius \u017emones keitimas, stigmatizacijos ma\u017einimas &#8211; informavimo kampanijos.<\/li>\n<li>Sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugos: taikom\u0173 diagnostini\u0173 ir gydymo metod\u0173 efektyvumo tikrinimas tyrimais ir meta-analiz\u0117mis, personalo mokymas, konsultavimas ir palaikymas.<\/li>\n<li>Kitos paslaugos ir \u012fstaigos: ankstyvoji intervencija vaikyst\u0117je, prevencin\u0117s programos mokyklose (narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo, savi\u017eudybi\u0173, elgesio problem\u0173), prevencinis darbas darbo vietose ir gr\u0105\u017einimas \u012f darb\u0105, prevencinis darbas su senais \u017emon\u0117mis.<\/li>\n<li>Individuali pagalba asmeniui ir \u0161eimai: savipagalbos, gyvenimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymas, sav\u0119s vertinimo didinimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Siekiant ka\u017ek\u0105 pakeisti, reikia nepamir\u0161ti, kad d\u0117mesys depresijai yra integrali pozityviosios psichikos sveikatos strategijos dalis. Kuo daugiau kalb\u0117sime apie sveikat\u0105, pozityviuosius psichikos sveikatos veiksnius, tuo daugiau prisid\u0117sime ir prie to, kad \u017emon\u0117s, kurie turi nuotaikos problem\u0173 ateit\u0173 pagalbos, suprast\u0173 savo sunkumus. \u0160viet\u0117ji\u0161ka veikla padeda visuomenei geriau suprasti tiek sutrikim\u0105, tiek sveikat\u0105. Tai ma\u017eina atst\u016bmim\u0105, stigmatizacija ir atskirt\u012f. Tuo tarpu stigma ir ignoravimas ma\u017eina nor\u0105 investuoti \u012f psichikos sveikatos strategijas, tod\u0117l tai svarbi prevencinio darbo sritis. Kuo daugiau \u017emoni\u0173, \u012fstaig\u0173 nor\u0117s bendradarbiauti, tuo geresni\u0173 rezultat\u0173 pasieksime. Dialogas ir partneryst\u0117 tarp suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 yra naudingi vystant nacionalines\/regionines psichikos sveikatos skatinimo strategijas. Strategijos turi apimti \u012fvairius sektorius ir skirtingus am\u017eiaus tarpsnius. Svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir dalinimasis patirtimi.<\/p>\n<p><strong>Manija<\/strong><\/p>\n<p>Manija, tai liguistai pakili nuotaika. Pagal TLK-10 manija nustatoma, jei nuotaika pakili neatsi\u017evelgiant \u012f aplinkybes ir stebimas energijos padid\u0117jimas, d\u0117l kurio atsiranda hiperaktyvumas, kalbos skubumas, suma\u017e\u0117j\u0119s miego poreikis. Kiti po\u017eymiai: sunku koncentruoti d\u0117mes\u012f, padid\u0117j\u0119s sav\u0119s vertinimas, optimizmas, pervertinimo id\u0117jos, suma\u017e\u0117j\u0119s socialini\u0173 norm\u0173 jutimas. Gali b\u016bti jutim\u0173 sutrikim\u0173, asmuo gali imtis keist\u0173 plan\u0173, tapti agresyvus, dirglus. Manija diagnozuojama, jei sutrikimai ry\u0161k\u016bs bent savait\u0119, sutrinka \u012fprastas darbingumas ir socialinis aktyvumas.<\/p>\n<p>Kai manijos ir depresijos epizodai kei\u010dia vienas kit\u0105, tai vadinama <strong>bipoliniu sutrikimu<\/strong>. Epizodai gali keisti vienas kit\u0105 arba tarp j\u0173 gali b\u016bti normalios nuotaikos periodai. Ne\u017eym\u016bs nuotaikos svyravimai, nesukeliantys ry\u0161ki\u0173 psichosocialini\u0173 problem\u0173 yra vadinami <strong>ciklotimija<\/strong>.<\/p>\n<p><strong>Manijos epidemiologija<\/strong>. Manija yra \u017eymiai retesnis sutrikimas nei depresija. B\u016bdingas 1% populiacijos. Prasideda apie 20-uosius metus. Vienodai b\u016bdingas tiek vyrams, tiek moterims. Kaip ir depresija linkusi kartotis. 50% sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo b\u0117gyje patiria 4 ir daugiau epizodus.<\/p>\n<p><strong>Manij\u0105 ai\u0161kinan\u010dios teorijos. <\/strong>Biologin\u0117: stebimas didesnis paveldimumas. Suserga 70% identi\u0161k\u0173 dvyni\u0173 ir 25% neidenti\u0161k\u0173 dvyni\u0173. Manija sergan\u010di\u0173j\u0173 artimieji bendrai turi didesn\u0119 tikimyb\u0119 sirgti \u012fvairiais nuotaikos sutrikimais. Psichologin\u0117s teroijos teigia, kad manija\u00a0tarsi gynybos laikotarpis, kai \u017emogus ignoruoja savo blog\u0105 psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105, t.y. depresij\u0105.\u00a0Remiantis socialiniu po\u017ei\u016briu,\u00a0manijos epizodus da\u017eniausiai i\u0161\u0161aukia stresin\u0117s situacijos.<\/p>\n<p><strong>Manijos gydymas<\/strong>. Manija sergantiems \u017emon\u0117ms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai. Ma\u017edaug 80% li\u010dio karbonatas, kuris yra veiksmingas tiek depresijos, tiek manijos metu. Ta\u010diau litis gali tur\u0117ti labai sunkius ir net mirtinus \u0161alutinius poveikius. Jei \u0161io elemento koncentracija kraujyje vir\u0161ija leistin\u0105 norm\u0105, gali prasid\u0117ti apsinuodijimas. Po\u017eymiai: tremoras, sutrikusi rega, pykinimas, sutrik\u0119s \u0161irdies ritmas, \u0161irdies sm\u016bgis, koma ir kt. Tod\u0117l vartojant b\u016btina reguliari gydytojo prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n<p>Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrin\u0117, strukt\u016bruojanti. Tam da\u017eniausiai naudojama kognityvin\u0117-elgesio terapija, kuri yra ai\u0161kiai nukreipta \u012f tam tikras, konkre\u010dias elgesio sritis. Asmuo gali b\u016bti mokomas problem\u0173 sprendimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Manoma, kad tai gali pad\u0117ti i\u0161vengti stres\u0173, kurie i\u0161\u0161aukt\u0173 naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergan\u010diuosius mokyti apie sutrikimo eig\u0105. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistais, ypa\u010d vaist\u0173 vartojimo stabilumo. Teikiant pagalb\u0105 taip pat dirbama ir su \u0161eimomis. Siekiama, kad \u0161eima \u017einot\u0173 apie kliento b\u016bsen\u0105, j\u0105 suprast\u0173 ir priimt\u0173.<\/p>\n<p>Parengta pagal:<\/p>\n<ul>\n<li>European Commission. Green Paper: Improving the mental health of the population: Towards a strategy on mental health for the European Union. European Communities 2005.<\/li>\n<li>Hammen G. Mood disorders. \/ Handbook of Psychology, Vol. 8. Clinical Psychology. Stricker G, Widiger TA (eds.) 2003, Wiley: 2003. 93-118p.<\/li>\n<li>Hollon SD, Thase ME, Markowitz JC. Treatment and prevention of depression. Psychological Science in the Public Interest, 2002; 3 (2): 39-77.<\/li>\n<li>Judd LL, Paulus MP, Wells KB, Rapaport MH. Socioeconomic burden of subsyndromal depressive symptoms and major depression in a sample of the general population. American Journal of Psychiatry 1996; 153: 1411-1417.<\/li>\n<li>McIntyre RS, O&#8217;Donovan C. The human cost of not achieving full remission in depression. Canadian Journal of Psychiatry 2004; 49 [Suppl 1]: 10S-16S.<\/li>\n<li>TLK-10 Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas: Medicina, 1997.<\/li>\n<li>\u017dilinskas M., Valius L., Daubaras G. Depresija ir nerimas\/ Lig\u0173 profilaktika ir gydymas pirmin\u0117je sveikatos prie\u017ei\u016broje. Kauno medicinos universitetas, 1999: 37-47.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Svarbiausias nuotaikos sutrikim\u0173 bruo\u017eas yra pakitusi nuotaika: Depresija (su nerimu arba be jo); Pakilumas; Nuotaikos sutrikimus paprastai lydi sutrikimai kitose bendravimo sferose (pvz.: motyvacija, darbingumas, bendravimas ir t.t.). Nors skiriami \u012fvair\u016bs nuotaikos sutrikim\u0173 tipai (depresija, manija, bipolinis sutrikimas ir kt.), daugeliu atvej\u0173 sutrikim\u0173 simptomai yra persipyn\u0119, tod\u0117l tiksliai klasifikuoti nuotaikos sutrikimus yra sunku. Paskait\u0173\u00a0metu pla\u010diau [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[26,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/259"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=259"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/259\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":264,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/259\/revisions\/264"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=259"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=259"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=259"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}