{"id":265,"date":"2008-10-06T14:23:47","date_gmt":"2008-10-06T21:23:47","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=265"},"modified":"2008-10-06T23:44:19","modified_gmt":"2008-10-07T06:44:19","slug":"nerimas-kognityvineje-elgesio-terapijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/06\/nerimas-kognityvineje-elgesio-terapijoje\/","title":{"rendered":"Nerimas &#8211; kognityvin\u0117je elgesio terapijoje"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">NERIMAS &#8211; tai reakcija \u012f i\u0161orin\u012f pavoj\u0173, su\u017eeidim\u0105, kurio tikim\u0117s, kur\u012f numatome. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Kas da\u017eniausiai ken\u010dia nuo nerimo? \u017dmon\u0117s, kurie yra:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Aktyv\u016bs<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Ver\u017el\u016bs<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Labai jautr\u016bs skausmui <\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><!--more-->Kognityvin\u0119 elgesio terapija yra:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Taupi<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Efektyvi<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Trumpa<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span lang=\"LT\">Elgesio terapija. <\/span><\/strong>Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ry\u0161ius tarp stres\u0105 kelian\u010dios situacijos ir \u012fprast\u0173 \u017emogaus reakcij\u0173 \u012f jas. \u012eprastos reakcijos gali b\u016bti baim\u0117, depresija ar \u012fnir\u0161is, save \u017elugdantis elgesys. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir k\u016bn\u0105 bei pasijusti geriau, prad\u0117ti galvoti ai\u0161kiau, lengviau apsispr\u0119sti.<\/p>\n<p><strong>Kognityvin\u0117 terapija. <\/strong>Kognityvin\u0117 terapija moko, kaip tam tikri m\u0105stymo stereotipai sukelia simptomus, i\u0161kreipdami vaizd\u0105 to, kas realiai vyksta \u017emogaus gyvenime, be pakankamos prie\u017easties priversdami jausti nerim\u0105, depresij\u0105 arba pykt\u012f ar provokuodami netinkamus veiksmus. Derinant elgesio ir kognityvin\u0119 terapijas, \u012fgyjamas labai galingas psichologinio diskomforto simptom\u0173 nutraukimo ir gyvenimo palengvinimo ginklas.<\/p>\n<p><strong>Kognityvin\u0117 elgesio terapija. <\/strong>Kognityvin\u0117s elgesio terapijos tikslas &#8211; kei\u010diant m\u0105stysen\u0105 suma\u017einti psichologin\u012f stres\u0105 ir pakeisti ma\u017eai padedant\u012f elges\u012f tokiu, kuris pad\u0117t\u0173 \u012fveikti stresines situacijas, apib\u016bdinti.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Kognityvin\u0117 elgesio terapija pagr\u012fsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra ne visada teising\u0173 \u012fsitikinim\u0173 i\u0161dava. Kiekvienas m\u016bs\u0173 turime tarsi min\u010di\u0173 \u201crinkin\u012f\u201d, kuris ir lemia konkre\u010di\u0105 reakcij\u0105 stresin\u0117s situacijos metu. Jeigu \u0161i\u0173 min\u010di\u0173 \u201crinkiniuose\u201d vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzd\u017eiui, nerim\u0105, depresij\u0105. Negatyvi\u0173 nuostat\u0173 susiformavimui turi \u012ftakos prigimtin\u0117s savyb\u0117s, aukl\u0117jimas, patirtis. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Kognityvin\u0117s elgesio terapijos d\u0117mesio centre yra ry\u0161ys tarp:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">\u012fsitikinim\u0173 (k\u0105 mes galvojame)<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">emocij\u0173 (k\u0105 mes jau\u010diame)<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">elgesio (k\u0105 mes darome).<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<strong><span lang=\"LT\">Kas vyksta kognityvin\u0117s elgesio terapijos metu?<\/span><\/strong><\/p>\n<p>Kognityvin\u0117s elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprast\u0173 paciento problemas, suvokt\u0173, kaip jos veikia paciento mintis, elges\u012f, jausmus ir kasdienin\u0119 veikl\u0105. Remdamiesi individuali\u0173 problem\u0173 i\u0161siai\u0161kinimu, terapeutas ir pacientas kartu i\u0161kelia terapijos tikslus ir suderina gydymo plan\u0105. Terapijos tikslas yra i\u0161mokyti pacient\u0105 rasti tinkamesnius, geresnius problem\u0173 sprendimo b\u016bdus nei buvo naudojami iki tol. D\u0117l to pacientas da\u017enai turi atlikti \u201cnam\u0173 darbus\u201d tarp terapijos seans\u0173, kad i\u0161bandyt\u0173 naujus problem\u0173 sprendimo b\u016bdus. Gydymas vidutini\u0161kai trunka 3-4 m\u0117n., susitinkant kart\u0105 per savait\u0119, ta\u010diau pavieniais atvejais gydymas gali trukti tiek trumpiau, tiek ilgiau nei numatyta.<\/p>\n<p>Dauguma \u017emoni\u0173, besikreipian\u010di\u0173 \u012f psichoterapeut\u0105, nori ka\u017ek\u0105 pakeisti savo gyvenime. Pavyzd\u017eiui, tai, kaip jie jau\u010diasi ar kaip elgiasi, arba tai, kaip kiti \u017emon\u0117s juos priima ir su jais elgiasi. Kognityvin\u0117s elgesio terapijos metu atkreipiamas d\u0117mesys, k\u0105 reikia keisti, o ko &#8211; ne, o tada dirbama pasirinkt\u0173 tiksl\u0173 bei norim\u0173 pasikeitim\u0173 kryptimi. Kertiniai konstruktyvaus pasikeitimo akmenys yra \u0161ie:<\/p>\n<ul>\n<li>keisti m\u0105stysen\u0105, t.y. kad mintys, \u012fsitikinimai, po\u017ei\u016briai, nuostatos, samprotavimai ne trukdyt\u0173, o pad\u0117t\u0173 gyventi (kognityvinis terapijos aspektas);<\/li>\n<li>imtis toki\u0173 veiksm\u0173, kurie duos norim\u0173 ir laukiam\u0173 rezultat\u0173 (elgesio aspektas).<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kognityvin\u0117 elgesio terapija remiasi \u201c\u010dia ir dabar\u201d principu: psichoterapin\u0117s intervencijos fokusuojamos \u012f dabart\u012f, sprend\u017eiamos dabarties problemos ir sunkumai. \u0160ios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pas\u0105mon\u0117je gl\u016bdin\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161 praeities, kurios gal\u0117t\u0173 daryti \u012ftak\u0105 dabarties problemoms, vietoj to ji stengiasi pad\u0117ti sukurti nauj\u0105, labiau pritaikyt\u0105 b\u016bd\u0105 geriau gyventi ir jausti dabart\u012f.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\"><strong>Sutrikimai gydomi kognityvine elgesio terapija<\/strong><br \/>\nKognityvine elgesio terapija efektyviai gydomi \u012fvair\u016bs sutrikimai: depresija, nerimas, baim\u0117s, potrauminio streso sutrikimas, \u012fkyri\u0173 min\u010di\u0173 sindromas, socialinis nerimas ir socialin\u0117 fobija, valgymo sutrikimai ir daugelis kit\u0173. \u0160i terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pa\u0161alinti \u012fvairias psichologines problemas: nepasitik\u0117jim\u0105 savimi, drovum\u0105, bendravimo sunkumus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzd\u017eiui, gydant depresij\u0105 antidepresantais ir kartu taikant kognityvin\u0119 elgesio terapij\u0105, gydymo rezultatai yra greitesni ir geresni, o atkry\u010dio rizika b\u016bna daug ma\u017eesn\u0117 nei gydant vien vaistais.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><span lang=\"LT\">Kognityvin\u0117 elgesio terapija siekia pakeisti 3 dalykus:<\/span><\/p>\n<p><span lang=\"LT\"><\/span>Vengimo elges\u012f \u2013 svarbu, kad konfrontuotume su problema, o ne jos vengtume<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\">M\u0105stymo b\u016bd\u0105 \u2013 kad \u012fsitikinimai, samprotavimai, nuostatos ne trukdyt\u0173, o pad\u0117t\u0173 gyventi.<\/div>\n<\/li>\n<li><\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\">Neveiksnias priemones \u2013 kad \u017emogus pajust\u0173, jog yra priemoni\u0173 u\u017ekirsti klaidingus i\u0161ved\u017eiojimus (o ne vaik\u0161\u010diot\u0173 ratu, ar daug valgyt\u0173)<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>\u201cYdingas ratas\u201d\u00a0 &#8211; A.Beck<br \/>\nMintys apie k\u016bno poky\u010dius dar labiau sustiprina nerim\u0105, \u0161irdis ima dar labiau plakti, situacija darosi gr\u0117smingesn\u0117. Jei \u201eratas&#8221; stipriai \u012fsisuka, klientas patiria panik\u0105<\/p>\n<p>Kaip prakti\u0161kai tai pritaikomo psichologas?<\/p>\n<ul>\n<li>U\u017efiksuoti kada<\/li>\n<li>Ivertinti stiprum\u0105 0 &#8211; 100<\/li>\n<li>Apra\u0161yti emocijas<\/li>\n<li>Rasti priemones \u012fveikti stres\u0105<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Galite pabandyti \u012fveikti nerim\u0105<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Kv\u0117pavimo pratim\u0173 pagalba i\u0161mokti valdyti savo \u0161irdies puls\u0105 \u2013 padeda suvokti jog ne nerimas yra patank\u0117jusio \u0161irdies ritmo prie\u017eastis.<\/li>\n<li>Mintyse konfrontuoti su stres\u0105 kelian\u010diom situacijomis \u2013 kilti streso laiptais, kada esi tam pasiruo\u0161\u0119s (\u012fjungti vaizduot\u0119 \u012f kov\u0105 su nerimu)<\/li>\n<\/ul>\n<p>KET \u012fveikia NERIM\u0104, nes:<\/p>\n<ul>\n<li>KET veikia \u201c\u010dia ir dabar\u201d principu, fokusuojamasi \u012f dabart\u012f &#8211;\u00a0 sprend\u017eiamos dabarties problemos ir sunkumai.<\/li>\n<li>\u0160ia terapija nesiekia atskleisti pas\u0105mon\u0117je gl\u016bdin\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161 praeities, kurios gal\u0117t\u0173 daryti \u012ftak\u0105 dabarties problemoms.<\/li>\n<li>Ji stengiasi pad\u0117ti sukurti nauj\u0105, labiau pritaikyt\u0105 b\u016bd\u0105 geriau gyventi ir jausti dabart\u012f.<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>NERIMAS &#8211; tai reakcija \u012f i\u0161orin\u012f pavoj\u0173, su\u017eeidim\u0105, kurio tikim\u0117s, kur\u012f numatome. Kas da\u017eniausiai ken\u010dia nuo nerimo? \u017dmon\u0117s, kurie yra: Aktyv\u016bs Ver\u017el\u016bs Labai jautr\u016bs skausmui<\/p>\n","protected":false},"author":59,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/59"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=265"}],"version-history":[{"count":11,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":273,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/265\/revisions\/273"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=265"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=265"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=265"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}