Kadangi Rod\u017eerso teorija yra nedirektyvi, n\u0117ra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus.<\/p>\n
Reikalingos s\u0105lygos, kad tinkamai \u012fvykt\u0173 konstuktyvus asmenyb\u0117s pasikeitimas:<\/p>\n
1.\tDu \u017emon\u0117s easntys psichologiniame kontakte; Psichologo vaidmuo<\/p>\n \u0160ioje terapijoje psichologo pagrindinis vaidmuo \u2013 sukurti tinkamas s\u0105lygas, kur klientas gal\u0117t\u0173 saugiai save tyrin\u0117ti. Rod\u017eersas i\u0161skiria kelis pagrindinius faktorius, lemian\u010dius tinkam\u0105 augimui santykio suk\u016brim\u0105. Konsultantas privalo b\u016bti nuo\u0161irdus su klientu ir ai\u0161kiai suvokti savo jausmus. Tik b\u016bdamas pa\u010diu savimi, konsultantas suteiks galimyb\u0117 klientui nebijoti ir nagrin\u0117ti savyje slypin\u010di\u0105 tikrov\u0119. Taisykl\u0117 b\u016bti realiam (nuo\u0161ird\u017eiam) galioja net ir tada, kai terapeutas jau\u010dia, kad jo jausmai ar nuostatos neskatina teigiam\u0173 poky\u010di\u0173. Antra s\u0105lyga geram santykiui yra visapusi\u0161ka pagarba klientui, jo po\u017ei\u016briams, nuostatoms; pripa\u017einimas kliento, kaip vertingo asmens. \u0160is pri\u0117mimas padeda sukurti \u0161ilta ir saug\u0173 santyk\u012f. \u017dinoma, labai svarbus yra empatijos jausmas. Psichologas turi stengtis kliento problemas pamatyti kliento akimis ir jausti jas taip, kaip jau\u010dia ir supranta pats klientas, o ne per savo patirties prizm\u0119. Kai terapeutas jau\u010dia, pripa\u017e\u012fsta ir suvokia klient\u0105 bei jo jausmus, tuomet pats klientas yra laisvas tyrin\u0117ti save. Terapijos proceso tikslas<\/p>\n Terapijos proceso tikslas, pagal Rod\u017eerso teorij\u0105, yra tapimas pilnai funkcionuojan\u010diu asmeniu. Rod\u017eerso terapijoje labai ma\u017eai naudojama arba visai atsisakoma klausim\u0173 kalin\u0117jimo, diagnozi\u0173, interpretacij\u0173 darymo, test\u0173 naudojimo, gyrimo ar peikimo, patarim\u0173 davimo, pasl\u0117pt\u0173 jausm\u0173 atskleidimo. Esminiu terapijos akcentu yra laikomas gero santykio suk\u016brimas. Ir konsultanto tikslas yra sukurti santyk\u012f, kur\u012f klientas gal\u0117t\u0173 panaudoti asmeniniam augimui. Rod\u017eersas neatsi\u017evelgia \u012f kliento u\u017esakym\u0105 ir neanalizuoja problemos, kuri\u0105 gali nor\u0117ti i\u0161spr\u0119sti klientas, jis tik teigia, kad terapija, su bet kokia kliento problema, vis vien turi tiksl\u0105 keliauti link savo \u0161erdies atradimo ir link saviaktualizacijos, art\u0117jant prie pilnai funkcionuojan\u010dio \u017emogaus.<\/p>\n Kliento vidiniai i\u0161gyvenimai terapijos metu<\/p>\n Tuomet, kai psichologas sukuria tinkam\u0105 santyk\u012f \u2013 kliento viduje vyksta labai svarb\u016bs procesai. Pilnai funkcionuojantis asmuo<\/p>\n Rod\u017eersas nurodo kelis svarbius dalykus, kas individ\u0105 daro pilnai funkcionuojan\u010diu asmeniu. \u010cia mes pastebime, kad nerimas labiausiai yra susij\u0119s su savo kauki\u0173 suradim\u0173, bei j\u0173 atsisakymu. Taigi galime teikgti, kad nerimas pasire\u0161kia kaip pasekm\u0117, kuomet individas patiria vidin\u012f konlikt\u0105, tarp savo vidinio \u201ca\u0161\u201d ir to ko i\u0161 tikisi aplinka (aplinkiniai). Taip pat nerimas u\u017eima svarbi\u0105 vieta \u0161ioje teorijoje, jis net pateikiamas, kaip viena i\u0161 salyg\u0173 terapijai vykti. Mes galime pasteb\u0117ti, kad nerimas yra tarsi signalas ir post\u016bmis gilinis \u012f save, bei atrasti tikr\u0105j\u012f savo \u201ca\u0161\u201d, tai yra tobul\u0117ti ir tapti pilnai funkcionuojan\u010diu \u017emogumi. I\u0161vada: nerimas \u201ei\u0161gydomas\u201c terapijos eigoje, koumet klientas atranda savo kaukes ir jas nusimet\u0119s atranda tikr\u0105j\u012f save.<\/p>\n Literat\u016bra: Kadangi Rod\u017eerso teorija yra nedirektyvi, n\u0117ra metodo nerimo ar kitiems sutrikimams gydyti. Terapija vyksta klientui kalbant, o konsultatntui atspindidnt jo emocijas, pasisakymus. Reikalingos s\u0105lygos, kad tinkamai \u012fvykt\u0173 konstuktyvus asmenyb\u0117s pasikeitimas: 1. Du \u017emon\u0117s easntys psichologiniame kontakte; 2. Klientas, kurio vidiniai i\u0161gyvenimai neatitinka A\u0161 koncepsijos ir d\u0117l to jis yra pa\u017eeid\u017eiamas bei jau\u010dia nerim\u0105; 3. Terapeutas […]<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/277"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=277"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/277\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":283,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/277\/revisions\/283"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=277"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=277"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=277"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n2.\tKlientas, kurio vidiniai i\u0161gyvenimai neatitinka A\u0161 koncepsijos ir d\u0117l to jis yra pa\u017eeid\u017eiamas bei jau\u010dia nerim\u0105<\/strong><\/em>;
\n3.\tTerapeutas yra kongruentus santikyje su klientu;
\n4.\tTerapeutas suteikiantis bes\u0105ligin\u012f teigim\u0105 palaikym\u0105.<\/p>\n
\nTaigi, terapijos metu konsultantas b\u016bna tik palydovas, kuris padeda \u017emogui tapti asmenybe. Pats individas yra geriausias \u017einovas savo situacijos bei savo jausm\u0173, konsultantas atsiako visa\u017einio vaidmens ir sukuria tinkam\u0105 kliento augimui santyk\u012f<\/p>\n
\n1.\tVis\u0173 pirma atsiranda potencialaus a\u0161 pajautimas. Jeigu individas save laik\u0117 vien vienokiu ar kitokiu, terapijos pagalba jis pastebi, kad jis ne visose situacijose yra toksai.
\n2.\tV\u0117liau klientas pajau\u010dia draugi\u0161k\u0105 santyk\u012f su konsultantu ir tai padeda be baim\u0117s gilintis \u012f savo vidinius i\u0161gyvenimus.
\n3.\tPo draugi\u0161kumo pajutimo seka patikimo sau jausmas. Tai yra tiesiog d\u017eiaugimasis, kad esi tokiu asmeniu, kokiu esi; tai n\u0117ra pagyr\u016bni\u0161kas ar gyvybi\u0161kas sav\u0119s m\u0117gimas.
\n4.\tPaskui klientai prieina prie vienos i\u0161 svarbiausi\u0173 id\u0117j\u0173 Rod\u017eerso teorijoje \u2013 suvokimo, kad \u017emogaus \u0161erdis yra teigiama. Gilindamasis \u012f save, asmuo pastebi, kad po antisocialiais jo tro\u0161kimais (pvz. pakenkti kitam) slypi i\u0161ties teigiamesni jausmai (kaip sav\u0119s gailestis). Taigi, kuo giliau asmuo gilinasi \u012f savo vidin\u012f pasaul\u012f, tuo ma\u017eiau bijo, nes pastebi, kad giliai \u0161irdyje slypi ne pasaul\u012f griaunantys, \u017ev\u0117ri\u0161ki instinktai, o social\u016bs, \u0161ilti jausmai.
\n5.\tTapimas savuoju organizmu. Suvokus savo organizmo teigiamum\u0105 tampa nesunku juo vadovautis, tapti tuo, kuo esi i\u0161 tikr\u0173j\u0173, be joki\u0173 kauki\u0173. Tapdamas tikru savimi asmuo i\u0161laisvina savi vidin\u012f \u201ea\u0161\u201c, kuris yra konstruktyvus ir teisingas. Tapimas savuoju organizmu tai tapimas \u017emogi\u0161ku asmeniu, kuris yra geras sau ir kitiems.<\/p>\n
\n\u2022\tPirma, yra jausm\u0173 i\u0161gyvenimas. Jausmai turi buti i\u0161gyvenami iki kra\u0161tutinumo, kai yra leid\u017eiama sau pasinerti \u012f t\u0105 jausm\u0105, kur\u012f i\u0161gyveni, pilnai, visam, ir kad tuo metu, bet nieko daugiau neb\u016bt\u012f tik tas vienas jausmas, kuris jau\u010diamas.
\n\u2022\tKitas svarbus elementas \u2013 sav\u0119s atradimas patyrime. Tai yra toks procesas, kuris padeda atrasti savo esyb\u0117s visum\u0105, atsisakyti kauki\u0173 ir susivokti kurios tavo dalys yra tikrosios ir kurios yra tik sukurtos kauk\u0117s, kuriomis buvo apgaudin\u0117jami kiti, arba net pats asmuo. \u0160is patyrimas da\u017enai b\u016bna skausmingas, patiriamas nerimas, ypa\u010d, kai \u017emogus supranta, kad tai, k\u0105 jis laik\u0117 savo asmenyb\u0117s dalimi yra tik socialiai sukurta kauk\u0117. Nepaisant to, tai b\u016btina tapimo asmeniu dalis.
\n\u2022\tIndividas tapdamas asmeniu pasidaro daug atviresnis savo patir\u010diai, ma\u017eiau gyvybi\u0161kas. Tuomet \u017emogus \u201egeba naujoje situacijoje priimti tikrov\u0119 toki\u0105, kokia ji yra, nei\u0161kreipdamas jos tam, kad atitikt\u0173 jo turim\u0105 i\u0161ankstin\u012f model\u012f\u201c (Rogers, 2005:112-113) Atvirai priimdamas patirt\u012f \u017emogus gali tapti realisti\u0161kesniu ir nepasiduoti i\u0161ankstiniam situacijos vertinimui, pagal turimas schemas, atsakyti rigidi\u0161kumo.
\n\u2022\tKuo toliau pa\u017eeng\u0119s tapimo funkcionuojan\u010diu asmeniu procesas, tuo labiau \u017emogus pasitiki savo organizmu. Tuomet suprantama, kad sprendimus atlieka pats individas ir pasikliaudamas savo organizmu jis pasirenka tinkam\u0105 sprendimo keli\u0105. \u017dinoma, Rod\u017eersas sutinka, kad net pasikliovus organizmu galimas klaidingas sprendimas, vis tik asmuo, b\u016bdamas atviras patyrimui, greitai \u012fsis\u0105monina klaid\u0105 ir j\u0105 i\u0161taiso. Pasitik\u0117damas savuoju organizmu asmuo, susid\u016br\u0119s su problema, atsakymo ie\u0161ko ne taisykl\u0117se, ne kit\u0173 patarimuose, o savyje, savo \u0161erdyje. B\u016bdamas atviras patir\u010diai gali analizuoti atskiras detales bei s\u0105moningai tai \u012fvertinti.
\n\u2022\t\u017dmogus suvokia, kad \u012fvertinimo \u0161altinis slypi ne i\u0161or\u0117je, ne taisykl\u0117se, o pa\u010diame jame.
\n\u2022\tDar vienas labai svarbus dalykas pilnai funkcionuojan\u010diam \u017emogui yra priimti tai, jog jis yra tapimo procese. Toks asmuo suvokia, kad stabilios b\u016bsenos beveik neegzistuoja, kad \u017emogus savo gyvenime yra tapimo ka\u017ekuo procese. Suvokimas, kad tu tik eini link siekiamyb\u0117s gali neraminti, ta\u010diau galiausiai suteikia dr\u0105sos.
\nTaigi , apibendrinus galime pasakyti, kad pagal Rod\u017eers\u0105, pilnai funkcionuojanti asmenyb\u0117 yra toks \u017emogus, kuris nusiima savo kaukes, leid\u017eia sau pilnai i\u0161gyventi jausmus, vadovaujasi, pasitiki savo vidiniu \u201ea\u0161\u201c ir supranta, kad yra nuolatinio tapimo procese.<\/p>\n
\n1.\tClient-centered therapy. 2006. Harvard Mental Health Letter, Volume 22, Number 7, January.
\n2.\tRogers, R. Carl. 2005. Apie tapim\u0105 asmeniu. Psichoterapeuto po\u017ei\u016bris \u012f psichoterapij\u0105. Vilnius, Via Vectra.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"