{"id":284,"date":"2008-10-08T08:40:46","date_gmt":"2008-10-08T15:40:46","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=284"},"modified":"2008-10-08T23:21:11","modified_gmt":"2008-10-09T06:21:11","slug":"nerimo-sutrikimai-biheviorizmo-poziuriu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/08\/nerimo-sutrikimai-biheviorizmo-poziuriu\/","title":{"rendered":"Nerimo sutrikimai biheviorizmo po\u017ei\u016briu"},"content":{"rendered":"<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"PT-BR\">Biheviorist\u0173<\/span><span lang=\"PT-BR\"> <\/span><span lang=\"LT\">po\u017ei\u016briu ne\u012fmanoma moksli\u0161kai i\u0161tirti jausm\u0173, min\u010di\u0173, nes\u0105moning\u0173 motyv\u0173, n\u0117ra jokio b\u016bdo moksli\u0161kai tai steb\u0117ti ir registruoti, tod\u0117l jie visai nesidom\u0117jo asmenyb\u0117s vidiniu pasauliu. J\u0173 teigimu, vienintelis dalykas, k\u0105 galima tirti, &#8211; \u017emoni\u0173 elgesys, d\u0117l to psichologija tur\u0117t\u0173 b\u016bti objektyvus mokslas, kuris tiria tik i\u0161orin\u012f elges\u012f be nuorod\u0173 \u012f psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir nerimo sutrikim\u0173 at\u017evilgiu. <!--more--><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<strong><span lang=\"LT\">Objektas<\/span><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Objektas &#8211; registruojamos elgesio aprai\u0161kos. Elgesiu laikoma organizm\u0173 reakcij\u0173 \u012f aplinkos stimul\u0105 visuma. <\/span><span lang=\"LT\">Buvo prad\u0117ta tyrin\u0117ti ne baim\u0119, o elges\u012f. J\u0173 teigimu, liguista yra ne pati baim\u0117, o elgesys baimei i\u0161vengti, kuris tampa \u017emogui pageidautinu elgesiu ir yra \u012ftvirtinamas. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">Nerimo sutrikimai &#8211;<\/span><\/strong><span lang=\"LT\"> psichikos sutrikimai, kuriems b\u016bdingas sekinamas, nuolatinis nerimas ar neadaptyvus elgesys, ma\u017einantis nerim\u0105.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">Nerimo sutrikim\u0173 r\u016b\u0161ys<\/span><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">generalizuotas<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> nerimas, kai asmuo jau\u010dia nepaai\u0161kinam\u0105 \u012ftampa ir neramum\u0105;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">panika<\/span><\/span><span lang=\"LT\">, kai \u017emogus patiria staigius stiprios baim\u0117s priepolius;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">fobija<\/span><\/span><span lang=\"LT\">, kai \u017emog\u0173 kamuoja neprotinga stipri konkretaus objekto ar situacijos baim\u0117;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">obsesinis \u2013 kompulsinis<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> sutrikimas, kai pacient\u0105 kamuoja pasikartojan\u010dios mintys ar veiksmai;<\/span><\/li>\n<li><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">potrauminio streso sutrikimas (PTS),<\/span><\/span><span lang=\"LT\"> kai \u017emogui b\u016bdingi ilgai trunkantys simptomai, kuriuos praeityje b\u016bna suk\u0117l\u0119s traumuojantis stresas<\/span><\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">PTS<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Kad didel\u0119 emocin\u0119 traum\u0105 praeityje suk\u0117l\u0119s \u012fvykis yra glaud\u017eiai susij\u0119s su nerimu, rodo potrauminio streso sutrikimas. Toks sutrikimas da\u017enai b\u016bdingas kov\u0173 veteranams, i\u0161likusiems po nelaiming\u0173 \u012fvyki\u0173 ar katastrof\u0173, bei seksualinio smurto aukoms, taip pat vaikams, gyvenantiems karo zonose ar gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose siau\u010dia smurtas, tapusiems \u017eiaurum\u0173 liudininkais ar gyvenantiems gyvybei gr\u0117sm\u0119 kelian\u010diomis aplinkyb\u0117mis. J\u0173 bazinio pasitik\u0117jimo pasauliu poj\u016btis nyksta: daugelis patiria baiming\u0105 atsargum\u0105, blogai miega, sapnuoja ko\u0161marus ir jau\u010dia nevilt\u012f d\u0117l ateities. <\/span><span lang=\"LT\">\u0160ie pavyzd\u017eiai rodo tai, kad \u017emogui b\u016bdingi nerimo simptomai, kuriuos \u017emogus b\u016bna jau kart\u0105 stipriai patyr\u0119s ir kurie b\u016bna jau \u012fsitvirtin\u0119 jo asmenyb\u0117je.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Generalizuotas nerimas<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Tyrin\u0117tojai \u0161\u012f nerim\u0105 sieja su baim\u0117s klasikiniu s\u0105lygojimu. \u017dmon\u0117s i\u0161moksta \u012f tam tikr\u0105 stimul\u0105 reaguoti tam tikru i\u0161moktu b\u016bdu. Tok\u012f nerimo atsiradim\u0105 patvirtina eksperimentai. <\/span><span lang=\"LT\">Pasak vienos apklausos rezultat\u0173, 58% kamuojam\u0173 socialin\u0117s fobijos \u0161\u012f sutrikim\u0105 patyr\u0117 po traumuojan\u010dio \u012fvykio. <\/span><span lang=\"LT\">Pvz.: vieno eksperimento metu \u017eiurk\u0117s b\u016bdavo netik\u0117tai sukre\u010diamos elektros sm\u016bgiu. Po da\u017eno toki\u0173 stimul\u0173 pakartojim\u0173 joms susiformuodavo nuolatinis nerimas ir atsirasdavo skrand\u017eio opos. <\/span><span lang=\"LT\">Biheviorist\u0173 po\u017ei\u016briu tokia taisykl\u0117 galioja ir \u017emon\u0117ms, pavyzd\u017eiaui nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 aukoms, kurios praeina pro buvusi\u0105 i\u0161gyvenimo viet\u0105. Tokia vieta jiems kelia nerim\u0105. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Fobijos ir dirgikli\u0173 apibendrinimai (generalizavimas)<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Fobijoms b\u016bdinga tai, kad \u017emog\u0173 kamuoja neprotinga baim\u0117, kuriuos jis pats nesupranta. Biheviorist\u0173 po\u017ei\u016briu, \u017emogus i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 gali bijoti auk\u0161\u010dio, nes buvo nukrit\u0119s. V\u0117liau jis pradeda bijoti skristi l\u0117ktuvu, net jei n\u0117 karto n\u0117ra skrid\u0119s. Taip gali atsirasti fobijos. Atsiradus fobijoms ir manijoms, pastiprinimas padeda jas i\u0161laikyti. Vengiant ar i\u0161vengus kelian\u010dios baim\u0119s situacijos, nerimas suma\u017e\u0117ja, taip sustiprinamas fobinis elgesys. Jausdamas nerim\u0105 ar baimindamasis panikos priepolio \u017emogus gali u\u017esiskl\u0119sti savyje, ir suma\u017e\u0117j\u0119s nerimas pastiprins tok\u012f elges\u012f (Antony ir kiti, 1992). Kompulsyvus elgesys taip pat ma\u017eina nerim\u0105. Jei nusiplovus rankas suma\u017e\u0117ja nerimas, sugr\u012f\u017eus \u0161iam poj\u016b\u010diui j\u016bs ir v\u0117l tikriausiai plausite rankas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><em><span style=\"underline;\"><span lang=\"LT\">Mokymasis stebint ir baim\u0117s i\u0161mokimas<\/span><\/span><\/em><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Biheviorist\u0173 po\u017ei\u016br\u012f nerimo sutrikim\u0173 at\u017evilgiu patvirtina ir tai, kad galima i\u0161mokti bijoti, stebint kit\u0173 \u017emoni\u0173 baimes. Jeigu nerimas yra tik i\u0161reik\u0161tas veiksmas, tuomet jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mokstamas stebint kitus. <\/span><span lang=\"LT\">Tai patvirtina gauti tyrimo rezultatai: be\u017ed\u017eion\u0117s perduoda gyva\u010di\u0173 baim\u0119 savo jaunikliams. \u017dmon\u0117s pana\u0161iai perduoda savo baimes vaikams. Be to, vien stebint, kaip kas nors sukre\u010diamas \u0161velniu elektros sm\u016bgiu i\u0161kart po s\u0105lyginio dirgiklio, i\u0161mokstama bijoti \u0161io dirgiklio taip pat, kaip ir pa\u010diam patyrus sm\u016bg\u012f (Olsson ir Phelps, 2004). <\/span><span lang=\"LT\">Jei i\u0161mok\u0119 apsiversti k\u016bdikiai nukrenta nuo lovos, jie ima bijoti auk\u0161\u010dio (Campos ir kiti, 1992). S\u0105lygotos baim\u0117s gali i\u0161likti gerokai ilgiau, negu prisimenamas jas suk\u0117l\u0119s potyris (Jacobs ir Nadel, 1985)<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">Pavyzdys: \u201cMa\u017eojo Alberto istorija\u201d. <\/span><\/strong><span lang=\"LT\">D\u017eonas Vatsonas \u0161i\u0105 teorij\u0105 band\u0117 pritaikyti \u017emon\u0117ms, bandydamas i\u0161siai\u0161kinti kod\u0117l vaikai pradeda bijoti to, ko anks\u010diau nebijoj\u0119. <\/span><span lang=\"LT\">Pasirink\u0119s plaktuko trank\u0173 sm\u016bg\u012f \u012f sien\u0105 kaip bes\u0105lygin\u012f refleks\u0105, Vatsonas sulig kiekvienu sm\u016bgiu vaikui rodydavo balt\u0105 pel\u0119. Po kurio laiko vaikui atsirado pel\u0117s baim\u0117.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\"><strong><span lang=\"LT\">Nerimo sutrikim\u0173 gydymas \u2013 ELGESIO TERAPIJA<br \/>\n<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Tai terapija, kuri taiko mokymosi d\u0117snius nepageidaujamam elgesiui pa\u0161alinti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\">Metodikos:<\/span><\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-0.5in;\"><span lang=\"LT\">Klasikinis s\u0105lygojimas;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-0.5in;\"><span lang=\"LT\">Aversinis s\u0105lygojimas;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"-0.5in;\"><span lang=\"LT\">Operantinis s\u0105lygojimas.<\/span><\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span lang=\"LT\">Elgesio terapijos \u0161alininkai abejoja tuo, kad save pa\u017einti yra svarbiausia. Jie mano, kad problemati\u0161kas elgesys yra r\u016bpest\u012f keliantis dalykas. Pvz., j\u016bs suprantate, kod\u0117l per egzaminus labai nerimaujate, bet d\u0117l to j\u016bs\u0173 nerimas nei\u0161nyksta. Elgesio terapija taiko mokymosi d\u0117snius nerim\u0105 kelian\u010diam elgesiui \u0161alinti. Jie supranta nerim\u0105, kaip i\u0161mokt\u0105 elges\u012f, kuris gali b\u016bti pakeistas veiksmingesniais elgesio b\u016bdais.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">1. Klasikinio s\u0105lygojimo metodika<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">\u0160i metodika remiasi po\u017ei\u016briu, kad klasikinio s\u0105lygojimo b\u016bdu mes i\u0161mokstame \u012fvairaus elgesio ir emocij\u0173 reakcij\u0173. Tod\u0117l kyla klausimas ar m\u016bs\u0173 nepageidaujami simptomai n\u0117ra s\u0105lygotos reakcijos. <\/span><span lang=\"LT\">Pvz.: klaustrofobin\u0117 baim\u0117 keltis liftu yra i\u0161moktas atsakas \u012f buvim\u0105 u\u017edaroje erdv\u0117je, tod\u0117l tos baim\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti galima atsikratyti prie\u0161prie\u0161inio s\u0105lygojimo b\u016bdu veikiant baim\u0117s atsak\u0105. <strong>Prie\u0161prie\u0161inis s\u0105lygojimas<\/strong> baim\u0119 keliant\u012f dirgikl\u012f susieja su nauju atsaku, kuris nesuderinamas su baim\u0117s jausmu, pvz., su atsipalaidavimu. Taip baim\u0117s reakcija gali b\u016bti pakeista.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">1.1 Sisteminis jautrumo ma\u017einimas<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Taikant \u0161\u012f metod\u0105 siekiama pakeisti neigiama atsak\u0105 (baim\u0117s jausm\u0105) \u012f nepavojing\u0105 dirgikl\u012f teigiamu atsaku (atsipalaidavimu). <\/span><span lang=\"LT\">Yra teigiama, kad jei j\u016bs gebate daug kart\u0173 atsipalaiduoti, susid\u016br\u0119s su nerim\u0105 kelian\u010diu dirgikliu, tai ilgainiui j\u016bs\u0173 nerimas gali i\u0161nykti. Tai labai svarbu daryti laipsni\u0161kai. Da\u017eniausiai tokie metodai taikomi gydant fobijas.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">1.2 Virtualios realyb\u0117s s\u0105ly\u010dio terapija<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.25in;\"><span lang=\"LT\">\u0160is b\u016bdas pana\u0161us \u012f prie\u0161 tai pamin\u0117t\u0105. \u0160iuo metodu siekiama leisti pirmiausiai \u017emon\u0117m susidurti su jiem nerim\u0105 kelian\u010diomis situacijomis virtualioje realyb\u0117je, o tik po to \u2013 realiame gyvenime. D\u0117v\u0117dami ant galvos \u0161alm\u0105, \u012f kur\u012f projektuojamas trimatis virtualusis pasaulis, jie i\u0161vysta jiems did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelian\u010dias situacijas.Tokiu b\u016bdu yra gydomi \u017emon\u0117s, bijantys skristi, bijantys auk\u0161\u010dio, kai kuri\u0173 gyv\u016bn\u0173, bei vie\u0161ai kalb\u0117ti.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">2.Aversinis s\u0105lygojimas<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">Taikant \u0161\u012f metod\u0105 yra siekiama pakeisti teigiam\u0105 atsak\u0105 \u012f \u017ealing\u0105 dirgikl\u012f (pvz., alkohol\u012f) neigiamu (pasibjaur\u0117jimo) atsaku. Juo siekiama s\u0105lygoti pasibjaur\u0117jim\u0105 dalykais, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti. <\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\">\u00a0<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><strong><span lang=\"LT\">3. Operantinis s\u0105lygojimas<\/span><\/strong><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span lang=\"LT\">\u0160iuo metodu siekiama pastiprinti pageidaujam\u0105 elges\u012f ir neteikti pastiprinimo u\u017e nepageidaujam\u0105 elges\u012f arba u\u017e j\u012f bausti. <\/span><span lang=\"LT\">Pvz.: u\u017edari, nebendraujantys vaikai, kuriems buvo nustatytas autizmas, po pastiprinim\u0173 pageidaujamo elgesio ir ignoravimo arba bausm\u0117s nepriimtino elgesio pasiek\u0117 puiki\u0173 rezultat\u0173.<\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\">\n<ol>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\"><span style=\"&quot;Times New Roman&quot;,&quot;serif&quot;;\" lang=\"LT\">Perminas, A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas\u201d, VDU leidykla, Kaunas, 2004;<\/span><\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"0.5in;\">Mayers, D.G.<em><\/em> Psichologija, Poligrafija ir informatika. Vilnius, 2000.<\/div>\n<\/li>\n<\/ol>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Biheviorist\u0173 po\u017ei\u016briu ne\u012fmanoma moksli\u0161kai i\u0161tirti jausm\u0173, min\u010di\u0173, nes\u0105moning\u0173 motyv\u0173, n\u0117ra jokio b\u016bdo moksli\u0161kai tai steb\u0117ti ir registruoti, tod\u0117l jie visai nesidom\u0117jo asmenyb\u0117s vidiniu pasauliu. J\u0173 teigimu, vienintelis dalykas, k\u0105 galima tirti, &#8211; \u017emoni\u0173 elgesys, d\u0117l to psichologija tur\u0117t\u0173 b\u016bti objektyvus mokslas, kuris tiria tik i\u0161orin\u012f elges\u012f be nuorod\u0173 \u012f psichikos procesus. Tokios nuostatos laikomasi ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":29,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/284"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/29"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=284"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/284\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":298,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/284\/revisions\/298"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}