{"id":291,"date":"2008-10-08T14:07:32","date_gmt":"2008-10-08T21:07:32","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=291"},"modified":"2008-10-08T23:30:05","modified_gmt":"2008-10-09T06:30:05","slug":"egzistencine-psichologija-nerimas-ir-nerimo-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/08\/egzistencine-psichologija-nerimas-ir-nerimo-sutrikimai\/","title":{"rendered":"EGZISTENCIN\u0116 PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai"},"content":{"rendered":"

EGZISTENCIN\u0116 PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai<\/em><\/span><\/span><\/strong><\/p>\n

Jau nuo seniausi\u0173 laik\u0173 bandoma paai\u0161kinti \u017emogaus buvim\u0105 \u0161iame pasaulyje pasitelkus egzistencin\u012f po\u017ei\u016br\u012f (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). <\/span>Filosof\u0173 egzistencialist\u0173 mintys taip pat tur\u0117jo \u012ftakos ir\u00a0paskatino humanistin\u0117s – egzitencin\u0117s krypties psichologijoje\u00a0atsiradim\u0105.\u00a0Tai buvo tarsi protestas prie\u0161 \u017emogaus sudaiktinim\u0105, viso ko suvedim\u0105 \u012f biologin\u012f lygmen\u012f. Humanistin\u0117 – egzistencin\u0117 psichologija atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f pat\u012f \u017emog\u0173, \u012f jo dvasingum\u0105, egzistencij\u0105.<\/span><\/p>\n

Egzistencin\u0117s psichologijos metodas \u2013 fenomenologin\u0117 analiz\u0117. Fenomenologija \u2013 betarpi\u0161kas patirties apra\u0161ymas. Svarbiausia ne paai\u0161kinti fenomenus, o\u00a0 <\/span>juos suprasti. Egzistencin\u0117s psichologijos atstovai neigia prie\u017eastingumo princip\u0105 (gamtos moksluose taikomi metodai n\u0117ra tinkami psichologijoje). Paai\u0161kinti ry\u0161\u012f tarp pasekm\u0117s ir prie\u017easties galima pasitelkus motyvacij\u0105.<\/span><\/p>\n

Taip pat egzistencialistams n\u0117ra priimtinas dualizmo principas (subjektas – objektas). \u017dmogus yra vientisas pasaulyje; \u017emon\u0117s savo b\u016btyje tarsi nuolat yra kartu. Tai k\u0105 i\u0161gyvename betarpi\u0161kai yra realyb\u0117. Realyb\u0117s negalima paai\u0161kinti pasitelkus teorinius modelius, hipotezes. \u017dmogus yra laisvas ir atsakingas u\u017e savo egzistencij\u0105.<\/span><\/p>\n

Medard Boss<\/strong> yra vienas \u017eymiausi\u0173\u00a0eg<\/span>zistencin\u0117s psichologijos atstov\u0173. <\/strong>Dasein \u2013 atvirumas per kur\u012f rei\u0161kiasi fenomenai – yra pagrindin\u0117 s\u0105voka Medard Boss teorijoje.\u00a0<\/span><\/span><\/span>\u017dmogaus ir pasaulio vienov\u0117 (susiliejimas) yra b\u016btina: per \u017emog\u0173, per jo atvirum\u0105 atsiskleid\u017eia objekt\u0173 prasm\u0117s. Tam tikri somatiniai ar psichiniai sutrikimai gali riboti prasmi\u0173, pasaulio atsiv\u0117rimo galimybes.<\/span> <\/span>\u017dmogus turi b\u016bti atviras visoms gyvenimo galimyb\u0117ms, suvokti jas visas kaip galimas sau, priklausan\u010dias autenti\u0161kam A\u0161. Tai galimyb\u0117 pasiekti autenti\u0161kum\u0105.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Boss i\u0161skyr\u0117 \u0161iuos egzistencialus (b\u016bdingus kiekvieno \u017emogaus egzistavimui):\u00a0<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/span><\/span>\u00a0<\/span>Erdvi\u0161kumas, l<\/span><\/span><\/span><\/em>aiki\u0161kumas<\/span><\/em>, k<\/span><\/span><\/span><\/span>\u016bni\u0161kumas,<\/em> \u017e<\/span><\/span><\/span><\/span>mogaus egzistavimas bendrame pasaulyje, s<\/span><\/em><\/span><\/span><\/span>uderintumas, m<\/span><\/span><\/span><\/em>irtingumas, n<\/span><\/span><\/span><\/em>iekas nesibaigiantis procesas (gijimas, reguliacija) art\u0117jant A\u0161 link.<\/span><\/span><\/span><\/em><\/p>\n<\/blockquote>\n

Patologija. <\/strong><\/span><\/span>Pasak Medard Boss, sutrikimai, tiek fiziniai, tiek psichiniai, turi motyv\u0105 .<\/span><\/span>Sutrikimas \u2013 laisv\u0117s (b\u016bties) stoka. <\/span>Neuroz\u0117 \u2013 tai tarsi susiaur\u0117j\u0119s b\u016bties suvokimas, spontani\u0161kumo stoka, per dideli suvar\u017eymai. <\/span><\/strong><\/span><\/span><\/p>\n

<\/strong><\/span><\/span>Terapija. <\/strong>Pagrindinis egzistencin\u0117s terapijos tikslas \u2013 skatinti \u017emogaus atvirum\u0105 b\u016b\u010diai. <\/span><\/span><\/span>\u017dmogui turi b\u016bti leid\u017eiama gr\u012f\u017eti \u012f vaikyst\u0119, kad atsikrat\u0119s vis\u0173 suvar\u017eym\u0173 ir norm\u0173 (kartu ir neuroz\u0117s) \u017emogus pama\u017eu tapt\u0173 ir v\u0117l brandus, \u012fsisavint\u0173 pageidaujamas normas ir vertybes. Svarbu parodyti, kad normos ir vertyb\u0117s yra subjektyvios, priklausan\u010dios nuo kit\u0173 \u017emoni\u0173, aplinkybi\u0173. Tai padeda suvokti, kad tik pats \u017emogus gali nuspr\u0119sti, kas jis yra i\u0161 ties\u0173, padidina \u017emogaus atvirum\u0105 pasauliui ir pasaulis atsiveria \u017emogui.<\/span> <\/span><\/span><\/span>Taip pat terapijoje naudojama sapn\u0173 analiz\u0117. Ta\u010diau \u010dia prie\u0161ingai nei psichoanaliz\u0117je, pats \u017emogus \u017eino sapno reik\u0161m\u0119. Svarbiausia kaip sapnus i\u0161gyvena ir kaip juos jau\u010dia sapnuojantysis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Ludwig Binswanger<\/strong>, kitas \u017eymus egzistencialistas, teigia, kad patologijatam tikra prasme yra \u017emogaus pasirinkimas.\u00a0<\/strong><\/span><\/span>\u017dmogus pasirenk\u0105 buvim\u0105 ligoje. Atsisako atsakomyb\u0117s u\u017e savo ateit\u012f. \u017dmogaus b\u016btis ir pasaulis yra tapsmas, o sergantysis nenori to matyti. <\/span><\/span><\/span>Siauras pasaulio projektas (bazin\u0117s nuostatos apie pasaul\u012f ir save) trukdo suprast patirt\u012f, o tai kelia nerim\u0105 ir baim\u0119. Nerim\u0105 taip pat kelia savo egzistencinio pagrindo neigimas. <\/span><\/span><\/span>Liga tai savo autenti\u0161kumo praradimas.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Terapija. <\/strong><\/span><\/span>Dasein analiz\u0117 fenomenologin\u0117 unikalios asmenyb\u0117s analiz\u0117. <\/span><\/span><\/span>Sergan\u010diojo gilinimasis \u012f save ir nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 nepriklausomo gyvenimo plano susik\u016brimas padeda atrasti autenti\u0161kum\u0105, pasveikti.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

Literat\u016bra:<\/span><\/span><\/span><\/p>\n

    \n
  1. Perminas, A., Go\u0161tautas A., Endriulaitien\u0117 A., \u201eAsmenyb\u0117 ir sveikata: Teorij\u0173 s\u0105vadas\u201d, VDU leidykla, Kaunas, 2004;<\/span><\/li>\n
  2. Jens Olesen \u201eBoss\u2018 and Binswanger\u2018s health antropologies and existentiel philosophies\u201c, Pholosophical Practice, July 2006; 2(2): 99 \u2013 109;<\/span><\/span><\/span>\u00a0<\/span><\/span><\/em><\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    EGZISTENCIN\u0116 PSICHOLOGIJA: Nerimas ir nerimo sutrikimai Jau nuo seniausi\u0173 laik\u0173 bandoma paai\u0161kinti \u017emogaus buvim\u0105 \u0161iame pasaulyje pasitelkus egzistencin\u012f po\u017ei\u016br\u012f (Socrates, Augustine, Pascal, Kierkegaard, Haideger ir kt.). Filosof\u0173 egzistencialist\u0173 mintys taip pat tur\u0117jo \u012ftakos ir\u00a0paskatino humanistin\u0117s – egzitencin\u0117s krypties psichologijoje\u00a0atsiradim\u0105.\u00a0Tai buvo tarsi protestas prie\u0161 \u017emogaus sudaiktinim\u0105, viso ko suvedim\u0105 \u012f biologin\u012f lygmen\u012f. Humanistin\u0117 – egzistencin\u0117 psichologija […]<\/p>\n","protected":false},"author":27,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[15],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/291"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/27"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=291"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/291\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":299,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/291\/revisions\/299"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=291"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=291"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=291"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}