{"id":3,"date":"2008-08-11T06:22:46","date_gmt":"2008-08-11T13:22:46","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=3"},"modified":"2008-10-03T00:22:56","modified_gmt":"2008-10-03T07:22:56","slug":"3","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/08\/11\/3\/","title":{"rendered":"Kas yra klinikin\u0117 psichologija?"},"content":{"rendered":"<p>\u0160is blog&#8217;as yra skirtas klinikin\u0117s psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, \u012f kur\u012f reikia atsakyti &#8211;\u00a0kas yra klinikin\u0117 psichologija. Pats\u00a0pavadinimas &#8220;klinikin\u0117 psichologija&#8221; tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkre\u010diai psichopatologija. Pavyzd\u017eiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikin\u0117s psichologijos apibr\u0117\u017eimas: &#8220;Klinikin\u0117 psichologija &#8211; plati disciplina, u\u017esiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmen\u0173 su emocin\u0117mis, kognityvin\u0117mis bei elgesio problemomis \u012fvertinimu bei gydymu&#8221; (Encyclopedia of Psychology, 2000). Ta\u010diau i\u0161 tikro toks apibr\u0117\u017eimas yra per siauras ir neatitinka \u0161iandienin\u0117s klinikin\u0117s psichologijos sampratos.<br \/>\n<!--more--><br \/>\n\u0160iuo metu vis da\u017eniau pripa\u017e\u012fstama, kad psichologai gali pad\u0117ti ne tik \u012fveikti jau esan\u010dias psichikos sveikatos problemas, bet taip pat pad\u0117ti j\u0173 i\u0161vengti. Taigi klinikin\u0117je psichologijoje atsiranda prevencinio darbo aspektas. Vystantis mokslui taip pat vis akivaizd\u017eiau, kad psichikos sveikatos problemos yra sud\u0117tingesn\u0117s biopsichosocialin\u0117s sistemos dalis, tod\u0117l ir klinikin\u0117s psichologijos objektas turi pl\u0117tis nuo psichopatologijos iki asmens gyvenimo analiz\u0117s.<\/p>\n<p>B\u016btent toki\u0105 klinikin\u0117s psichologijos samprat\u0105 pateikia APA Klinikin\u0117s psichologijos asociacija, kuri teigia, kad klinikin\u0117 psichologija yra psichologijos \u0161aka, kuri apjungia moksl\u0105, teorij\u0105 ir praktik\u0105, siekdama suprasti ir suma\u017einti asmens patiriamus prisitakymo sunkumus, negalias ar diskomfort\u0105, o taip pat siekia pagerinti asmens adaptacij\u0105 ir vystym\u0105si. Klinikin\u0117 psichologija koncentruojasi \u012f asmens elgesio, o taip pat pa\u017eintinio, emocinio, biologinio, socialinio funkcionavimo analiz\u0119 per vis\u0105 asmens raid\u0105 skirtingose kult\u016brose ir visuose socialiniuose ekonominiuose lygmenyse (APA,\u00a0<span style=\"mso-ansi-language: LT;\" lang=\"LT\"><a href=\"http:\/\/www.apa.org\/divisions\/div12\" target=\"_parent\"><span style=\"font-size: small; font-family: Times New Roman;\">www.apa.org\/divisions\/div12<\/span><\/a><span style=\"font-size: small;\"><span style=\"font-family: Times New Roman;\"> <\/span><\/span><\/span>)<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">I\u0161 tokios klinikin\u0117s psichologijos sampratos i\u0161plaukia ir pagrindin\u0117s klinikin\u0117s psichologijos kryptys, kurios apima:<\/p>\n<ul>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">Psichikos sutrikim\u0173 atsiradimo prie\u017eas\u010di\u0173 (etiologijos) analiz\u0119;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">Somatini\u0173 sutrikim\u0173 psichologini\u0173 aspekt\u0173 analiz\u0119;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">Psichikos sutrikim\u0173 diferencin\u0119 diagnostik\u0105;<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">Psichologines intervencijas (psichoterapij\u0105, reabilitacij\u0105, psichoprofilaktik\u0105, sveikatinim\u0105, prevencij\u0105);<\/div>\n<\/li>\n<li>\n<div class=\"MsoNormal\" style=\"margin: 0cm 0cm 0pt; text-indent: 0cm; mso-list: l2 level1 lfo1; tab-stops: list 14.2pt;\">Sveikatos politik\u0105;<\/div>\n<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160is blog&#8217;as yra skirtas klinikin\u0117s psichologijos studijoms, taigi pirmas klausimas, \u012f kur\u012f reikia atsakyti &#8211;\u00a0kas yra klinikin\u0117 psichologija. Pats\u00a0pavadinimas &#8220;klinikin\u0117 psichologija&#8221; tarsi nurodo, kad tai yra psichologijos sritis susijusi su klinika, t.y. sutrikimais, konkre\u010diai psichopatologija. Pavyzd\u017eiui, Psichologijos enciklopedijoje pateikiamas toks klinikin\u0117s psichologijos apibr\u0117\u017eimas: &#8220;Klinikin\u0117 psichologija &#8211; plati disciplina, u\u017esiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmen\u0173 su [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":240,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3\/revisions\/240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}