{"id":301,"date":"2008-10-09T01:49:40","date_gmt":"2008-10-09T08:49:40","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=301"},"modified":"2014-10-02T00:08:00","modified_gmt":"2014-10-02T07:08:00","slug":"psichologines-krizes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/09\/psichologines-krizes\/","title":{"rendered":"Psichologin\u0117s kriz\u0117s"},"content":{"rendered":"<p>\u0160i\u0105 tem\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo klausimo, kas yra kriz\u0117. <em>Kriz\u0117 &#8211; sveiko \u017emogaus reakcija \u012f sunki\u0105 ir jam emoci\u0161kai reik\u0161ming\u0105 gyvenimo situacij\u0105, kuri reikalauja nauj\u0173 adaptacijos b\u016bd\u0173 ir \u012fveikim\u0173, nes turim\u0173 nepakanka.<\/em> Krizei b\u016bdingi stipr\u016bs emociniai i\u0161gyvenimai (bej\u0117gi\u0161kumas, bevilti\u0161kumas, baim\u0117, \u012ftampa, pa\u017eeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto b\u016bsena.<\/p>\n<p>Kriz\u0119 da\u017eniausiai sukelia specifi\u0161kas, \u017emogui emoci\u0161kai reik\u0161mingas \u012fvykis, su kuriuo \u0161is jau\u010diasi nepaj\u0117gus susidoroti. Ta\u010diau kriz\u0117je visada yra ir pozityvus aspektas &#8211; kriz\u0117s \u012fveikimas padeda kurti imunitet\u0105 gyvenimo sunkumams, asmenyb\u0117 tampa brandesn\u0117. Kita vertus, jei kriz\u0117 ne\u012fveikiama ji gali tapti chroni\u0161ka. Tuomet daug\u0117ja psichologini\u0173 ir asmenyb\u0117s problem\u0173, blog\u0117ja somatin\u0117 sveikata, gali i\u0161siprovokuoti psichikos sutrikimai, atsirasti probleminis alkoholio ar kit\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas, did\u0117ja savi\u017eudyb\u0117s rizika.<!--more--><\/p>\n<p>Kriz\u0117s metu i\u0161gyvenamos kelios faz\u0117s:<\/p>\n<ul>\n<li>Poveikio faz\u0117 &#8211; pirma \u017emogaus reakcij\u0105 \u012f situacij\u0105. \u017dmogus bando situacij\u0105 \u012fveikti, ta\u010diau kai nepavyksta did\u0117ja pasimetimas, auga nerimas, \u012ftampa.<\/li>\n<li>Kapituliacija &#8211; atsiranda bej\u0117gi\u0161kumo jausmas, ma\u017e\u0117ja pasitik\u0117jimas savimi, bevilti\u0161kumas. \u017dmogus u\u017edaras, sunkiai priima pagalb\u0105, ta\u010diau j\u0105 reikia si\u016blyti.<\/li>\n<li>Mobilizacija &#8211; sukaupiamos j\u0117gos naujai kovai. \u017dmogus prieinamas pagalbai.<\/li>\n<li>Kriz\u0117s \u012fveikimas arba atsitraukimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kra\u0161tutin\u0117 kriz\u0117s i\u0161rai\u0161ka yra savi\u017eudyb\u0117. Savi\u017eudyb\u0117s yra sud\u0117tingas daugiafaktorinis rei\u0161kinys, kurio pilnai negali paai\u0161kinti nei viena psichologin\u0117 teorija. 2005 m. Lietuvoje registruota 1319 savi\u017eudybi\u0173, ir tai sudar\u0117 3% vis\u0173 mir\u010di\u0173 arba 15% mir\u010di\u0173 15-44 met\u0173 am\u017eiuje. Dar daugiau \u017emoni\u0173 bando \u017eudytis. Pavyzd\u017eiui, JAV savi\u017eudybi\u0173 ir bandym\u0173 santykis yra 1 su 200. Moterys da\u017eniau bando \u017eudytis, bet vyrai nusi\u017eudo 4 kartus da\u017eniau, da\u017eniausiai d\u0117l to, kad pasirenka letalius \u017eudymosi b\u016bdus. Gydytojai, psichiatrai ir psichologai yra tarp didel\u0117s savi\u017eudyb\u0117s rizikos specialybi\u0173.<\/p>\n<p>Kadangi Lietuvoje savi\u017eudyb\u0117s yra aktuali problema, joms skiriama nema\u017eai d\u0117mesio. Pavyzd\u017eiui, informacijos, kaip \u012fvertinti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105, kaip elgtis, jei artimas \u017emogus kalba apie savi\u017eudyb\u0119 galima rasti savi\u017eudybi\u0173 prevencijai skirtame puslapyje <a href=\"http:\/\/www.savizudybes.lt\/\">http:\/\/www.savizudybes.lt\/<\/a>. Informacijos galima rasti ir Jaunimo psichologin\u0117s paramos centro puslapyje, \u010dia taip pat veikia ir pagalbos telefonas bei programa &#8220;Draugo lai\u0161kai&#8221;, kur galima ra\u0161yti\u00a0ir konsultuotis su specialiai paruo\u0161tais savanoriais.<\/p>\n<p>Profesionali psichologin\u0117 pagalba krizi\u0173 ir savi\u017eudybi\u0173 atvejais yra i\u0161skirtin\u0117 ir reikalauja specifinio profesinio pasirengimo. Psichologui b\u016bdingas didesnis aktyvumas, direktyvumas ir atsakomyb\u0117, ta\u010diau taip pat ir didesnis psichologinis kr\u016bvis, d\u0117l to dirbant su kriz\u0117mis yra privalomos supervizijos. Dirbant su kriz\u0117mis labai ai\u0161kiai nustatomos konfidencialumo ribos: tam tikrais atvejais psichologas privalo sulau\u017eyti konfidencialum\u0105, jei kyla gr\u0117sm\u0117 kliento gyvybei ar sveikatai. Pagalb\u0105 krizi\u0173 atveju privalo b\u016bti nemokama, susitikim\u0173 da\u017enis turi b\u016bti derinamas prie kliento poreiki\u0173, t.y. konsultacijos, bent pradiniuose kriz\u0117s etapuose, gali b\u016bti da\u017enos. Ta\u010diau tuo pa\u010diu krizin\u0117s intervencijos visada yra trumpalaik\u0117s, orientuotos tik \u012f konkre\u010dios krizin\u0117s situacijos i\u0161sprendim\u0105.<\/p>\n<p>Labai gra\u017eiai \u012fvair\u016bs psichologin\u0117s pagalbos b\u016bdai, etapai, konsultanto nuostatos ir \u012fg\u016bd\u017eiai, reikalingi dirbant su krizes i\u0161gyvenan\u010diais \u017emon\u0117mis, yra apra\u0161yti Onos Kristinos Polukordien\u0117s parengtame praktiniame vadove \u201ePsichologin\u0117s kriz\u0117s ir j\u0173 \u012fveikimas&#8221;. Kadangi tikrai apie krizes negaliu pakalb\u0117ti ai\u0161kiau ar geriau, nei para\u0161yta tame vadove, b\u016btent jis ir bus pagrindin\u0117 med\u017eiaga ruo\u0161iantis egzaminui. Knyg\u0105 galima rasti ir laisvai parsisi\u0173sti\u00a0<a href=\"http:\/\/www.jppc.lt\/knygos\/krizes_ir_ju_iveikimas.pdf\">i\u0161 \u010dia<\/a>.<\/p>\n<p>Kitos vertingos nuorodos profesionalams ir ie\u0161kantiems pagalbos:<\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.krizesiveikimas.lt\/index.php\">http:\/\/www.krizesiveikimas.lt\/index.php<\/a><\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/nebijokkalbeti.lt\/\">http:\/\/nebijokkalbeti.lt\/<\/a><\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.gedintiems.lt\/\">http:\/\/www.gedintiems.lt\/<\/a><\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.klausau.lt\/\">http:\/\/www.klausau.lt\/<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160i\u0105 tem\u0105 reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti nuo klausimo, kas yra kriz\u0117. Kriz\u0117 &#8211; sveiko \u017emogaus reakcija \u012f sunki\u0105 ir jam emoci\u0161kai reik\u0161ming\u0105 gyvenimo situacij\u0105, kuri reikalauja nauj\u0173 adaptacijos b\u016bd\u0173 ir \u012fveikim\u0173, nes turim\u0173 nepakanka. Krizei b\u016bdingi stipr\u016bs emociniai i\u0161gyvenimai (bej\u0117gi\u0161kumas, bevilti\u0161kumas, baim\u0117, \u012ftampa, pa\u017eeminta nuotaika) ir psichologinio diskomforto b\u016bsena. Kriz\u0119 da\u017eniausiai sukelia specifi\u0161kas, \u017emogui emoci\u0161kai reik\u0161mingas \u012fvykis, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[29,25],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/301"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=301"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/301\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":911,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/301\/revisions\/911"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=301"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=301"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=301"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}