{"id":315,"date":"2008-10-09T14:09:25","date_gmt":"2008-10-09T21:09:25","guid":{"rendered":"http:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/?p=315"},"modified":"2008-10-13T23:44:04","modified_gmt":"2008-10-14T06:44:04","slug":"vdu-studentu-poziuris-i-psichikos-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/2008\/10\/09\/vdu-studentu-poziuris-i-psichikos-sveikata\/","title":{"rendered":"VDU student\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f psichikos sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Pasaulin\u0117s psichikos sveikatos dienos proga nusprend\u0117me paklausin\u0117ti student\u0173, kaip jie r\u016bpinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomon\u0117s apie kit\u0173 \u017emoni\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105.<\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Vienareik\u0161mi\u0161ka filmavimo grup\u0117s nuomone, gauti apklausos rezultatai parod\u0117, kad dauguma apklaust\u0173j\u0173 nes\u0105moningai r\u016bpinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai ne\u017eino, kad jie gali pasir\u016bpinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai daro. Da\u017enas atsak\u0117, kad neturi problem\u0173, tod\u0117l nereikia r\u016bpintis savo psichika. Ta\u010diau pateikus variantus, \u017emon\u0117s patvirtindavo, daugel\u012f i\u0161 j\u0173, pvz., muzikos klausymasis, skaitymas, pie\u0161imas, miegas, bendravimas ir kt.<!--more--><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Taigi \u0161ie apibendrinti rezultatai parodo, kad norint didinti student\u0173 r\u016bpinim\u0105si savo psichine sveikata, reik\u0117t\u0173 pateikti daugiau informacijos \u0161ia tema. Svarbu \u012fvardinti kas yra psichin\u0117 sveikata, kod\u0117l ja reikia r\u016bpintis, kokie metodai gali b\u016bti naudojami, siekiant i\u0161vengti psichikos sveikatos sutrikim\u0173 arba kaip atpa\u017einti, kad j\u0173 yra. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Streso-diatez\u0117s teorija teigia, kad mes kiekvienas turime didesn\u012f ar ma\u017eesn\u012f polink\u012f \u012f tam tikrus sutrikimus, ta\u010diau j\u0173 pasirei\u0161kimas priklauso nuo aplinkos faktori\u0173, streso, nerimo. Remiantis \u0161ia teorija, informacijos sklaida, gali \u017eenkliai suma\u017einti sutrikim\u0173 pasirei\u0161kim\u0105.<span style=\"yes;\">\u00a0 <\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Taip pat apklausos rezultatai leido pamatyti, kad studentai nelink\u0119 asmeni\u0161kai pad\u0117ti psichikos sutrikim\u0173 turintiems \u017emon\u0117ms. J\u0173 nuomone pagalb\u0105 turi teikti psichologai, psichiatrai ir gydymo \u012fstaigos. Daugelis mano, kad pagalba nebus naudinga, nes sergantis \u017emogus pirmiausia turi pats suprasti, kad jam reikia gydytis. Gana nema\u017eas procentas nekreipia d\u0117mesio arba vengia \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s bijo atsakomyb\u0117s arba ne\u017eino, kaip gali pad\u0117ti. \u0160iuo atveju v\u0117lgi prevencin\u0117 informacija tur\u0117t\u0173 nurodyti b\u016bdus, kaip galima ne tik atpa\u017einti sutrikim\u0105, bet ir kaip prisid\u0117ti prie savo ir kit\u0173 psichin\u0117s sveikatos gerinimo. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Keli pasi\u016blymai kaip skleisti informacij\u0105 universiteto bendruomen\u0117je: ra\u0161yti straipsnius \u012f student\u0173 laikra\u0161\u010dius, padaryti stend\u0105 su informacija ir pastatyti j\u012f visiems matomoje vietoje. Kad keist\u0173si visos visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris, gydymo \u012fstaigose gal\u0117t\u0173 b\u016bti kabinamai prevenciniai plakatai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau lengvai prieinam\u0173 specialist\u0173 ligonin\u0117se ir poliklinikose.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Taigi pagalba sergantiems ger\u0117s tuo atveju, kai visi pagalbos b\u016bdai, t.y. medicinin\u0117, psichologin\u0117 bei visuomen\u0117s pagalba, veiks kartu. <\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p class=\"MsoNormal\" style=\"justify;\"><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"Times New Roman;\">\u00a0<\/span><\/span><span style=\"LT;\" lang=\"LT\"><span style=\"small;\"><span style=\"Times New Roman;\">Filmo k\u016brybin\u0117 grup\u0117<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p>Visa tai galite pamatyti \u0161iame video reporta\u017ee: <a href=\"http:\/\/www.youtube.com\/watch?v=bCdDquMmxFw\">http:\/\/www.youtube.com\/watch?v=bCdDquMmxFw<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulin\u0117s psichikos sveikatos dienos proga nusprend\u0117me paklausin\u0117ti student\u0173, kaip jie r\u016bpinasi savo psichine sveikata ir kokios yra nuomon\u0117s apie kit\u0173 \u017emoni\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105. Vienareik\u0161mi\u0161ka filmavimo grup\u0117s nuomone, gauti apklausos rezultatai parod\u0117, kad dauguma apklaust\u0173j\u0173 nes\u0105moningai r\u016bpinasi savo psichine sveikata. Nustebino tai, kad studentai ne\u017eino, kad jie gali pasir\u016bpinti savo psichikos sveikata, nors realiai jie tai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":61,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[30],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/315"}],"collection":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/users\/61"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=315"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/315\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":336,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/315\/revisions\/336"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=315"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=315"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/nesnausk.org\/klinikine-psichologija\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=315"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}